Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V. (a.k. duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama nutartimi I. V., nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. 5000 Lt bauda už tai, kad jis, UAB „(duomenys neskelbtini) ", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) (reg. (duomenys neskelbtini).) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, jog būtų leidžiama dirbti V. A., gim. 1992-04-21, 2013-11-19 - 2013-12-18 laikotarpyje UAB „(duomenys neskelbtini) " naudai, tik pasirašius su ja darbo sutartį, darbo sutartį įregistravus darbo sutarčių registravimo žurnale, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių, išdavus jos tapatybę patvirtinantį dokumentą – darbuotojo pažymėjimą, nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo I. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2 d., 3 d., 6 d., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimus.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad mokymus pradėdavo 15 - 20 žmonių, iš kurių dirbti pasilikdavo tik 1 – 2 žmonės. Pretendentams būdavo pranešama apie mokymus ir sudaromos galimybės mokytis ir stebėti senų darbuotojų darbą. Toliu būdu, I. V. teigia, kad V. A. neprivalėjo paklusti įmonėje nustatytai darbo tvarkai, o šis požymis yra vienas iš pagrindinių, nustatant ar asmuo dirbo bendrovės naudai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas tvirtina, kad jo veiksmuose nėra ATPK 413 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, nes V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir nebuvo saistoma su bendrove darbo santykiais, nepakluso nustatytai darbo tvarkai, su ja nebuvo sulygta mokėti darbo užmokesčio.

ATPK 413 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbų. Šis pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. arba darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDF teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos duomenys patvirtina, kad I. V. padarė ATPK 41³ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

V. A., kuri viso proceso metu davė nuoseklius parodymus. Ji neneigė dalyvavusi keletą dienų mokymuose, tačiau jau 2013 m. lapkričio 19 d. jai prezentaciją teko atlikti savarankiškai ir nuo to laiko dirbo viena. Dirbo paklusdama bendrovėje nustatytai darbo tvarkai, t.y. buvo nustatytas darbo grafikas, pagal kurį 10 valandą vykdavo susitikimai ofise, kurių metu buvo dalinamasi patirtimi, aptariami darbo rezultatai. Po to pagal savarankišką susitarimą arba pagal išdalintus kontaktus eidavo pas žmones. Su savimi nešiodavosi bendrovės išduotą lagaminėlį, kuriame buvo vaizdinė medžiaga, TDS metras ir elektrolizės aparatas. Prezentacijos metu buvo pildoma anketa ir telefonu I. K. arba R. I. pranešama, kad yra pradedama prezentacija. Jei žmogui būdavo įdomu, papildomai pasakodavo apie įmanomus vandens valymo būdus ir kompanijos siūlomas valymo sistemas. Žmogaus nuomonę apie prezentaciją turėdavo nurodyti anketoje ir telefonu pranešti Ievai arba R. I.. Iš žmogaus buvo reikalaujama gauti bent trisdešimt jo draugų ar pažįstamų kontaktų, kuriuos kartu su anketa atiduodavo telefonistėms Ritai, Jolantai ir Tomai. V. A. teigė, kad dėl atlyginimo taip pat buvo sutarta. Ji nurodė, kad už darbą jai buvo pažadėta 500 eurų suma nuo pirmo savarankiško pristatymo atlikus 60 susitikimų, nors darbo sutartis su ja sudaryta nebuvo. Nusprendus išeiti į kitą darbą, darbdavys, jos manymu, su ja pilnai neatsiskaitė, viso žadėto atlyginimo nesumokėjo, todėl kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. V. A. parodymus pilnai patvirtina duomenys, esantys 2014-01-30 administracinio teisės pažeidimo protokole ir 2014-01-24 nelegalaus darbo tyrimo akte. Šie dokumentai yra smulkiai išanalizuoti skundžiamame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-28 nutarime, todėl apeliacinės instancijos teismas nebekartoja. Anot tyrimą atlikusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios vyriausiosios darbo inspektorės E. Č., V. A. mokymai truko ne iki gruodžio 18 d., kaip tai nurodo I. V., o iki jos savarankiško darbo pradžios, pradėjusi dirbti savarankiškai, ji dirbo įmonės naudai ir pakluso jos tvarkai. Iš byloje esančių telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad V. A. kiekvieną darbo dieną telefonu bendraudavo su bendrovės darbuotojomis R. I., I. K. bei telefonistėmis R. P. ir Janina, darbo reikalais joms rašydavo žinutes, kurios nufotografuotos ir prijungtos prie bylos (b.l. 25-65). Prie bylos prijungtos nuotraukos lapelių, kuriuos V. A. gaudavo iš telefonisčių su klientų adresais bei darbo knygos kopija, kurioje yra įrašai, susiję su darbu (b.l. 23-24, 66-79). Pagal SoDros duomenų bazėje esančią informaciją, V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinta nebuvo (b.l.77-79). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime pateikęs išsamią šių įrodymų analizę, juos konstatavo patikimais ir objektyviais. Teismas motyvuotai atmetė liudytojų I. K., R. I., R. M., R. P., V. B. parodymus, kad V. A. savarankiškai įmonės naudai nedirbo, filtrų pardavimo sutarčių nesudarė ir atlygio negavo, kaip neobjektyvius, nes minėti asmenys šiuo metu yra arba ilgą laiką buvo susieti darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, kurių pagrindu įrodytas darbo santykių tarp V. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini) " buvimas, nesudarius darbo sutarties ir nepranešus VSDF teritoriniam skyriui, todėl konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriaus ir darbdavio atstovo darbuotojų atžvilgiu I. V. kaltė pagal ATPK 41³ str. 1 d. pilnai įrodyta.

Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą, I. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.