- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-09
- Bylos Nr.
- 2S-605-605/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
- Skolininkas
- R. D.
- Kreditorius
- B.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės R. D. atstovės advokatės Dianos Višinskienės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 7 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. H2-27603-285/2010 pagal kreditoriaus B. M. pareiškimą skolininkei R. D. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2010-11-26 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120100011200, R. D., užtikrindama 4 0000, Lt paskolos, suteiktos jai pagal 2005-08-02 paskolos sutartį, not. reg. Nr. 1-2763, grąžinimą kreditoriui B. M., įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. 1997-4019-0016:0089, plane 92, 62,71 kv.m. bendro ploto, esantį Taikos pr. 85-92, Kaune. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu - 76900, Lt. Skolininkei R. D. tinkamai bei laiku neįvykdžius prievolių kreditoriui B. M. pagal 2005-08-02 paskolos sutartį, not. reg. Nr. 1-2763, pastarasis 2010-11-25 prašymu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi (b.l. 6-7) areštavo R. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - butą su rūsiu, unikalus Nr. 1997-4019-0016:0089, plane 92, 62,71 kv.m. bendro ploto, esantį Taikos pr. 85-92, Kaune, įkeistą 2010-11-26 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120100011200, užtikrinant skolinio įsipareigojimo įvykdymą kreditoriui B. M.. Įkeisto turto savininkė bei skolininkė R. D. įspėta, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Nutartyje nurodyta, kad skolininkė R. D. tinkamai bei laiku neįvykdė prievolių kreditoriui B. M. pagal 2005-08-02 paskolos sutartį, not. reg. Nr. 1-2763, todėl įkeistas turtas areštuotinas, įspėjant skolininkę ir įkeisto turto savininkę, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Kreditoriaus prašymą išieškoti 85896,96 Lt delspinigių teismas tenkino dalinai, motyvuojant tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. netesyboms taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Dėl šios priežasties 2005-08-02 paskolos sutartimi, not. reg. Nr. 1-2763, nustatytos netesybos - 0,2 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuotos už 182 dienas nuo negrąžintos paskolos sumos ir prašoma išieškoti delspinigių 85896,96 Lt suma sumažinta iki 13554,54 Lt.
Šalies argumentai
Skolininkės atstovė atskiruoju skundu (b.l. 14-15) prašo Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis buvo priimta kreditoriui būnant nesąžiningam ir siekiant daryti spaudimą skolininkei. Kreditorius, teikdamas 2010 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, akivaizdžiai žinojo, jog skolininkė yra pateikusi ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui dėl skolinio įsipareigojimo pripažinimo tinkamai įvykdytu, ką pagrindžia kreditoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. pateiktas atsiliepimas civilinėje byloje Nr. 2-23774-454/2010. Šioje byloje skolininkė kreipėsi į teismą, kadangi santykiai su kreditoriumi buvo priešiški ir kreditorius nesutiko išduoti pakvitavimo apie visišką skolinio įsipareigojimo pagal 2005 m. rugpjūčio 2 d. Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notaro A. R. Palšausko patvirtintą paskolos sutartį, reg. Nr. 1-2763, įvykdymą. Taigi, akivaizdu, kad tarp prievolės šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar skolininkas tinkamai įvykdė skolinį įsipareigojimą. Kol neįsiteisės Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-23774-454/2010, tol nebus žinoma, ar kreditorius dar turi kreditorinį reikalavimą dėl paskolos grąžinimo ir teisę teikti prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, ar prievolė pripažinta tinkamai įvykdyta - paskola yra grąžinta, hipoteka pasibaigusi.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 4.192 straipsnio 1 dalimi, hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 558 straipsnio 1 dalimi, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Taigi, hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia tarp hipotekos šalių kilusių ginčų. Jis atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Atskirojo skundo argumentas, kad skolininkė R. D. yra pateikusi ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui dėl skolinio įsipareigojimo pripažinimo tinkamai įvykdytu, atmestinas kaip neįtakojantis apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nesudarantis šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalyką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančias materialinės ir proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą.