Alytaus apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam P. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime, nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, jam paskirta galutinė subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo P. A. bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. birželio 2 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gruodžio 2 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2022 m. vasario 9 d.

Prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti <...>. Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis P. A. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu nuteistojo P. A. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Pažymėtina, jog visus kartus, kiek buvo atlikta nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, ši rizika išliko vidutinė. Ta aplinkybė, jog jau pakankamai ilgo bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis P. A. mokėsi, įgijo profesinių kvalifikacijų, dirba, aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės šį nuteistąjį charakterizuoja vien teigiamai, tačiau tokios aplinkybės taip pat negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjamam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Visų pirma, iš 2023 m. gegužės 29 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Komisija, spręsdama nuteistojo P. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, nebuvo vieninga, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, iš kurių 4 nariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą, o 2 nariai pasisakė prieš šio nuteistojo lygtinį paleidimą. Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis P. A. Lietuvos Respublikoje teistas 7 kartus. Šiuo metu šis nuteistasis atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nesunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nuteistojo nusikalstamoje patirtyje nusikaltimai sunkėjo, jam yra nustatytas nusikalstamo elgesio modelis, paskutinis nusikaltimas yra sunkiausias nusikaltimas jo kriminalinėje istorijoje, tačiau tai nėra nusikalstamo elgesio modelio dalis. Paskutinis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius jo įvykdytus nusikaltimus, kadangi šiuo metu jis atlieka bausmę ir už tyčinį labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. Realią laisvės atėmimo bausmę šis nuteistasis atlieka irgi jau nebe pirmą kartą. Taigi vien paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, jog praeityje šio nuteistojo atžvilgiu net kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nuteistasis buvo pažeidęs jam nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir buvo pasiųstas realiam bausmės atlikimui. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei jų sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių net ir laisvės atėmimas, bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistojo pastangas mažinant savo nusikalstamumo galimybes. Juo labiau, kad ir šiuo metu dar išlieka daugybė nuteistajam būdingų dinaminių kriminogeninių veiksnių.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog laisvėje nuteistasis P. A. turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, jis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei suvirintojo ir šaltkalvio-remontininko specialybes. Būdamas laisvėje nuteistasis užsiėmė aktyvia darbine veikla, jis turi oficialaus darbo patirties, tačiau ši patirtis nėra ilgalaikė. Dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis taip pat yra orientuotas į prasmingą užimtumą, jis yra dirbantis. Nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją, tačiau jam stinga darbo patirties laisvėje. Nors dabartinės bausmės atlikimo metu stebimas palankus požiūris darbinei veiklai bei turimi darbo įgūdžiai ateityje gali veikti kaip stiprus apsauginis veiksnys ir teigiamai įtakoti nuteistojo resocializacijos procesą, sėkmingos integracijos į visuomenę prielaidas, tačiau vertinant aplinkybes ir dėl menkos oficialaus darbo patirties, tai nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, šiuo metu nuteistasis neturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Analizuojant nuteistojo gyvenimo ypatumus laisvėje, pastebėta, jog laisvėje jis stokojo motyvacijos bei vidinių resursų tinkamais būdais ir priemonėmis realizuoti save visuomenėje. Praeityje jis buvo teistas 6 kartus, o tai rodo, kad nuteistajam trūko atsakingumo jausmo. Tai, kad paskutiniai nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje leidžia manyti, kad jis nuolat pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pats nuteistasis savo nusikaltimus kažkiek minimalizuoja, perkelia atsakomybę nebrandumui. Tai rodo, jog nuteistasis yra linkęs save iš dalies pateisinti. Bausmės vykdymo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka tris kartus, o tai reiškia, kad jis net ir struktūruotoje aplinkoje ne visada linkęs laikytis nustatytų elgesio taisyklių bei normų. Akivaizdu, jog nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje – poelgiai, pažeidžiantys visuomenės normas, tęstinis nusikalstamas elgesys, neatsakingumas, lengvabūdiškumas ir tų pačių klaidų kartojimas yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistojo nusikalstamas elgesys gali būti siejamas su polinkiu pasiduoti kitų asmenų įtakai. Praeityje būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis buvo labiau orientuotas į savo paties poreikius ar lūkesčių realizavimą nei į visuotinai priimtinų taisyklių bei įstatymų reikalavimų vertybinius principus. Nors pats nuteistasis teigia šiuo metu jau nutraukęs ryšius su neigiamai jį įtakojusiais draugais, tačiau šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų dėl to, kad laisvėje jis neatkurs socialinių ryšių su nusikalstamą gyvenimo būdą palaikančiais asmenimis.

Nuteistasis pripažįsta, jog būdamas laisvėje jis kartais pavartodavo narkotinių medžiagų – amfetamino. Anksčiau jis buvo du kartus teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Anot nuteistojo, alkoholį laisvėje vartodavo saikingai, priklausomybės nuo alkoholio neturintis, tačiau pripažįsta, jog nužudymo dieną buvo pavartojęs alkoholio ir suvokia to įtaką savo impulsyviam elgesiui. Pažymėtina, jog ir dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka būtent už alkoholio vartojimą. Akivaizdu, jog laisvėje egzistavo tiesioginės sąsajos tarp alkoholio vartojimo bei nuteistojo smurtinio nusikalstamo elgesio raiškos. Piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis (alkoholiu) sritis yra siejama su nuteistojo nusikalstamumu, o vartojimo įpročių valdymo ypatumai gali turėti tiesioginę įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo bei resocializacijos procesams. Nors dabartinės bausmės atlikimo metu nuteistasis sprendė alkoholio vartojimo problemą, dalyvavo specialiose programose, skirtose šios priklausomybės atsisakymui, tačiau šiuo metu nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, kad būdamas laisvėje nuteistasis sugebės atsispirti alkoholio potraukiui.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis turi artimųjų, draugų, geba bendrauti įvairiais lygmenimis. Save jis vertina gan adekvačiai, geba įvardinti stipriąsias ir kai kurias silpnąsias savo asmenybės sritis. Yra pastebimas polinkis pasiduoti kitų įtakai, sunkiau susitvardo stresinėse situacijose. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka šio asmens amžių bei visas aplinkybes. Anksčiau nuteistajam buvo būdingas labiau impulsyvus elgesys, neapgalvojant savo elgesio pasekmių. Nuteistojo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau figūruoja vienas kontroliuojančio elgesio epizodas – asmens laisvės suvaržymas. Savitvardą būdamas laisvėje nuteistasis prarasdavo greičiau, ypač apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Nuteistasis geba įvardinti sritis, kurios buvo labiausiai susijusios su jo nusikalstamumu, tačiau ne visada jam pavykdavo jas spręsti. Nuteistasis suvokia, jog nebrandumas, atsakomybės stoka, draugų įtaka, psichoaktyvių medžiagų (alkoholio) vartojimas privedė jį prie nusikalstamos veiklos. Jis yra linkęs pasitikėti savo patyrimu, tačiau supranta ir kitą požiūrį. Nuteistasis supranta poreikį laikytis visuomenėje priimtų taisyklių bei normų, tačiau anksčiau laisvėje jam sunkiai sekėsi suvaržyti savo elgesį.

Kaip pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu buvo 7 kartus paskatintas ir 3 kartus nubaustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis jau neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau verta pažymėti ir tai, jog drausmine tvarka jis buvo nubaustas už itin šiurkščius laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – uždraustų daiktų turėjimas, alkoholinių gėrimų vartojimas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. O vien ta aplinkybė, jog nuteistasis jau turi 7 paskatinimus, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo P. A. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Juo labiau, kad ir šiuo metu vis dar išlieka daugybė dinaminių kriminogeninių veiksnių – piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemas; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; priežiūros bei apribojimų pažeidimai. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis P. A., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 6 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas nagrinėjamos bylos aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo P. A. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis P. A. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygų – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo P. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2023 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam P. A..

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo P. A. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.