Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-831-825/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
1-831-825/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Nukentėjusysis
J. M.
Kaltinamasis
J. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-831-825/2015Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01027-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.; 1.2.14.10.; 2.1.10.1. 2.3.6.4.1.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d. Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, nukentėjusiajai J. M., kaltinamajam J. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, gyvenantis (jo teigimu (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau teismo teistas:

1983 m. balandžio 1 d. Kauno miesto Požėlos rajono teismo pagal Baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;1986 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto Lenino rajono teismo pagal Baudžiamojo kodekso 146 str. 3 d. - subendrinus bausmę su 1983 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu 3 m.;1989 m. birželio 14 d. Kauno miesto Požėlos rajono teismo pagal Baudžiamojo kodekso 90 str. 2 d. - pataisos darbais be laisvės atėmimo 2 metams. PD - 20 proc.;1990 m. liepos 31 d. Kauno miesto Požėlos rajono teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 str. 1 d., 90 str. 3 d., bausmę subendrinus su 1989 m. birželio 14 d. nuosprendžiu - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;1995 m. gruodžio 11 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 str. 5 p. - laisvės atėmimu 14 metų; 2010 m. kovo 30 d. išbrauktas iš Kauno miesto ir rajono PI įskaitos;2012 m. balandžio 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. 30 (trisdešimt) parų arešto;2012 m. balandžio 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; 2012 m. birželio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a p. p., paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;2012 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. galutine 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2013 m. gegužės 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 2 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2013 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi (2013 m. gruodžio 18 d. patikslinta nutartimi) pasiųstas atlikti likusią 2012 m. gruodžio 21 d. teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 2 mėnesius 13 dienų, 2014 m. vasario 7 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę;2015 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę,

teistumui neišnykuskaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 187 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2014 m. rugpjūčio 18 d., apie 14.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos narį - sugyventinę J. M. tyčia, tempdamas už plaukų, pargriovė ant žemės, spardė ją kojomis ir sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas bei spyrė į veidą, tokiu būdu mušdamas J. M., padarė jai muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymiai sutrikdė J. M. sveikatą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamasis J. M. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. buvo (duomenys neskelbtini). Ten nieko neįvyko, abipusis pyktis. Apie 14 val., buvo su J. M. ir vėliau atėjo jo dukterėčia A. M.. Buvo namie, žiūrėjo televizorių, išgėrė alaus apie 1 litrą dviese ir gavosi barnis dėl buitinių dalykų, kad malkų neatnešė ar panašiai. J. M. keiktis pradėjo, nesimušė, netrenkė. Už rankos, už peties stūmė, gal kokius 3 kartus, nepargriuvo, jos nemušė. Dukterėčia atėjo vėliau, bet iškarto išėjo, nes pradėjo bartis. Ji netyčia užėjo, pradėjo bartis, kad jis su J. ginčijasi. Ginčas baigėsi, jis išėjo pasivaikščioti, toliau nieko nebuvo. Jūratė iškvietė policiją, nes galvojo, kad jis kažką gali padaryti. Po kelių valandų iškvietė, jis jau buvo grįžęs. Kai grįžo, jau buvo policija atvažiavus, pasakė, kad nepageidautinas asmuo pas J. M. O į langą su ranka netyčia atsirėmė ir išdužo stiklas. Kai ginčijosi išdužo. Duodant ankstesnius parodymus buvo efekto būsenoje. Ant rytojaus geriau atsimena. Nėra sužalojimų ant nukentėjusiosios. Į duris spyrė su koja, o ne į veidą, o į langą spirti negalėjo. Nemušė, bet galėjo nukristi.

Nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad M. gyvena pas ją nuo 2013 m. Tą dieną darė valgyti, alų gėrė. 1 litrą iki pietų ir susipyko. Pradėjo ginčytis dėl tėvo mašinos ir tada susistumdė. Ji jį išvarė, turbūt jį pastūmė, atidarė duris ir liepė išeit. Jis išėjo. Ji paskambino jo dukterėčiai, sakė, ateik pas mane atsigerti kavos. Atėjo A., kalbėjo apie mašiną, laidotuves, kavą gėrė ir M. atėjo. Pabaladojo į duris, neįleido, pradėjo į langą baladoti, jis nemušė to lango. Iškrito tas langas. A. nuėjo namo, ji pavaikščiojo, parėjo. M. nebuvo. Išėjo pro koridorių, namo šeimininkė paskambino policijai. Policija atvažiavo greitai. M. nebuvo. Pareigūnai klausė kam yra skambinama, kad nėra jokių nusikaltėlių. Ji paaiškino, kad langas išimtas. Pareigūnai pradėjo rėkti, kad bus melagingas. Nebuvo ta lūpa prakirsta. Nenori, kad būtų baudžiamas.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad su moteriške bendravo. Ne kartą yra važiavę tuo adresu. Mušasi abudu. Tada, kai buvo išdaužtas langas, jį gatvėje rado. Apvažiavo aplinkinius kiemus, pamatė grįžtantį atgal į namus ir sulaikė. Ką moteris aiškino neatsimena, o vyras, kaip visą laiką, kad nekaltas. Tvirtina tarnybinį pranešimą.

Liudytojas T. K. paaiškino, kad moteris atrodė sumušta, pirmo aukšto stiklas iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės sudaužytas. Moteris paaiškino, kad konfliktas buvo ir vyras vartojo smurtą. Prie lūpos sužalojimas buvo. Tvirtina tarnybinį pranešimą.

Liudytoja A. M. paaiškino, kad buvo namie. J. paskambino po pietų, kad užbėgtų kavos atsigerti. Dažnai taip susiskambina. Sėdėjo ir atėjo J., pradėjo belsti į duris. Neįleido, tai jis apėjo ir į to kambario langą pradėjo belsti, kad jis atsikabino, atidarė langą ir pradėjo lipti pro langą. Jos tam kambaryje sėdėjo. Neatsimena, gal pasakė, kad girtas atėjo. Iš už kampo atvažiavo policija. Priėjo policija, jį pasigavo. Išvažiavo ir ji nuėjo namo. Pas J. visą laiką veidas paraudęs, bet sumušimo tokio nebuvo. Nepasakojo, kad įvyko konfliktas. Policija lygtai bendravo su ja. Bet labai greitai policija atvažiavo. Per tuos įvykius, susimaišė galvoje. Iš karto gal geriau atsiminė. Ankstesni teisingi parodymai.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės J. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, nusprendė J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir paskyrė jam bausmes.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. Baudžiamajame įsakyme išaiškino J. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2015 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas J. M. prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2015 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nutarimą baudžiamąją bylą, kurioje J. M. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje padarymu, perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusios parodymais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš nukentėjusios J. M. parodymų matyti, kad su kaltinamuoju pažįstami 6 metai, santykiai artimi, yra sugyventiniai. 2014 m. rugpjūčio 18 d. buvo apsižodžiuota, susistumdyta. Teisminiu bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. M. sušvelnino savo parodymus dėl 2014 m. rugpjūčio 18 d. įvykių, bet sutiko, kad ankstesni jos duoti parodymai yra teisingi. Tuo metu (14 - 16 b. l.) ji nurodė, kad ji grįžo namo iš parduotuvės. J. pamatė, kad ji jam parduotuvėje nenupirko alaus, labai supyko. Tarp jų kilo konfliktas, ji jam pasakė, kad jis išeitų iš jos namų. Priėjusi prie J. ėmė tempti jam už kelnių diržo, nes norėjo, kad jis išeidamas paliktų jai savo džinsus, kuriuos ji jam nupirko prieš kelias dienas. Tada J. jiems stovint kambaryje, griebė jai už plaukų, numetė ją ant žemės. Taip jis bandė ją sulaikyti kambaryje, kad ji neišbėgtų į kiemą. Jai gulinčiai J. vieną kartą koja, apauta batu, spyrė į veidą. Jai buvo smarkiai sužalotas veidas, prakirsta lūpa. Tada J. ją, gulinčią ant žemės, spardė kojomis, mušė rankomis. Smūgių buvo labai daug. Paskui jis dar išsivėrė iš kelnių savo diržą ir ją mušė diržu. Smūgių buvo daug, jų skaičiaus net maždaug pasakyti negali, keli smūgiai kliuvo diržo sagtimi. Ją sumušęs J. pabėgo iš buto. Ji išsikvietė policiją ir greitąją. Iš Klinikų priėmimo skyriaus savavališkai pasišalino. Grįžusi namo, ji paskambino ir pasikvietė pas save J. dukterėčią A. M.. Kai atėjo A., netrukus į namus grįžo J. Pirmiausiai jis beldė į duris, jos durų neatidarė. Tada J. išdaužė kambario langą

Iš liudytojos A. M. parodymų matyti, kad ji atvyko pas nukentėjusiąją jau po jos sumušimo, ir nors teismo posėdžio metu ji nurodė, kad pas J. visą laiką veidas paraudęs, bet sumušimo tokio nebuvo, bet sutiko, kad ankstesni jos duoti parodymai yra teisingi. Tuo metu (31 b. l.) ji nurodė, kad nuėjusi, pamatė, kad J. yra sumušta, buvo sužalotas jos veidas, matėsi siuvimo žymės. J. jai pasakė, kad ją dienos metu sumušė J., nes ji atsisakė jam nupirkti alaus. Ji sakė, kad J. ją parvertė už plaukų ant žemės, spardė kojomis į galvą, sudavė diržu. Tuo metu J. namie nebuvo. Jis grįžo maždaug po 10 minučių, pradėjo belstis į duris, J. durų jam neatidarė. Tada ji matė, kad J. ranka išdaužė langą, per langą įlipo į butą. Paskui J. iškvietė pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai, J. namie nebuvo, bet jie sulaikė J. prie pat namų, kai jis grįžinėjo namo. Policininkai J. išsivežė.

Specialisto išvada Nr. G2306/14(02) (24 b. l.) nustatyta, kad J. M. padaryta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, ji padaryta kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti tiek nuo smūgio kumščiu ar spyrio koja. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (8 – 11 b. l.) nurodyta, kad J. M. lūpos srityje matosi žaizda, padaryta spiriant koja į veidą.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (5 – 6 b. l.) nustatyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kambaryje užfiksuotas išdaužytas langas.

Testo alkoholiui protokolu (33 b. l.) nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d., 18.06 val., J. M. nustatytas 3,20 promilių girtumas.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamojo J. M. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog J. M., 2014 m. rugpjūčio 18 d., apie 14.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos narį - sugyventinę J. M. tyčia, tempdamas už plaukų, pargriovė ant žemės, spardė ją kojomis ir sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas bei spyrė į veidą, tokiu būdu mušdamas J. M., padarė jai muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis kilusio konflikto su sugyventine J. M. metu, tyčia tempdamas už plaukų, pargriovė ant žemės, spardė ją kojomis ir sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas bei spyrė į veidą, tokiu būdu mušdamas J. M., padarė jai muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymiai sutrikdė J. M. sveikatą. Tai, kad J. M. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad įvykus žodiniam konfliktui, nukentėjusiajai pareikalavus išeiti iš jos buto, kaltinamasis ją pargriovė bei sudavė smūgius. Nors kaltinamasis kategoriškai neigia prieš nukentėjusiąją smurtavęs, tačiau šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, iš nukentėjusios parodymų matyti, kad nors ji ir siekia palengvinti kaltinamojo padėtį, tačiau patvirtino, kad jis griebė jai už plaukų, numetė ją ant žemės. Jai gulinčiai J. vieną kartą koja, apauta batu, spyrė į veidą. Jai buvo smarkiai sužalotas veidas, prakirsta lūpa. Ją, gulinčią ant žemės, spardė kojomis, mušė rankomis. Anksčiau nuo kaltinamojo taip pat yra nukentėjusi, kad tarp jų pastoviai vyksta konfliktai. Tai rodo, kad nukentėjusioji nėra priešiška kaltinamajam, jos parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji J. M. yra asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), tai reiškia, kad jie yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., kadangi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, veika padaryta prieš šeimos narį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ antroji dalis (galiojusio įvykio dieną redakcija) numatė, kad kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/66150?ref=4) [2015-03-25].

Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o tai, kad jis buvo neblaivus įvykio metu nurodė jis pats, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis teistas, viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė (81 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre užregistruotas (84 b. l.), gauta specialisto išvada, kad J. M. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (87 b. l.), teistas (b. l. 45 – 71, 132 – 137), administracine tvarka baustas (72 – 78 b. l.).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų. Kadangi kaltinamasis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 str.).

Paskirta bausmė bendrintina su 2015 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Kaltinamasis J. M. laikinai sulaikytas 2014 m. rugpjūčio 18 d., 17.35 val., paleistas 2014 m. rugpjūčio 20 d., 10.20 val. (b. l. 36, 95), 2014 m. lapkričio 17 d., 12.30 val., paleistas 2014 m. lapkričio 19 d., 10.40 val.

2014 m. rugpjūčio 20 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti, neieškoti ryšių su J. M. ir prie jos nesiartinti (b. l. 96, 97).

2015 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio (132 – 137) bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį (138 – 150) duomenimis 2014 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi J. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 20 d., 2014 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi J. M. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, suėmimo pratęsimo terminą skaičiuojant nuo 2014 m. gruodžio 20 d. Šie laikotarpiai įskaitytini į bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str.).

Prokurorės prašymas, motyvuojant, kad galimai J. M., davė melagingus parodymus, teismo priimti nutartį kreiptis į prokurorą, pranešant apie galimai padaryta nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., atmestinas, nes, kaip nurodė teismas, nors J. M., norėdama palengvinti kaltinamojo padėtį, bandė švelninti savo ankstesnius parodymus, teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ankstesnius savo parodymus.

J. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. 18 d., apie 16.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su J. M. metu, tyčia ranka išdaužė minėto buto kambario lango stiklą, 250 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. M. 250 litų turtinę žalą, tai yra buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d.

Dėl svetimo turto sugadinimo tyčia kaltinimas dėl sugadinto turto vertės buvo paremtas vien nukentėjusiosios J. M. parodymais. Kaltinime nurodyta, kad konflikto su J. M. metu, J. M. tyčia ranka išdaužė minėto buto kambario lango stiklą, 250 litų vertės.

Baudžiamojo kodekso 190 straipsnyje nustatyta (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. XII-1481, redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.), kad nedidelės vertės turtu yra laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Nusikalstamos veikos padarymo metu J. M. padaryta veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., tačiau atsižvelgus į sugadinto turto vertę, kurią nukentėjusioji įvertino 250 litų, sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, kaltinamasis išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio. 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a p., dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d., 17.35 val., iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., 10.20 val. (2 paros), nuo 2014 m. lapkričio 17 d., 12 val. 30 min., iki 2014 m. lapkričio 19 d., 10 val. 40 min. (2 paros), bei laikotarpį, kai buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. sausio 16 d. (59 paros), viso 63 paras.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sulaikymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).

Prokurorės prašymą kreiptis į prokurorą, pranešant apie J. M. galimai padaryta nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., atmesti.

J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei įpareigojimą nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti, neieškoti ryšių su J. M. ir prie jos nesiartinti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis