Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, civilinėje byloje Nr. 2-587-34/2008 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, akcinės bendrovės Rytų skirstomieji tinklai ieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos energija“, atsakovui akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo. Tretieji asmenys byloje valstybės įmonė Registrų centras ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AB „Lietuvos energija“ pareiškė ieškinį atsakovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo, o trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AB Rytų skirstomieji tinklai pareiškė ieškinį ieškovui AB „Lietuvos energija“, atsakovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuriuo prašė: 1) patenkinti ieškovo AB „Lietuvos energija“ ieškinį; 2) pripažinti negaliojančiu 1997 m. lapkričio 18 d. priėmimo-perdavimo aktą toje dalyje, kuria ginčo turto (atviros 35 kV skirstyklos) nuosavybės teisės suteikiamos AB „Vilniaus šilumos tinklai“; 3) pripažinti negaliojančia 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartį, toje dalyje, kuria nuosavybės teisės į ginčo turtą (atvirą 35 kV skirstyklą) suteikiamos AB „Vilniaus šilumos tinklai“.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtino ieškovo AB „Lietuvos energija“, atsakovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, AB Rytų skirstomieji tinklai sudarytą taikos sutartį. Teismas civilinę bylą dalyje pagal ieškovo AB „Lietuvos energija“ ieškinį atsakovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo nutraukė, o trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, AB Rytų skirstomieji tinklai ieškinį atsakovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo paliko nenagrinėtą.

Nutartyje rašoma, kad parengiamojo teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti. Trečiasis asmuo AB Rytų skirstomieji tinklai pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Teismas nurodė, kad taikos sutartimi kitų asmenų teisės ir įstatymo saugomi interesai bei įstatymai nepažeidžiami. Taikos sutarties 3.2 punktu atsakovas sutiko, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AB Rytų skirstomieji tinklai, atsiimtų savo šioje byloje pareikštą ieškinį dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo. Dalyvaujantiems byloje asmenims išaiškintos civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnyje, tai yra, kad jos negali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ šioje byloje savarankiškų reikalavimų nėra pareiškęs, todėl atsakovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ ginčas spręstinas kitoje civilinėje byloje.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovas savo reikalavimus grindė 1997 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties AB „Lietuvos energija“ reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymu (toliau – 1997 m. balandžio 8 d. įstatymas), kurio 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog naujai steigiamoms specialios paskirties akcinėms bendrovėms priskiriamas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, sukauptas atskiriamuose nuo SP AB „Lietuvos energija“ padaliniuose, išskyrus bendraregioninį turtą. Vykdant įstatymą ieškovo generalinio direktoriaus 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 39 buvo sudaryta komisija, kuri nustatė turtą, kuris laikomas bendraregioniu. Ieškovas prašė pripažinti jo nuosavybe turtą, kuris nėra apibrėžtas kaip bendraregioninis. Teismo nutartyje išdėstytos taikos sutarties sąlygos, numatytos 1.1.2-1.1.4, 1.2.2-1.2.4 ir 1.3 punktuose prieštarauja 1997 m. balandžio 8 d. įstatymo 3 straipsnio 1 dalies imperatyvioms normoms, nes visas taikos sutartyje nurodytas ginčo turtas nelaikytinas bendraregioniu šio įstatymo prasme.Taikos sutartis pažeidžia UAB „Vilniaus energija“ interesus. Ginčo turtą atsakovas perdavė UAB „Vilniaus energija“ valdyti ir naudoti iki 2017 m. vasario 1 d. nuomos sutarties, sudarytos 2002 m. vasario 1 d. tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir bendrovės Dalkia, pagrindu. Ginčo turtas UAB „Vilniaus energija“ perduotas kaip atsakovui priklausantis turtas. UAB „Vilniaus energija“ už išnuomotą ginčo turtą laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 1 iki 2008 m. balandžio 1 d. sumokėjo atsakovo paskaičiuotus mokesčius, kurių suma 1 107 314,58 Lt. Atsakovas pripažino ieškovo nuosavybės teisę į ginčo turtą ne 1997 m. balandžio 8 d. įstatymo pagrindu, o dėl to, jog jam šis turtas yra nereikalingas. Taikos sutarties projekto rengimo metu buvo siūlyta numatyti joje sąlygas, pagal kurias būtų padengtos trečiojo asmens turėtos sąnaudos, tačiau jos nebuvo įtrauktos į taikos sutartį. Atsižvelgiant į sudarytos nuomos sutarties sąlygas bei ieškovo nuosavybės teisės į ginčo turto atsiradimo momentą dėl taikos sutarties sudarymo, o taip pat dėl to, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos visos turto registracijos teisėtumo aplinkybės, UAB „Vilniaus energija“ sąnaudų atlyginimas gali tapti neįmanomas.

Trečiasis asmuo taip pat prašo pridėti prie bylos dokumentus (nuomos sutarties išrašą, pažymą apie sumokėtus nuomos mokesčius, susirašinėjimo dėl ginčo turto dokumentus), patvirtinančius skundo argumentus, nes šių dokumentų pirmosios instancijos teismas nepriėmė.

Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma:

UAB „Vilniaus energija“ yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų. Pagal įstatymą jis negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). Toks reikalavimas pripažintinas neleistinu ir atmestinas pagal CPK 47 straipsnio 4 dalį.1997 m. balandžio 28 d. akte, kaip bendraregioninis turtas, yra nurodytas tiek relinės apsaugos įrenginių pastatas 110 kV skirstykloje Vilniaus elektrinėje Nr. 3 (taikos sutarties 1.1.1 p.), tiek 110 kV skirstyklos įrenginiai Vilniaus elektrinėje Nr. 3 (taikos sutarties 1.1.2, 1.1.3 p.), tiek 110 kV skirstyklos įrenginiai Vilniaus elektrinėje Nr. 2 (taikos sutarties 1.1.4 p.). Visas taikos sutartimi perduotas turtas yra bendraregioninis 1997 m. balandžio 8 d. įstatymo ir 1997 m. balandžio 28 d. akto prasme, o taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymo normoms. AB „Lietuvos energija“ ir AB Rytų skirstomieji tinklai nėra minėtos nuomos sutarties šalys. Nuomos sutartimi susiformavo atskiri sutartiniai santykiai, sukeliantys teises ir pareigas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“. Apelianto pretenzijos dėl 1 107 314,58 Lt patirtų sąnaudų už išsinuomotą ginčo turtą nėra šios bylos dalykas. Be to, apelianto nurodyta sąnaudų suma yra paskaičiuota neteisingai. Apeliantas dėl turto netekimo nepatiria jokių tiesioginių ar netiesioginių nuostolių, o jų neprivalo atlyginti atsakovas. Apeliantas nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų, todėl atsakovo ir apelianto ginčas šioje byloje apskritai negali būti sprendžiamas, o taikos sutartis nepažeidžia apelianto teisių. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje bylos stadijoje.

Atsakovas taip pat prašo: 1) netenkinti apelianto prašymo pridėti prie bylos jo nurodytus dokumentus, kaip nesusijusius su bylos nagrinėjimu; 2) bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje; 3) pripažinti civilinės bylos medžiagos dalį, tai yra, išrašus iš nuomos sutarties, įrengimų sąrašo ir įrengimų perdavimo nuomininkui naudotis akto I dalies „Nekilnojamasis turtas“ sąrašo Nr. 7, ilgalaikio turto apskaitos kortelės (atvira 110/35 kV pastotė (k25)), AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 217. Nekilnojamasis turtas (statiniai) 7 sąrašo tikslinimo patvirtintas kopijas nevieša medžiaga; 4) pridėti prie bylos 2002 m. kovo 29 d. Įrengimų sąrašo ir įrengimų perdavimo nuomininkui naudotis akto I dalies „Nekilnojamasis turtas“ sąrašo Nr. 7, UAB „Vilniaus energija“ 2008 m. balandžio 28 d. rašto Nr. 008-07-4743p, Ilgalaikio turto apskaitos kortelės (atvira 110/35 kV pastotė (k 25)), AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 217. Nekilnojamasis turtas (statiniai) 7 sąrašo tikslinimo patvirtintas kopijas, Nuomos sutarties išrašą, elektroninius pranešimus, patvirtinančius UAB „Vilniaus energija“ patirtų sąnaudų, pažeistų interesų nepagrįstumą bei nuomos sutarties šalių įsipareigojimą neatskleisti su „Projektu“ susijusios informacijos; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą ieškovas AB „Lietuvos energija“ prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma:

1997 m. balandžio 28 d. akte Vilniaus elektrinės Nr. 2 110 kV skirstykla nurodyta kaip bendraregioninės paskirties turtas, perduotinas filialui Vilniaus elektros tinklams vykdant AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus 1997 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 39. Ši 110 kV skirstykla buvo perduota AB „Lietuvos energija“ filialui Vilniaus elektros tinklams pagal 1997 m. balandžio mėnesio pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktą Nr. 19. AB „Lietuvos energija“ ieškinyje yra išsamiai nurodyta kiekvieno iš prašomų pripažinti nuosavybe statinio sąsaja su skirstyklos įrenginiais, paaiškinant statinio paskirtį. Ginčo turto pripažinimas ieškovo nuosavybe visiškai atitinka įstatymo leidėjo tikslą – turtas, susijęs su elektros energijos perdavimu ir skirstymu, turi priklausyti įmonei, vykdančiai šią veiklą. Finansiniai reikalavimai, kuriuos reiškia apeliantas atsakovui, kyla iš ginčo turto nuomos sutartinių santykių tarp apelianto ir atsakovo bei nėra šios bylos ginčo dalykas. Apelianto reikalavimas išspręsti šioje taikos sutartyje kitą ginčą tarp kitų šalių prieštarauja CK 6.983 straipsnio 1 dalies ir CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurias taikos sutartimi išsprendžiamas ginčas tarp šalių. Esant apelianto nesutarimams su atsakovu, ginčas turi būti sprendžiamas kitoje byloje.

Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB Rytų skirstomieji tinklai prašo teismo nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime rašoma:

Apelianto reikalavimai nebuvo nagrinėjami šioje byloje, todėl jų pagrįstumo klausimas negalėjo būti sprendžiamas taikos sutartimi. Tvirtinant taikos sutartį įstatymas neįpareigoja gauti trečiojo asmens pritarimą tokiam veiksmui.Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ byloje veikė atsakovo pusėje. Atsakovas sutiko baigti bylą taikos sutartimi, todėl trečiojo asmens atskirasis skundas, kuriuo prašoma panaikinti teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, vertintinas kaip veikimas prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja interesus ir netenkintinas. Nėra nustatyta įstatymo pagrindų, kuriais remiantis būtų galima taikos sutartį pripažinti negaliojančia.

Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo pridėti prie bylos dokumentus (nuomos sutarties išrašą, pažymą apie sumokėtus nuomos mokesčius, susirašinėjimo dėl ginčo turto dokumentus). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, apelianto pateikti dokumentai nėra susiję su šios apeliacijos byloje dalyku - nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Apelianto prašomi priimti įrodymai yra susiję su nuomos teisiniais santykiais ir jo patirtų sąnaudų atlyginimu, tačiau šie klausimai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, o skundžiama nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nebuvo sprendžiami (CPK 181 str., 265 str. 2 d.). Teisėjų kolegija aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu taip pat netenkina atsakovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymo dėl jo nurodytų įrodymų priėmimo. Netenkinant prašymų dėl dokumentų priėmimo, jie grąžintini pateikusiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu (CPK 336 str.). Proceso dalyviai nereiškė prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, o teisėjų kolegijos manymu, nėra būtinybės nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka. Įstatymas nustato, kad visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį (CPK 9 str. 1 d.). Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys (CPK 10 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nepriėmė į bylą įrodymų, dėl kurių atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ siekė, jog byla būtų nagrinėjama uždarame teismo posėdyje ir pateikti įrodymai pripažinti neviešais, todėl nėra būtinybės bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje bei spręsti dėl teiktų rašytinių įrodymų pripažinimo neviešais, kadangi tie įrodymai yra grąžinami pateikusiam asmeniui.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai patvirtino taikos sutartį byloje.

Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Tokios sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.). CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK yra nustatyta ne tik šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi, bet ir teismo pareiga išaiškinti šalims taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teismo nutartimi procesines pasekmes – taikos sutarties sąlygų privalomumą, ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalimumą. Be to, teismas privalo patikrinti, ar pateiktos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Sistemiškai aiškinant CPK normas, reguliuojančias šalių teisę baigti bylą taikos sutarties sudarymu, darytina išvada, kad šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas AB „Lietuvos energija“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti jos nuosavybės teisę į ieškinyje nurodytą turtą (t. 1, b. l. 2-9). Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AB Rytų skirstomieji tinklai pareiškė ieškinį dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo (t. 2, b. l. 180-185). Teismas skundžiama nutartimi patvirtino ieškovo AB „Lietuvos energija“, atsakovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, AB Rytų skirstomieji tinklai sudarytą taikos sutartį, bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos energija“ ieškinį atsakovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo nutraukė, o trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, AB Rytų skirstomieji tinklai ieškinį dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo paliko nenagrinėtą (t. 3, b. l. 116-118).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, jog teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Vertinant teismo nutartį dėl trečiojo asmens ginčijamos taikos sutarties patvirtinimo, taip pat tikrinant, ar ši sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, visų pirma svarbu nustatyti, ar apelianto nurodyta 1997 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties AB „Lietuvos energija“ reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 3 straipsnio 1 dalies norma apskritai laikytina imperatyvaus pobūdžio ir tik po to svarstyti, ar ji buvo pažeista teismui patvirtinus taikos sutartį. Nurodyto 1997 m. balandžio 8 d. įstatymo paskirtis – nustatyti specialios paskirties AB „Lietuvos energija” šilumos ūkio valdymo decentralizavimą reorganizuojant šią bendrovę skaidymo būdu, atskiriant šilumos ūkį bei įsteigiant naujas specialios paskirties akcines bendroves ir perduodant jose esantį turtą bei valstybei priklausančias akcijas savivaldybių nuosavybėn. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies norma, kad naujai steigiamoms specialios paskirties akcinėms bendrovėms priskiriamas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, sukauptas atskiriamuose nuo specialios paskirties AB „Lietuvos energija” padaliniuose, išskyrus bendraregioninį turtą, kuris reorganizavimo projekte tarpusavio susitarimu paskirstomas naujai įsteigtoms bendrovėms ir specialios paskirties AB “Lietuvos energija”, atsižvelgiant į šios normos konstrukciją, laikytina ne imperatyvaus, o dispozityvaus pobūdžio. Be to, teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, kad teismo nutartyje išdėstytos taikos sutarties sąlygos, numatytos 1.1.2-1.1.4, 1.2.2-1.2.4 ir 1.3 punktuose, prieštarauja nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies normoms. Vykdydama 1997 m. balandžio 8 d. įstatymą AB „Lietuvos energija“ generalinio direktoriaus 1997 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 39 sudaryta komisija turėjo nustatyti AB „Lietuvos energija“ turto dalis, kurios bus perduodamos iš Vilniaus elektrinės į Vilniaus elektros tinklų apskaitą ir iš Kauno elektrinės į Kauno elektros tinklų apskaitą (t. 1, b. l. 61-62). Sudaryta komisija 1997 m. balandžio 28 d. aktu nurodė bendraregioninės paskirties įrenginiais Vilniaus ir Kauno elektrinėse laikytiną turtą. Šiame akte kaip bendraregioninis turtas nurodyti tiek 110 kV skirstyklos įrenginiai kartu su relinės apsaugos, elektroautomatikos ir valdymo įrenginiais, relinės apsaugos įrenginių pastatas 110 kV skirstykloje (Vilniaus elektrinėje Nr. 3), tiek 110 kV ir 35 kv skirstyklų įrenginiai kartu su relinės apsaugos, elektroautomatikos ir valdymo įrenginiais (Vilniaus elektrinėje Nr. 2) (t. 1, b. l. 63-65). 1997 m. lapkričio 18 d. turto perdavimo ir priėmimo aktu naujai įsteigtai AB „Vilniaus šilumos tinklai“ buvo perduotas AB „Lietuvos energija“ filialo – Vilniaus elektrinės turtas, kuris buvo apskaitomas filialo balanse 1997 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 74-77, 78-82). Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas iš esmės neginčija aplinkybės, jog ieškovui pagrįstai pripažinta nuosavybės teisė į taikos sutarties 1.1.1. punkte nurodytą rėlinių skydų pastatą, esantį Vilniuje, Jočionių g. 13 (t. 3, b. l. 47, 121-124). Objektai, kurie, pasak apelianto, negalėjo būti perduoti ieškovui, yra: kiemo statiniai (jungtuvų nuotekų surinkimo aptvarai, žaibolaidžiai, įrengimų pamatai, portalai, kabelių kanalai - t. 3, b. l. 64) (taikos sutarties 1.1.2 punktas), kiemo statiniai (danga, tvora - t. 3, b. l. 64) (taikos sutarties 1.1.3 punktas), kiemo statiniai (atviros 110/35 kv pastotės 110 kV skirstykla, kurią sudaro: tvoros, jungtuvų nuotekų surinkimo aptvarai, portalų atramos, portalų pamatai, įrengimų atramos, įrengimų pamatai, kabelių kanalai, šviestuvas, žaibolaidžiai - t. 3, b. l. 107) (taikos sutarties 1.1.4 punktas). Taikos sutarties 1.2.2-1.2.4, 1.3 punktuose yra nurodytas tas pats turtas bei išreikštas atsakovo sutikimas, kad būtų išregistruotos jo nuosavybės teisės ir panaikinta jo vardu atlikta teisinė registracija. Nors pagrindinių priemonių priėmimo ir perdavimo aktuose, pagal kuriuos 110 kV Savanorių pr. 117/2 ir Jočionių g. 13, Vilniuje, esančios skirstyklos buvo perduotos iš AB „Lietuvos energija“ filialo Vilniaus elektrinės balanso į Vilniaus elektros tinklų filialo balansą, nebuvo išsamiai apibūdintas turtas, kurio perdavimą ginčija apeliantas, tačiau atsižvelgiant į šio turto objektų paskirtį ir pobūdį, tiesioginį funkcinį ryšį su skirstyklomis, jie laikytini skirstyklų priklausiniais, joms tarnaujančiais daiktais, todėl darytina išvada, jog buvo perduoti kartu su aktuose įvardintu turtu. Be to, visų šių objektų perdavimas yra susijęs ir su 1997 m. balandžio 8 d. įstatymo (jo pagrindu turtas buvo perduotas) pagrindiniu tikslu - atskirti šilumos ūkį bei įsteigti naujas specialios paskirties akcines bendroves, perduodant joms turtą, reikalingą priskirtoms funkcijoms vykdyti. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto motyvais, kad teismo nutartyje išdėstytos taikos sutarties sąlygos, numatytos 1.1.2-1.1.4, 1.2.2-1.2.4 ir 1.3 punktuose, prieštarauja 1997 m. balandžio 8 d. įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Be to, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo daryti išvadą, jog teismo patvirtinta taikos sutartis prieštarautų viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija taip pat negali sutikti su apelianto UAB „Vilniaus energija“ motyvais, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Apelianto motyvai grindžiami tuo, kad 2002 m. vasario 1 d. sudarius atsakovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priklausančio turto nuomos sutartį bei ginčo turtą perdavus nuomininkui UAB „Vilniaus energija“ valdyti ir naudoti iki 2017 m. vasario 1 d., nuomininkas mokėjo įvarius mokesčius (patyrė sąnaudas), o patvirtinus taikos sutartį jų kompensavimas gali būti neįmanomas. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ byloje nebuvo pareiškęs savarankiškų reikalavimų, o jo nurodytų veiklos sąnaudų atlyginimo klausimas nebuvo bylos, kurioje patvirtinta taikos sutartis, nagrinėjimo dalykas. Teismas įstatymo nustatyta tvarka tvirtina taikos sutartį dėl byloje sprendžiamo teisminio ginčo (CK 6.893 str.), tai yra, kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla. Apelianto nurodytų aplinkybių pagrindu ginčas šioje byloje nebuvo kilęs ir nebuvo sprendžiamas, todėl teismas, byloje nesant pareikštų savarankiškų materialinių reikalavimų, neturėjo pagrindo svarstyti dėl taikos sutarties sąlygų pagal trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ pageidautinas sąlygas. Trečiasis asmuo, manydamas, jog turi reikalavimo teisę šioje byloje, jog galimi jo reikalavimai yra susiję su šioje byloje sprendžiamais klausimais, turėjo teisę prašyti pakeisti procesinį teisinį statusą byloje bei pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko (CPK 45, 46 str.), bet šia teise nesinaudojo. Jis taip pat turi teisę įstatymo nustatyta tvarka reikšti reikalavimus dėl nurodytų aplinkybių atskiroje byloje. Kadangi teismas skundžiama nutartimi pagrįstai patvirtino taikos sutartį tik dėl byloje sprendžiamo teisinio ginčo, apelianto nurodytos aplinkybės, jog į taikos sutartį nebuvo įtrauktos sąlygos dėl trečiojo asmens patirtų sąnaudų kompensavimo, nesudaro pagrindo naikinti šią nutartį.

Byla gali būti baigiama taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 2 str., 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Bylos šalys pačios sprendžia dėl taikos sutarties sąlygų, o teismas, tvirtindamas taikos sutartį, įvertina, ar ji sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, ar nepažeidžiamas viešasis interesas (CPK 42 str. 2 d., 142 str. 3 d.). Nesant pagrindo daryti išvadą, jog taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, apelianto argumentai, kad taikos sutartis buvo patvirtinta neišnagrinėjus bylos iš esmės, nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, laikytini nepagrįstais ir nepaneigiančiais skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę pateikti dalyvaujantys byloje asmenys, tarp jų trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (CPK 37 str. 2 d., 305, 338 str.). Pagrindinis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą. Priešingas šiam tikslui veiksmas prieštarauja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto esmei. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). Ši nuostata sietina ir su apeliacijos teise bei taikytina apeliaciniame procese (CPK 47 str. 4 d., 302, 338 str.). Šioje byloje apeliantas, kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, veikė atsakovo pusėje. Byla buvo išnagrinėta teismui patvirtinus taikos sutartį, taigi atsakovo teisinis procesinis interesas galiausiai pasireiškė bylos išsprendimu patvirtinant šalių taikų susitarimą. Apeliantas ginčija teismo patvirtintą taikos sutartį tuo pagrindu, jog taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei pažeidžia jo teises. Teismas bet kuriuo atveju šias aplinkybes turi tikrinti bei vertinti prieš patvirtinant pateiktą taikos sutartį (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Nenustačius šių apelianto nurodytų aplinkybių taip pat pažymėtina, kad apeliantas, dalyvaudamas byloje trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, neturi teisės veikti priešingai šios šalies interesams (CPK 47 str. 4 d., 302 str. nuostatos).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes ir remdamasi išdėstytais argumentais, neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto motyvais, jog teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ar pažeidžia trečiojo asmens interesus (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas bei įvertino faktines bylos aplinkybes. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta bei teisėta, ji atitinka civilinio proceso tikslus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ skundo motyvai nesudaro pagrindo ją keisti arba naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ ir atsakovui akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į skundą pateiktus priimti į bylą papildomus dokumentus.