Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovei J. L., jos atstovei advokatei I.Maskoliūnaitei, atsakovui A. V. nedalyvaujant, dalyvaujant jo atstovei advokatei J.Umbrasienei, trečiojo asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S.Prisčepai, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei J. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo; trečiasis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovo priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei J. L. ir atsakovui A. V. (duomenys neskelbtini) gimė duktė K. V. (25 b.l.). Ieškovė ir atsakovas santuokos nėra sudarę. Nuo 2008 metų liepos 4 d. ieškovė J. L. augino dukrą K. ir jos pajamas sudarė motinystės pašalpa ir išmokos vaikui (25, 119 b.l.). Šios pajamos laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009 metų birželio mėnesio sudarė apie 1360 Lt kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. sausio 1 d. apie 1250 Lt (25, 119, 169 b.l.). Ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: yra paveldėjusi garažą, 2-jų kambarių butą, 3,46 ha ploto, 0,39 ha ploto, 0,33 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 119/711 dalis 7,11 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ((8-17 22-23 b.l.), įsigijusi 0,0643 ha ploto žemės sklypą ir 20,66 kv. m ploto sodo pastatą su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) (18-20 b.l.).

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovo A. V. gautos pajamos (darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai) laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. birželio mėnesio sudarė 1373 Lt per mėnesį (61, 95, 143-147, 152 b.l.), laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio gautos pajamos (darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai) sudarė apie 2745 Lt per mėnesį (159 b.l.). Atsakovas nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi (78-79 b.l.). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad dėl A. V. elgesio laikotarpiu nuo 2008-12-27 iki 2009-05-31 ieškovė ir jos motina tris kartus kreipėsi į policijos komisariatą, priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant atsakovo veiksmuose nusikaltimo sudėties, nurodant kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (84-89 b.l.).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1d.). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką ( CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

CK 3.192 str. 2 d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau atsižvelgiant į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str.1, 2d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir fizines galimybes. Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas priteisiamas iš tėvų, kurių tėvystė teisiškai įforminta. Pagal įstatymą atsiradusi išlaikymo prievolė gali būti vykdoma priverstine tvarka. Pagal LR CK 3.200 str. išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tokią teisę šalių dukra Kornelija įgijo nuo savo gimimo dienos (LR CK 3.137str.).

Jeigu tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, koks, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, jo poreikius, yra būtinas. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Visada atsižvelgiama į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai augti, mokytis, socialiai vystytis.

CK 3.196 str. 1d. numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str.): nustatomi vaiko poreikiai, jų apimtis, dydis ir pan., kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose orientaciniais kriterijais, sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimus, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymas vaikui yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, o vaikui augant, paprastai didėja ir jo išlaikymo išlaidos.

Šalių dukrai šiuo metu yra 1 metai ir aštuoni mėnesiai (24 b.l.).

Laikytina, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, ir kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaiko išlaikymui išleidžia per mėnesį daugiau kaip 800 – 900 Lt, iki metų vaikui per mėnesį išleisdavo mažiau nei 800 Lt per mėnesį, ieškinyje nurodė vaiko maitinimui, priežiūrai, gydymui reikalingas prekes ir vaistus bei išlaidas šioms prekėms ir vaistams. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tiek išlaidų tokio amžiaus vaikui nereikia, tačiau konkrečių paskaičiavimų bei įrodymų, kiek reikalinga lėšų tokio amžiaus vaikui neteikė.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko dukters išlaikymui mokėti po 300 Lt kas mėnesį nuo 2009 metų birželio mėnesio, nes pripažino, kad nuo šios datos jis dukters išlaikymui lėšų neteikė. Atsakovas pateikė pinigų pervedimo kvitą (162 b.l.), kuriuo patvirtino, kad už laikotarpį: (už 9 mėnesius) nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. vasario mėnesio vaiko išlaikymui sumokėjo po 300 Lt už kiekvieną mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad 2009 metų lapkričio mėnesį atsakovas yra davęs 100 Lt. Taip pat po šalių išsiskyrimo atsakovas vaikui nupirko prekių už 220 Lt (125 b.l.).

Nustatant vaiko poreikius, apskaičiuojamos tik tokios išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios, o būtent: vaiko maitinimui, būstui, aprangai, žaislams ir lavinimo priemonėms, išlaidoms vaiko sveikatai (vaistams, vitaminams, higienos reikmėms), vaiko poilsiui ir kitos protingos ir racionalios išlaidos.

Nors ieškovė pateikė paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad dukters išlaikymui ji išleidžia daugiau kaip 800 Lt, į šias išlaidas ji neįskaičiavo būsto išlaikymo ir komunalinių paslaugų išlaidų, kurios, kaip nurodė ieškovė, vidutiniškai sudaro apie 250 Lt per mėnesį (171 b.l.), tačiau dukters išlaikymui iš atsakovo ieškovė prašė priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių dukters K. išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, atsižvelgia į ieškovės pateiktą vaiko išlaikymui skirtų lėšų paskaičiavimą, su kuriuo iš dalies atsakovas nesutiko, tačiau savo paskaičiavimo neteikė ir įrodymų, kurie pagrįstų, kiek, jo nuomone, reikia lėšų vaiko išlaikymui, nepateikė, ir vertina, kad šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalingos ieškovės nurodyto dydžio vieno mėnesio išlaidos.

Nustačius, kad šalių dukters išlaikymui ieškovė išleidžia ne mažiau kaip 800 Lt, nustatytinos kiekvieno iš tėvų finansinės galimybės teikti išlaikymą vaikui.

Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė šiuo metu nedirba, ji augina dukrą ir gauna motinystės pašalpą ir išmoką vaikui, ieškovės pajamos šiuo metu sudaro 1200 Lt per mėnesį. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tame tarpe ir butą, taigi ieškovė aprūpina vaiką būstu ir užtikrina būsto išlaikymą. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jis gyvena pas motiną, tačiau jo pajamos laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio (darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai) sudarė apie 2745 Lt per mėnesį, tai yra ženkliai didesnės nei ieškovės. Teismas, nustatydamas šalių gaunamų pajamų dydį, vertina, kad ieškovo pajamas laikotarpiu nuo 2009-06 iki 2010-01 sudaro gautas darbo užmokestis ir gauti komandiruotpinigiai, kurie laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios atsakovo mėnesinės pajamos padidėja. Tokią praktiką šiuo klausimu formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Vadovaujantis šalių nepilnamečio vaiko interesais, atsižvelgiant į racionalias ir protingas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, vertinant, kad negalima vaiko išlaikymo apriboti vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, abiejų šalių turtinę padėtį, į kitas auksčiau nurodytas aplinkybes, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 1.5str., 3.3str.), teismas vertina, kad byloje esančiais duomenimis atsakovas turi finansines galimybes teikti savo dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl iš atsakovo A. V. dukters K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (LR CK 3.200 str.), tai yra nuo 2009-06-18, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, įstatymai suteikia teisę šalims kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) Šis reikalavimas laikytinas kartu ir reikalavimu priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą iki ieškinio padavimo dienos 2009-06-18. Ieškovė nurodė, kad nors nuo vaiko gimimo dienos iki 2009 m. birželio mėnesio su atsakovu gyveno kartu, tačiau atsakovas neduodavo pinigų vaiko išlaikymui, neduodavo pinigų net maistui jiems pirkti, nesirūpino dukra, o grįžęs iš reisų, tuoj pat išvažiuodavo pas motiną į kaimą.

Atsakovas skolos nepripažino ir nurodė, kad nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2009 metų birželio mėnesio jis su ieškove gyveno kartu, kartu vedė bendrą ūkį, rūpinosi ieškove ir jų vaiku ir teikė vaikui išlaikymą.

Pagal LR CK 3.200 str. nuostatas išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė ieškinį pateikė 2009 m. birželio 18 d., priteisti išlaikymo skolą ieškovė prašo nuo dukters gimimo –(duomenys neskelbtini), taigi laikotarpis, už kurį gali būti priteista skola, yra nuo 2008 m. liepos 4 d. iki ieškinio padavimo dienos 2009 m. birželio 18 d.

Spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, teismas remiasi tuo pačiu principu, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtinta MMA – 800 Lt.

Spręsdamas priteistinos skolos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2009 m. birželio 18 d. dydžio nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia į jau anksčiau nurodytas aplinkybes apie tėvų turtinę padėtį šiuo laikotarpiu, tai yra į tai, kad šiuo laikotarpiu ieškovės pajamos sudarė apie 1360 Lt per mėnesį, atsakovo pajamos sudarė 1373 Lt kas mėnesį. Duomenys apie kitą šalių turimą turtą šiuo laikotarpiu nesikeitė.

Remiantis LR CPK 178 str. įtvirtintomis įrodinėjimo paskirstymo taisyklėmis, vertintina, kad įrodyti, jog vaikui atsakovas teikė išlaikymą, yra jo pareiga. Atsakovas nurodytas aplinkybes, kad jis teikė išlaikymą vaikui įrodinėjo liudytojų A. V. ir D. T. parodymais. Tačiau šie liudytojai tik patvirtino, kad atsakovo prašymu per laikotarpį iki 2009 m. birželio mėnesio jo motina per D. T. perdavė 600 Lt, ką patvirtino ir ieškovė. Kitokių faktinių aplinkybių dėl išlaikymo vaikui teikimo šie liudytojai nepatvirtino, jie tik nurodė, kad apie tai, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikui jiems žinoma iš paties atsakovo.

Spręsdamas išlaikymo skolos priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad nors atsakovas ir rūpinosi lėšų teikimu vaiko išlaikymui per savo motiną, būdamas reisuose, tačiau įrodymų, kokio dydžio išlaikymą vaikui teikė kiekvieną mėnesį per šį laikotarpį, nepateikė, taip pat atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, jų gautas pajamas skolos susidarymo laikotarpiu, į tai, kad ieškovė pripažino, jog iki metų laiko vaiko išlaikymo išlaidos buvo mažesnės nei 800 Lt, į tai, kad nors nuo vaiko gimimo iki 2009 m. birželio mėnesio ieškovė su atsakovu vedė bendrą ūkį, tačiau šalių santykiai laikotarpiu nuo 2008 metų pabaigos iki 2009 m. birželio mėnesio buvo konfliktiški. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo skolą tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo priteistina 1100 Lt dydžio išlaikymo vaikui skola už laikotarpį nuo 2008-07-04 iki ieškinio padavimo dienos 2009-06-18 (LR CK 3.200 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nuo sprendimo priėmimo dienos nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (LR CK 3.156 str.). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigė, kad ieškovė trukdo jam bendrauti su dukra. Ieškovė pripažino, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau ji nurodė, kad vaiko tėvui vienam neduos, nes vaikas tėvo nepažįsta, o kai tėvas susitinka su dukra, jo pokalbis nukrypsta į santykių su ieškove aiškinimąsi.

Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str. 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nėra sudarę santuokos, kartu negyvena, šalių mažametė duktė gyvena su motina. Taigi ginčo šalims gyvenant skyrium, atsakovas neturi galimybės įgyvendinti šios teisės, todėl kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti jo bendravimo su dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių dukrai yra vieneri metai ir aštuoni mėnesiai, todėl dėl amžiui būdingo mąstymo šalių dukra K. negali išreikšti savo nuomonės dėl bendravimo su atsakovu, negalima išsiaiškinti vaiko nuomonės ir požiūrio į tėvą.

Nors ieškovė teigė, kad jai gyvenant kartu atsakovu, jis vartojo alkoholį, smurtavo prieš ieškovę, atsakovas pats pripažino (125 b.l.), kad jis išgeria, kad išgėręs būna labai piktas, aplinkybes, kad atsakovas išgeria, patvirtino ir atsakovo liudytojai D. T. ir A. V., tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovo veiksmai ar poelgiai darytų dukteriai neigiamą įtaką.

Teismas vertina, kad vienareikšmiškai negalima pritarti atsakovo prašomai nustatyti bendravimo su dukra K. tvarkai, atsižvelgiant į tai, kad dėl to, kad duktė retai mato tėvą, ir dėl savo mažametystės neatsimena atsakovo, ką pripažino ir pats atsakovas, tarp jų nėra nusistovėjusio emocinio ryšio, yra vaiko prisirišimas prie motinos, todėl atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka būtų staigus vaikui įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas, nedalyvaujant motinai, ir tai gali neigiamai paveikti vaiką. Teismas vertina, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja, jog jam nesant Lietuvoje, nurodyta bendravimo tvarka su vaiku išlieka, tik vaiką pasiima atsakovo motina A. V., kadangi pati A. V. ieškinio nėra pareiškusi, o LR CK 3.176 str. nustatyta galimybė artimiesiems giminaičiams dėl bendravimo su vaiku kreiptis į teismą, neišsprendus ginčo taikiai. Teismas pripažįsta, kad šalių dukrai reikalingas prisitaikymo periodas, per kurį ji priprastų prie tėvo, kad būtų sukurta emociškai teigiama ir vaikui saugi bendravimo aplinka su tėvu, todėl jų susitikimai dėl vaiko amžiaus gali vykti tik vaikui įprastoje aplinkoje, kartu dalyvaujant ir vaiko motinai, kad vaikas nesijaustų nesaugus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukterimi ir dalyvauti ją auklėjant, kol tai nepažeidžia vaiko interesų, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko interesus, remdamasis byloje esančiais įrodymais, byloje nesant duomenų, kad bendravimas su tėvu vaikui gali padaryti neigiamą įtaką, taip pat į tai, kad atsakovas dėl savo darbo pobūdžio mažai būna Lietuvoje, nustatytina minimali tėvo A. V. bendravimo su dukra K. V. tvarka, tėvui bendraujant su mažamete dukra jai įprastoje aplinkoje jos gyvenamuose namuose ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant vaiko motinai ieškovei J. L., nustatant bendravimo tvarką, iki vaikui sueis penkeri metai, kadangi laikytina, kad šiuo atveju maksimalaus bendravimo pagal ieškovo reikalavimą nustatymas gali pakenkti vaiko interesams (LR CPK 3.175 str. 2 dalis). Teismas nustato tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką iki vaikui sueis penki metai dėl to, kad per šį laiką tarp vaiko ir tėvo gali atsirasti emocinis ryšys, vaikas gali priprasti prie tėvo, be to manytina, kad būdamas penkių metų, vaikas gebės išreikšti savo nuomonę apie tėvą, požiūrį į tėvą, gali būti išsiaiškinta vaiko nuomonė ir dėl bendravimo su tėvu.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ir sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Atsakovo reikalavimas priešieškinyje dėl išlaikymo vaikui po 300 Lt priteisimo nelaikytinas savarankišku reikalavimu, tai laikytina atsakovo sutikimu mokėti vaiko išlaikymui po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovo reikalavimas priešieškinyje nustatyti dukters K. V. gyvenamąją vietą kartu su motina taip pat nelaikytinas savarankišku reikalavimu, kadangi vaikas gyvena su ieškove, ieškovė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra nurodžiusi, nes, kaip pripažino ieškovė, šiuo klausimu ginčo tarp šalių nėra, o atsakovas šiuo reikalavimu taip pat išreiškia savo nuomonę dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo. Ieškinio pareiškimas teisme yra vienas iš asmens pažeistos ar ginčijamos teisės apgynimo būdų. Taigi nesant teisės pažeidimo, negali būti ir reikalavimo (LR CPK 5 str., 135 str.).

Likusioje dalyje ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis atmestini.

Ieškovė patyrė 1200 Lt advokato išlaidų, atsakovas patyrė 1500 Lt. Šios šalių patirtos išlaidos pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 p., 8.18 p. laikytinos pagrįsto dydžio.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė už advokato pagalbą patyrė 1200 Lt išlaidų (111, 163 b.l.). Sprendžiant klausimą dėl ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų priteisimo, laikytina, kad ieškovės ieškinys susideda iš dviejų dalių: išlaikymo vaikui priteisimo ir išlaikymo skolos priteisimo. Abu reikalavimus ieškovė grindė tomis pačiomis aplinkybėmis ir įrodinėjo tais pačiais įrodymais, todėl šių reikalavimų santykis vertintinas 1:1, taigi advokato išlaidos kiekvienam reikalavimui sudaro po 600 Lt. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2008-07-04 iki ieškinio padavimo dienos po 400 Lt kas mėnesį sudarytų 4587 Lt (11 mėn. po 400 Lt lygu 4400 Lt ir 187 Lt už 14 dienų), priteista skola 1100 Lt, taigi šis reikalavimas patenkintas 24 procentais, todėl proporcingai advokato pagalbos išlaidos sudarytų: 144 Lt patenkinto reikalavimo dėl išlaikymo skolos priteisimo daliai ir 600 Lt dėl išlaikymo nuo ieškinio padavimo dienos priteisimo. Todėl iš atsakovo A. V. ieškovės J. L. naudai priteistina 744 Lt ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų (600+144) (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Patenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, iš atsakovo A. V. valstybės biudžeto naudai priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (LR CPK 83 str.1 d. 2 p.), ir kuris sudaro 144 Lt (4800x3:100) (LR CPK 79 str., 80 str., 83 str., 96 str.).

Laikytina, kad atsakovo reikalavimas nustatyti jo priešieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką patenkintas 20 procentų. Patenkinus atsakovo priešieškinį 20 procentų, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 20 procentų jo sumokėto žyminio mokesčio, kas sudaro 26 Lt, taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos advokato atstovavimo išlaidos, kurios sudaro 300 Lt (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98str.).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį bei atsakovo priešieškinį, valstybės biudžeto naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos: iš ieškovės 5 Lt, atsakovo 30,88 Lt (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.).

Utenos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovo A. V. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai K. V. po 300 Lt kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo. Priėmus teismui sprendimą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (LR CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies, atsakovo priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. V. nepilnametės dukters K. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2009 m. birželio 18 d., iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. V. nepilnametės dukters K. V., (duomenys neskelbtini), 1100 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos, tai yra 2009 m. birželio 18 d.

Nustatyti atsakovo A. V. minimalaus bendravimo su dukra K. V., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką: 1) 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas A. V. bendrauja su mažamete dukra K. V. ne daugiau kaip po dvi valandas du kartus per mėnesį jai įprastoje aplinkoje jos gyvenamuose namuose ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant išskirtinai tik vaiko motinai ieškovei J. L.; 2) pradedant tryliktuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir iki vaikui sukaks penkeri metai, atsakovas A. V. bendrauja su mažamete dukra K. V. ne daugiau kaip po keturias valandas du kartus per mėnesį su ieškove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant ieškovei J. L., arba ieškovei J. L. neprieštaraujant, atsakovas bendrauja su dukterimi, nedalyvaujant vaiko motinai.

Likusioje dalyje ieškovės J. L. ieškinį ir atsakovo A. V. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. V. ieškovės J. L. naudai 744 Lt ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. V. valstybės biudžeto naudai 144 Lt žyminio mokesčio ir 30,88 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. L. atsakovo A. V. naudai 26 Lt žyminio mokesčio ir 300 Lt atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. L. valstybės biudžeto naudai 5 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo A. V. priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. V. po 300 Lt kiekvieną mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo.

Sprendimą dalyje dėl nepilnametei dukrai K. V. priteisto išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.