Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.3.8; 3.4.1.1.; 3.4.1.2; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.2.6.11

2018 m. kovo 6 d.

nedalyvaujant institucijų duodančių išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. M. ieškiniu teismo prašo ieškovės R. M. ir atsakovo A. M. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 988, nutraukti dėl atsakovo A. M. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei R. M. palikti santuokinę pavardę „M.“, o atsakovui A. M. palikti prigimtinę pavardę „M.“; nepilnamečio sūnaus M. M., nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina ieškove R. M.; priteisti iš atsakovo A. M. nepilnamečio sūnaus M. M. naudai materialinį išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. M.; priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teismo posėdžio metu ir ieškovė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku prašė išspręsti teismo nuožiūra.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė R. M. ir atsakovas A. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo (duomenys neskelbtini) Santuokos metu, (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė sūnus M. M., kuris šiuo metu yra nepilnametis. Santuokos pradžioje ieškovė su atsakovu sugyveno gerai, mylėjo vienas kitą ir kūrė bei planavo bendrą ateitį, tačiau bėgant laikui santykiai šeimoje ėmė blogėti. Šeimoje vis dažniau kildavo įvairūs nesutarimai, kadangi atsakovas A. M. nevengė nuolat vartoti alkoholį, o būdamas neblaivus ieškovės atžvilgiu naudodavo psichologinį smurtą. Dėl šių priežasčių šalys jau daugiau nei metus, nors gyvena viename bute, tačiau nebeveda bendro ūkio. Ginčo šalių santuokinis gyvenimas jau kurį laiką yra faktiškai iširęs, santuoka liko tik formali, o tolimesnis santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas.

Atsakovo požiūris į santuokinį gyvenimą yra absoliučiai nepriimtinas, kadangi jis nevykdo įstatymu numatytų sutuoktinio pareigų, yra nelojalus, negerbia ieškovės, veikia ne kito sutuoktinio ir vaiko, bet savo asmeniniais interesais. Jau kurį laiką atsakovu negalima pasitikėti, kadangi jis nėra su ieškove atviras, nepaiso jos nuomonės, prieš ieškovę naudoja psichologinį smurtą. Viena iš pagrindinių nuolatinių ir nesibaigiančių įžeidinėjimų priežastis - atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu. Atsakovas jau ilgą laiką niekur nedirba ir niekada nedėjo jokių pastangų susirasti darbą ir prisidėti prie šeimos išlaikymo ir gerovės. Su tokiu atsakovo elgesiu ieškovė ilgą laiką taikstėsi, manė, kad išsprendus alkoholio problemą šeiminis gyvenimas taps tvirtesnis, pavyks išsaugoti santuoką.

Ieškovė prašo šalių sūnaus M. M. nuolatinę gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove, nurodydama, kad sūnus yra labai prisirišęs prie savo motinos. Ieškovė deda esminį indėlį į sūnaus auklėjimą, juo rūpinasi ir stengiasi suteikti kuo geresnes gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Ieškovę ir jos sūnų taip pat sieja ir stiprus dvasinis ryšys, ji padeda jam ne tik gyvenimiškais klausimais, siekiant prisitaikyti socialinėje aplinkoje, bet ir ruošia su sūnumi namų darbus, moko jį savarankiškumo.

Ieškovė prašo priteisti ieškovės ir atsakovo sūnaus išlaikymui iš atsakovo A. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad stengiasi kiek tik gali, kad sūnui nieko netrūktų ir jis turėtų viską, ko reikia jo socialiniam vystymuisi bei poreikių patenkinimui. Ieškovė ne tik stengiasi tenkinti būtiniausius sūnaus poreikius, bet ir perka jam rūbus, rūpinasi jo fizine sveikata perka ir gamina maistą, skiria lėšų jo ugdymui, turi kitų su vaiku susijusių išlaidų. Vaiko sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, visavertis aktyvus laisvalaikis. Dėl vaiko augimo būtina dažnai pirkti ir drabužius bei avalynę. Ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, todėl jam neabejotinai reikalingos įvairios ugdymo priemonės: sąsiuviniai, knygos, pratybos ir kitos kanceliarinės prekės. Ieškovė vaikui taip pat užtikrina ir gyvenamąjį plotą, kuriame jam suteikiamos geros gyvenimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, kad sūnaus naudai iš atsakovo priteistina daugiau nei pusė šiuo metu Lietuvoje įtvirtinto minimalaus užmokesčio dydžio dalies, t. y. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė R. M.. Toks priteistinas dydis sudaro pusę ieškovės ir atsakovo sūnaus poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų, o kadangi minimalus atlyginimas pagal kasacinio teismo praktiką yra orientacinis kriterijus, siejamas su vieno vaiko poreikių.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir argumentus.

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka, kad jo ir atsakovės santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Su šiuo teiginiu atsakovas nesutinka iš esmės, nes niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu. Ieškovė teigdama, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nepateikė teismui jokių įrodymų. Pažymėtina, kad jų šeima neįtraukta į socialinės rizikos grupę, vaiko teisių apsaugos skyriai nėra gavę jokių skundų dėl netinkamo atsakovo elgesio. Atsakovas pažymi, kad vartoją alkoholį saikingai, kaip ir ieškovė. Visas gaunamas pajamas atsakovas išleidžia išskirtinai šeimos reikmėms. Atsakovas nurodo, kad niekada nenaudojo psichologinio smurto prieš ieškovę. Atsakovas nurodo, kad prieš metus santykiai su ieškove pasikeitė. Tiek atsakovas, tiek ieškovė pradėjo vienas kito nesuprasti, atšalo santykiai, prasidėjo barniai. Atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, konstatuojant, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių. Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo, ieškovei būtų palikta pavardė –M.. Atsakovas sutinka, kad po santuokos nutraukimo, nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, R. M.. Atsakovas pripažįsta savo pareigą teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, tačiau visiškai nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu. Atsakovas šiuo metu yra bedarbis, intensyviai ieškantis darbo, tačiau žinant nedarbo lygį Šakiuose, esant 57 metų amžiaus, gauti darbą praktiškai neįmanoma. Atsakovas pripažįsta, kad nepilnametį sūnų privalo išlaikyti abu tėvai, todėl pagal savo galimybes, šiuo metu sūnaus išlaikymui gali skirti po 120,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Jo bendravimas su sūnumi neturėtų būti ribojamas.

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytus reikalavimus ir argumentus. Papildomai pažymėjo, kad, jau sudarant santuoką, šalių nesiejo šilti jausmai vienas kitam, o santuoką sudarė dėl netrukus po santuokos sudarymo gimusio sūnaus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir argumentus.

Institucija, teikianti išvadą byloje Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Pateiktoje išvadoje nurodo, kad R. M. ir A. M. turi vieną nepilnametį sūnų M. M.. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena 3 kambarių name, adresu (duomenys neskelbtini) Namas su daliniais patogumais, namuose švaru ir tvarkinga. Berniukas turi atskirą kambarį su lova, stalu ir kompiuteriu. M. M. yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Berniukas teigia, kad norėtų gyventi tik su mama. M. M. su tėčiu palaiko ryšį, santykiai yra šilti, paskambina kartą per mėnesį. Tėtis pastovaus išlaikymo neteikia, tačiau kartais nuperka drabužių ir smulkių daiktų. Pažymi, kad M. M. turi sveikatos problemų, todėl turi lankytis pas stomatologus ir okulistus, kurių vizitams tėtis pinigų neskiria. Skyriaus duomenimis, R. M. šiuo metu dirba Ilguvos socialinės globos namuose ir UAB D. Z. ambulatorijoje. Jos pajamos yra apie 900 Eur per mėnesį. Nuo 2017 metų gruodžio 15 d. A. M. laikinai gyvena pas motiną Rokiškyje, tačiau nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Vyras šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Skyriuje nesant duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą, priešingą nepilnamečio vaiko interesams, manytina, kad M. M. gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina R. M.. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, atitinkamai išlieka tėvo teisė maksimaliai bendrauti su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Taip pat atsižvelgiant į tėvų pareigą išlaikyti savo vaiką iki pilnametystės, šiuo atveju priteistinas iš tėvo vaikui išlaikymas. Dėl išlaikymo dydžio spręstina vaiko naudai, proporcingai vertinant vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas (e., b. l. 144-145).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismo posėdyje nedalyvavo. Išvadoje nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius užtikrina visų Kauno miesto savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, todėl prašome Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nelaikyti išvadą teikiančia institucija civilinėje byloje, kadangi šios bylos šalys gyvena ne Kauno mieste, procesiniuose dokumentuose ieškovės R. M. faktinė gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), o atsakovo - A. M. faktinė gyvenamoji vieta taip pat nurodyta (duomenys neskelbtini) (e., b. l. 183).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 34). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M. (e., b. l. 17). Šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio. Šalys santuokoje neįgijo registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas ieškovės prieš 12 metų iki santuokos sudarymo, t. y. 1994 m. rugsėjo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-6723 pagrindu (e., b. l. 18, 19).

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, nutraukti santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Vienas iš tokių atvejų – sutuoktinis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodė, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos gerovės nei fiziškai nei materialiai. Atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, konstatuojant, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių. Atsakovas nurodo, kad prieš metus santykiai su ieškove pasikeitė. Tiek atsakovas, tiek ieškovė pradėjo vienas kito nesuprasti, atšalo santykiai, prasidėjo barniai. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad santuoka tarp šalių sudaryta nesant abipusių šiltų jausmų vienas kitam. Abi bylos šalys nurodė, kad jau daugiau nei metus laiko negyvena santuokinio gyvenimo. 2017 m. gruodžio mėnesį ieškovė su giminaičio pagalba išvarė atsakovą iš namų (e. b. l. 138, 139, 140). Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė teigė, jog atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nesirūpino nei buitimi, nei šeimos gerove, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Teismo posėdyje apklausti liudytojai T. K. ir P. P. yra ieškovės giminaičiai, galintys turėti tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtini, todėl vien tik jų parodymais teismas remtis negali. Teismas įvertinęs tai, kas nurodyta, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas sprendžia, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nesiekė išsaugoti santuokos, todėl yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Šalys santuokos metu dalintino turto ir prievolių neįgijo, išlaikymo vienas iš kito priteisti neprašo, todėl šie klausimai byloje nespręstini.

Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui neprieštaraujant dėl ieškovės reikalavimo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, nutraukus šalių santuoką ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė „M.“, atsakovui paliktina pavardė „M.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad šalys turi nepilnametį 11 metų sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (e., b. l. 17), todėl nutraukus santuoką spręstinas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Be bendrų vaiko interesų (turėti tinkamas sąlygas vystymuisi, mokymuisi, bendrauti su savo artimais giminaičiais ir kt.) yra ir individualūs konkretaus vaiko interesai, kurie priklauso nuo vaiko charakterio savybių, pomėgių, talentų ir kitų individualių savybių. Todėl teismas turi išsiaiškinti individualius vaiko interesus ir į juos atsižvelgti priimdamas sprendimą. Teismas sprendimu turi nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaiko nuolatinis gyvenimas labiau atitiks jo interesus, išsiaiškinant kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis).

Ieškovė, prašydama teismo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja nurodė, jog ji turi tinkamas sąlygas pasirūpinti nepilnamečiu savo vaiku, turi gyvenamąjį plotą, pajamas, kurios leistų užtikrinti pilnavertį sūnaus gyvenimą. Atsakovas nurodė, jog neprieštarauja, kad sūnus Marius gyventų su ieškove.

Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktos medžiagos matyti, kad šalių šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje Skyrius nėra gavęs. Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena 3 kambarių name, adresu (duomenys neskelbtini) Namas su daliniais patogumais, namuose švaru ir tvarkinga. Berniukas turi atskirą kambarį su lova, stalu ir kompiuteriu. M. M. yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Berniukas teigia, kad norėtų gyventi tik su mama. M. M. mokosi duomenys neskelbtini gimnazijoje 5 klasėje, lanko skautų, technologijų, informatikos ir džiu-džitsu būrelius. M. M. su tėčiu palaiko ryšį, santykiai yra šilti, paskambina kartą per mėnesį. Skyriaus duomenimis, R. M. šiuo metu dirba Ilguvos socialinės globos namuose ir UAB D. Z. ambulatorijoje. Jos pajamos yra apie 900 Eur per mėnesį. Nuo 2017 metų gruodžio 15 d. A. M. laikinai gyvena pas motiną Rokiškyje, tačiau nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Vyras šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje.

Teismas susipažinęs su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei posėdžio metu išklausęs šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina sumotina ieškove R. M., kuri turi galimybę tinkamai pasirūpinti nepilnamečio sūnaus vystymusi, auklėjimu ir būtinaisiais jos poreikiais. Teismas, priimdamas šį sprendimą įvertino aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu ir daro išvadą, kad ji atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į realias galimybes nepilnamečiui pilnavertiškai vystytis ir turėti tinkamą aplinką.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata (prejudicinės) galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

Dėl bendravimo tvarkos

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas bendravimo tvarka su vaiku nustatytu savo nuožiūra. Tuo tarpu atsakovas prašė bendravimo tvarką su vaiku nustatyti be apribojimų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku tarp šalių nėra, nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja be apribojimų, tačiau prieš tai tinkamai informavęs ieškovę.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteistinas išlaikymas sūnui M. M. iš atsakovo A. M.. Ieškovė teismo prašė priteisti sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad vaiko poreikiams tenkinti reikalinga skirti 400 Eur per mėnesį. Taigi ieškovė pusę sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, prašo priteisti iš atsakovo. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jo materialinė padėtis yra sunki ir 200 Eur per mėnesį šiuo metu neturėtų galimybės mokėti, sutinka mokėti po 120,00 Eur. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba ir gauna apie 800 Eur darbo už mokestį (e., b. l. 147-148). Jai nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje (e., b. l. 132). Duomenų apie dabartines pajamas nėra. Nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi (e., b. l. 20). Atsakovas teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų 400 Eur lėšas, skiriamas vaiko poreikiams tenkinti. Sūnui jau yra 11 metų, vaikas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų (kaip nurodyta VTAT išvadoje), lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl patiriamos papildomos išlaidos, susijusios su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan., jau ne kalbant apie maistą ir gyvenamojo būsto išlaikymą. Be to, orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Šiuo metu minimali mėnesinė alga (MMA) yra 400 Eur, taigi šalių sūnaus poreikiams tenkinti nurodyta suma neviršija nustatytos orientacinio kriterijaus ribos. Nors šis kriterijus taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, išanalizavus vaiko poreikius ir pripažinus būtinumą juos tenkinti, MMA tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko poreikių pagrįstumą. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikata nesiskundžiantis vyras, todėl jis turi dėti maksimalias pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiui vaikui būtiną aprūpinimą. Vis dėl to pripažintina, kad šiuo metu ieškovės materialinė padėtis yra geresnė, todėl ji gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas mano, kad atsižvelgiant į nepilnamečio poreikius, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui būtų 160 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės (CK 3.198 straipsnis). Išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atsižvelgiant į teismo priimtą nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Priėmus teismo sprendimą, Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė pateikė duomenis į bylą, kad patyrė 836 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis, 200 Eur už ieškinio surašymą, 181,50 Eur už atstovavimą 2017 m. rugsėjo 26 d. parengiamajame teismo posėdyje, 181,50 Eur už atstovavimą faktiškai 2018 m. sausio 10 d. teismo posėdyje, 242,Eur už atstovavimą 2018 m. vasario 14 d. teismo posėdyje. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, negali viršyti 85,08 Eur (taikytinas koeficientas 0,1). Pažymėtina, kad atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir yra sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas), taigi 2017 m. rugsėjo 26 d. posėdis truko 6 min., 2018 m. sausio 10 d. – 24 min., 2018 m. vasario 14 d. – 1 val. 2 min., viso 1 val. 32 min., suapvalinus 2 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Ieškovė atstovės pateiktoje bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nenurodyta konkrečiai kiek truko pasirengimas teismo posėdžiui, atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, laikytina kad pasirengimas teismo posėdžiui negalėjo užtrukti ilgiau nei valandą. Taigi išlaidos už atstovavimą teisme minėtose posėdžiuose ir pasirengimą teismo posėdžiui mažinamos nuo 605 Eur iki 255,24 Eur (3 val.*85,08 Eur). Taigi viso ieškovė patyrė 486,24 Eur (31+200+255,24) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui byloje suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad advokato darbo užmokesti sudaro 234,63 Eur (e., b. l. 184). Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), iš atsakovo ieškovei priteisiamos 243,12 Eur dydžio išlaidos (el. b. l. 14, 30, 31, 82, 83, 95, 96, 142, 143). Iš ieškovės valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje priteistina 117,32 Eur.

Teismas šioje byloje patyrė 4,11 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteisiamos iš šalių proporcingai tenkintų (50 proc.) ir atmestų (50 proc.) ieškinio reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas, 88 straipsnio l dalies 3, 6 punktai, 92–93 straipsniai, 96 straipsnis). Kadangi kiekvienai iš šalių tenkanti dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę „M“, o atsakovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę „M“.

Nepilnamečio sūnaus M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatytina, kad atsakovas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) su sūnumi M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja be apribojimų, tačiau prieš tai tinkamai informavęs ieškovę R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai materialinį išlaikymą, po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 243,12 Eur ( du šimtus keturiasdešimt tris eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 117,32 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų 32 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos(j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.