Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovo R. J. atstovei advokatei Rūtai Čilinskaitei, atsakovų A. J., R. K., L. K. ir Ž. K. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovės A. L. atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Lionelai Gelmanienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams A. L., S. J., A. J., R. K., L. K., Ž. K., Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai dėl teisės į atkurtą nuosavybę pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

-kad I. K. ir A. L. slėpė nuo brolio R. J. jų tėvo L. J. 1972 m. spalio 12 d. surašytą testamentą;

- perkelti ieškovui R. J. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį E. O. g. 22, Kaune;

-perkelti ieškovui nuosavybės teise į ¾ nekilnojamojo turto, esančio E. O. g.24, Kaune; pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į visą turtą(butus), esančius E. O. g.22, Kaune;

-pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į visą turtą(butus), esančius E. O. g.22, Kaune;

-pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į visą turtą(butus), esančius E. O. g.24, Kaune;

-pripažinti ieškovui teisę į 456 000 Lt kompensaciją už natūrą negrąžintą 10-ą butą gyvenamajame name E. O. g.22, Kaune, pagal 2008 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymą Nr. A-1237, išmokėtos 97 515, 76 Lt kompensacijos dalį, priteisti iš R. K. ir A. J. lygiomis dalimis po 32 505, 25 Lt, iš S. J. priteisti 80 699, 65 Lt;

-pripažinti A. J. 2007 m. gegužės 22 d. butų dalių dovanojimo sutartį Nr. DT-2649 negaliojančia;

-pripažinti A. J. ir R. K., Ž. K. 2007 m. spalio 31 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. 14032, dalyje dėl turto esančio E. O. g. 22, 24, sudarytą 2007 m. spalio 29 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr. 13831 pagrindu, negaliojančia;

-pripažinti, 2009 m. gegužės 29 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. VL-1763 ir 2009 m. gruodžio n11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr.VL-4099 pagrindu, S. J. paveldėjimą į turtą, esantį E. O. g. 22, 24, negaliojančiu;

-priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad jo tėvas L. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė du gyvenamuosius namus, esančius E. O. g. 22 ir 24, Kaune.L. J. mirė 1981m. rugsėjo 30 d. Jo teisės į nekilnojamąjį turtą turėjo būti atkuriamos jo keturiems vaikams: R. J.(ieškovas), A. L., I. K., A. J..

Kauno miesto valdyba 1995 m. kovo 7 d. potvarkiu Nr. 328-v nusprendė atstatyti nuosavybės teises A. L., I. K., A. J. į namą, esantį E. O. g 22, Kaune, lygiomis dalimis, pastato natūra negrąžinant, t.y. išmokant kompensaciją. Šie 1998m. balandžio 3 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl potvarkio Nr. 328-v pripažinimo negaliojančiu. Teismų sprendimais, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-720/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2001, buvo panaikinta Kauno miesto valdybos 1995 m. kovo 7 d. valdybos potvarkio 328-v 1, 4 punkto dalis, kuria buvo nuspręsta A. L., I. K., A. J. namo, esančio E. O. g. 22, Kaune, natūra negrąžinti, o išmokėti kompensaciją.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2003 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A-1434 pakeitė 1995 m. kovo 7 d. potvarkio Nr. 328-V 1.4 punktą: A. L., I. K., A. J. atkūrė nuosavybės teises į namą, esantį E. O. g. 22, Kaune, išskyrus 24, 86 kv.m. bendro ploto butą Nr.28.

Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį E. O. g. 24, Kaune, atkurtos visiems keturiems L. J. įstatyminiams įpėdiniams: R. J.(ieškovui), A. L., I. K., A. J.. I. K. 1996 m. gegužės 18 d. mirė, jos įpėdinė-S. J..

Ieškovas 2003m. sužinojo apie tėvo L. J. testamentą, todėl kreipėsi į Kauno apskrities archyvą, kadangi jam apie testamentą nebuvo nieko žinoma. 2003 m. lapkričio 17 d. buvo informuotas, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo dokumentuose yra 1972 m. spalio 12 d. Nr. 4-5877 yra registruotas L. J. testamentas. Testamentu visas turtas paliktas vaikams A. L., I. K., R. J.. Tik 2003 m. jis galutinai suprato, kad visą laiką po tėvo mirties jis buvo apgaudinėjamas, nes nuo jo buvo slepiamas testamento buvimo faktas, nepranešama apie nuosavybės atkūrimo procedūras, dėl jų vykstančius teisminius ginčus.

L. J., kurio turtas buvo nacionalizuotas, 1981 m. mirė, palikdamas testamentą, kuriuo savo turtą paliko lygiomis dalimis dviem dukrom ir ieškovui, neįtraukdamas į testamentą sūnaus A. J.. Ginčo atveju nuosavybė turėjo būti atkurta vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, kad nuosavybės teisės atkuriamos „asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus- jų sutuoktiniui, tėvams(įtėviams), vaikams(įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams“. Atkurti nuosavybę vadovaujantis Atkūrimo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, būtų buvę galima tik tuomet, jei turto savininkas L. J. būtų nepalikęs testamento. Aiškinant Įstatymo 2 straipsnį, akivaizdu, kad įstatymas gina testamentinių paveldėtojų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, o ne paveldėtojų pagal įstatymą. Tėvo paliktą turtą A. L., S. J.(A. K. įpėdinė). A. J. visas daiktines teises paveldėjo Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu nepagrįstai, nes egzistavo jų tėvo paliktas testamentas, todėl negalėjo ir šių teisių perleisti atsakovams A. J., R. K., L. K., Ž. K..

Nepaisant to, kad nuosavybės teisės į visą turtą jau yra atkurtos kitiems asmenims vadovaujantis Atkūrimo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto normomis, turintiems įstatyminę teisę į dalį atkurtos nuosavybės asmuo savo teises gali ginti pagal Atkūrimo Įstatymą ir kitus įstatymus. Ieškovas neprarado teisę į nuosavybės atkūrimą pagal Atkūrimo Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Nei vienas iš L. J. įpėdinių nepranešė ieškovui, jog yra jo tėvo testamentas> Lionginas iki mirties gyveno kartu su dukra A. L.(ieškovo sesuo). Kad A. L. buvo žinoma apie tėvo sudarytą testamentą patvirtina 1998 m. notariškai patvirtintas pareiškimas, jog ji atsisako jai nurodytos testamentu skirtos turto dalies. Šia atsisakymas yra formalus, nes A. L. kartu su kitais įpėdiniais atkūrė nuosavybės teises Į L. J. turtą pagal įstatymą. Neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teise tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatyta, kad slėpė testamentą.

Į namo, esančio E. O. g. 24 ir namo E. O. g.22 butą nr. 28 nuosavybė atkurta visiems keturiems L. J. vaikams. Į namo E. O. g. 22 butus 1, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 18, 22, 23, 26, 27, 27A, 30 nuosavybės teisė atkurta A. L., I. K.. Tokiu būdu atkurtos nuosavybės teisės į visą L. J. iki nacionalizacijos valdytus namus, esančius E. O. g. 22, 24, Kaune.

I. K. įpėdinė S. J. atkurtą turtą paveldėjo 2009 m. gegužės 29 d. paveldėjimo tesiės pagal įstatymą liudijimo Nr. VL-1763 ir 2009-12-11 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. VL-4099 pagrindu.

A. J. dalį atkurtos nuosavybės, 2007 m. gegužės 22 d. butų dalių dovanojimo sutartimi Nr. DT-2649, padovanojo sūnui A. J., dukrai Ž. K. ir vaikaičiui L. K..

2007 m. spalio 29 d. paveldėjimo pagal A. J. testamentą tesiės liudijimo Nr. 13831 pagrindu, A. J., R. K., Ž. K. 2007 m. spalio 31 d. sudarė turto, tame tarpe A. J. atkurtos nuosavybės, pasidalijimo sutartį Nr. 14032.

2009 m. lapkričio 12 d. paveldėjimo teisės pagal A. J. testamentą teisės liudijimo Nr. 10479 pagrindu A. J., R. K., Ž. K. sudarė 2009 m. lapkričio 12 d. paveldėto turto, A. J. atkurtos nuosavybės, pasidalijimo sutartį Nr. 10483.

Prašoma nuosavybės atkūrimą priėmusio asmens teises ir pareigas perkelti R. J. į visus butus Nr. 1, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 16, 18, 22, 23, 26, 27, 27A., 30, ir ¾ į butą Nr. 28, esančius name E. O. g. 22, pripažinti jam nuosavybę į ginčo butus.

Nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą E. O. g. 22, Kaune, A. J. buvo atkurtos 1995 m. kovo 7 d. potvarkiu Nr.328-V. Šio potvarkio priėmimo metu galiojusio įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad mirus buvusiam savininkui nuosavybės tesiės atkuriamos jo vaikams (įvaikiams), tėvams(įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusią nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Įstatymas neskyrė testamentinių ar įstatyminių įpėdinių.

Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad A. J. įpėdiniai slėpė nuo ieškovo L. J. testamentą. Testamentas buvo patvirtintas notariškai, todėl ieškovas turėjo visas galimybes patikrinti jo buvimo faktą.

L. J. mirė 1981 m. rugsėjo 30 d., iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, todėl negali būti taikomos CK 5. 6 straipsnio(Asmenys, neturintys teisės paveldėti) nuostatos negali būti taikomos.

Kadangi nuosavybės teisės į namo, esančio E. O. g. 22, Kaune, butus A. J. buvo atkurtos 1995 m. kovo 7 d. Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 328-v pagrindu, tuo metu, kai ieškovas neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, nes negyveno Lietuvoje, todėl jis neturi reikalavimo teisės ginčyti šio administracinio akto bei jo pagrindu priimtų kitų administracinių aktų, kuriais butai, esantys E. O. g.22, Kaune, buvo grąžinti A. J. natūra.

Administracinių aktų, kurių pagrindu nuosavybės tesiės buvo atkurtos A. J., ginčijimui taikytinas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 d. nustatytas terminas. Ieškovui apie L. J. testamentą tapo žinoma dar 2003 m., todėl šis įstatymo terminas yra praleistas. Dėl ko taikytina ieškinio senatis.

Sutinkamai su CK 5. 8 straipsniu, asmuo, pretenduojantis į palikimą, ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą gali per metus laiko nuo palikimo atsiradimo dienos. Ieškovui apie A. J. mirtį buvo žinoma, todėl ir šiam reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas.

Nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo(CK 6. 237 straipsnis).

Nepagrįsti ieškovo reikalavimai ir dėl turto įgijimo be pagrindo I. K. po mirties palikus turtą dukrai(S. J.), nes I. K. paveldėjus turtą pagal įstatymą, jos įpėdinė taip pat turėjo teisėtą pagrindą paveldėti turtą, t.y. įpėdinė perėmė tik tas ir tik tiek teisių, kurias turėjo palikėjas(CK 5.1 straipsnis). Turėtų būti atmesti ir ieškovo reikalavimai dėl 2007 m. spalio 29 d. Turto pasidalijimo sutarties Nr. 14032 ir 2009 m. lapkričio 12 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties Nr. 10483, kuriomis įpėdinai pasidalijo paveldėtą turtą, pripažinimo negaliojančiomis, kadangi šiomis sutartimis įpėdiniai pasidalijo teisėtai įgytą turtą.

Kauno miesto valdybos 1995m. kovo 7 d. potvarkis buvo priimtas jo priėmimo metu galiojusio įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Ieškovas R. J. potvarkio priėmimo metu nebuvo pateikęs Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento ir duomenų, kad nuolatos gyvena Lietuvos Respublikoje, todėl neturėjo teisės į nuosavybės atkūrimą pagal šį įstatymą.

Įstatyminė nuostata, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos piliečiams, kuriems miręs turo savininkas testamentu paliko savo turtą, įsigaliojo priėmus 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymą. Ieškovas teisę pretenduoti į tėvų turėtą turtą įgijo ir prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 1997 m. rugsėjo 1 d., galiojant 1997 m. liepos 1 d. Įstatymui, kuris išplėtė piliečių, turinčių teisę į nuosavybės atkūrimą, ratą. Įstatymo 2 straipsnyje, nustatančiame asmenis, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nebuvo reikalavimo, kad šie asmenys nuolat gyventų Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad piliečiai, neturėję teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal iki 1997 m. liepos 1 d. galiojusį įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir įgiję tokią teisę pagal „Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą“, prašymus atkurti nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą pateikia iki 1997 m. gruodžio 31d. Vyriausybės įgaliotai institucijai. Šių piliečių nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos, jeigu nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims. Kauno miesto valdybos 1995 m. kovo 7 d. potvarkio Nr. 328-v 1.4 punktu jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą E. O. g.22, Kaune, A. L., I. K. ir A. J., nors ir nenustatant nuosavybės atkūrimo būdo, todėl ieškovas prarado teisę atkurti nuosavybės teises į minėtą gyvenamąjį namą, išskyrus 24, 86 kv.m. bendrojo ploto 28-ą butą, iš kurio vėliau buvo iškeldinti nuomininkai ir į kurį nuosavybės teisės dar nebuvo atkurtos nei vienam iš pretendentų. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas 2003 m. sausio 30 d. įsakymą Nr.A-1434, kuriuo buvo pakeistas Kauno miesto valdybos 1995 m. kovo 7 d. potvarkio Nr. 328-v 1.4 punktas, negalėjo išplėsti asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, rato, nes tai reikštų. L., I. K. ir A. J. nuosavybės teisių dalinį panaikinimą, o tokia teisė galiojančiais teisės aktais nesuteikta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškinio senaties

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu nustatyta, kad 2000m. civilinio kodekso, kuris įsigaliojo 2001 m. liepos 1 d., penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. CK 5.8 straipsnis taikomas, jeigu įsigaliojus šiam kodeksui, dar nebuvo pasibaigęs šio kodekso 5. 8 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas.

Pagal CK 1. 127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties terminas prasideda ne tik tada, kai asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą, bet ir tada, kai jis turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, tačiau dėl aplaidumo, nerūpestingumo šios aplinkybės nesužinojo.

L. J. testamentą sudarė 1972 m. spalio 12 d., o mirė 1981 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas R. J. nurodo, kad 2003 m. sužinojo, kad jo sesuo A. L. 1998m. gruodžio 23 d. pareiškimu notarui išreiškė valią paveldėti ne pagal testamentą, o pagal įstatymą kartu lygiomis dalimis su kitais įstatyminiais įpėdiniais. 2003m. lapkričio 17 d. archyvo pažymėjimu jis buvo informuotas, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros archyvinio fondo dokumentuose yra 1972 m. spalio 12d. L. J. testamentas registruotas Nr. 4-5877. Ieškovas R. J. kreipėsi tik 2010 m. balandžio 21d., t.y. aiškiai praleidęs vienerių metų terminą ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Ir liudytojas R. J., kuris yra ieškovo sūnus, parodė, kad ieškovas apie esantį testamentą sužinojo 2003m., kai iš savivaldybės sužinojo apie testamento buvimą.

Ieškovas apie testamento buvimą galėjo sužinoti ir iki 2003 m., bet dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo to nepadarė.

L. J. 1972 m. spalio 12 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jis palieka lygiomis dalimis savo vaikams I. K., A. L., R. J.. Testamentas patvirtintas Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje(b. l. 41, t.1).

CK 5. 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatyta, kad neturi teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją, prieš kurį nors iš jo įpėdinių ar prieš testamente išreikštos palikėjo paskutinės valios įgyvendinimą sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatyta, kad testamentą slėpė, klastojo ar sunaikino.

Ieškovas R. J. nurodo, kad atsakovė A. L. ir I. K., kurios L. J. testamente nurodytos paveldėtojomis, slėpė nuo jo aplinkybę, kad yra sudarytas testamentas, klaidino jį dėl likusio po tėvo mirties nacionalizuoto turto atkūrimo, todėl atsakovai neturi teisės į atkurtą nuosavybę, jos neturėjo ir A. J., nes jis nėra įtrauktas į L. J. testamentą. Ieškovas R. J. turėjo įrodyti, kad A. L. ir I. K. neturėjo teisės paveldėti pagal testamentą, kadangi sudarė tokią teisinę padėtį, priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš įpėdinį R. J.(ieškovą), kad jos tapo įpėdinėmis, jeigu teismas nustatė, kad testamentą jos slėpė. Ieškovas tokių aplinkybių neįrodė(CPK 178 straipsnis). Kaip buvo paminėta, L. J. 1972 m. spalio 12 d. Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje sudarė testamentą, kuriame savo turto įpėdiniais nurodė A. L., I. K. ir ieškovą R. J.. Tai reiškia, kad L. J. sudarytas testamentas negalėjo būti slepiamas, kadangi jis sudarytas raštu dviem egzemplioriais, patvirtintas notaro ir atitinkamai saugomas, t. y. L. J. sudarė oficialų testamentą(CK 5.28 straipsnio 1 ir 3 dalys). Testatorius L. J. išreiškė savo valią, kad visą jo turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, jis palieka lygiomis dalimis savo vaikams:I. K., A. L., ir R. J.. A. L. ir I. K. neatliko jokių priešingų teisei veiksmų, priešingų testatoriaus L. J. paskutinei valiai.

Atsakovė A. L. 1998 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto 6-ojo notaro biure surašė pareiškimą, kuriuo atsisakė paveldėti L. J. turtą pagal testamentą. Nurodė, kad paveldės pagal įstatymą kartu su kitais įstatyminiais įpėdiniais(b. l. 39, t.1). Toks įpėdinės pasirinkimas nereiškia, kad buvo siekiama testamentą nuslėpti.

Ieškovas R. J. žinojo apie tėvo L. J. mirtį, bet nesiėmė jokių veiksmų, kad sužinoti, ar mirusysis sudaręs testamentą.

Ieškinys šioje dalyje nepagrįstas.

Dėl kitų ieškininio reikalavimų

Ieškovas R. J. ieškininį reikalavimą perkelti jam nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą, esantį E. O. g. 22 ir į ¾ nekilnojamojo turto, esančio E. O. g. 24, Kaune, pripažinti jam nuosavybės teisę į visus butus, esančius E. O. g. 22 ir 24, Kaune, pripažinti jam teisę į 456 000 Lt kompensaciją už natūra negrąžintą 10 butą E. O. g.22, Kaune, pagal 2008 m. balandžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1237, išmokėtos kompensacijos dalį priteisti iš atsakovų R. K., Ž. K., A. J. ir S. J., pripažinti, A. J. 2007 m. gegužės 22 d. buto dalių dovanojimo sutartį Nr. DT-2649 negaliojančia, pripažinti A. J., R. K. ir Ž. K. 2007 m. spalio 31 d. turto pasidalijimo sutartį Nr. 14032, dalyje dėl turto, esančio E. O. g. 22 ir 24, sudarytą 2007m. spalio 29 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo Nr. 13831 pagrindu, negaliojančia, pripažinti, A. J., R.K., ir Ž. K. 2009 m. lapkričio 12 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį Nr. 10483, dėl turto, esančio E. O. g. 22, 24, sudarytą 2009 m. lapkričio 12 d. paveldėjimo pagal A. J. testamentą teisės liudijimo Nr. 10479 pagrindu, negaliojančiu, pripažinti, 2009 m. gegužės 29 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo Nr. VL-1763 ir 2009 m. gruodžio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr.VL-4099 pagrindu, S. J. paveldėjimą į turtą, esantį E. O. g. 22 ir 24, negaliojančiu, grindžia tuo, kad A. L. ir I. K. neturėjo teisės paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Bet teismas nenustatė, kad jos L. J. sudarytą testamentą slėpė(CK 5. 6 straipsnio 1dalies 4 punktas). Dėl šios aplinkybės, negali būti tenkintini ir kiti R. J. ieškininiai reikalavimai, dėl kurių teismas plačiau nepasisako.

Iš ieškovo R. J. atsakovams L. K. ir A. L. priteistina po 5000 Lt jų turėtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, valstybei 226,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 79, 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), L. K. ir A. L. po 5000 Lt kiekvienam, jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 226, 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teisme.