Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2009-02-18 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d.- 9 mėn. laisvės apribojimas;

2. 2009-03-27 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. - 4 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009-02-18 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė — 6 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 92 str., 82 str. 1 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. laikotarpiui;

3. 2009-08-27 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. - 5 mėn. laisvės atėmimas, 180 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinti paskirtas bausmes ir bausmę, paskirtą 2009-03-27 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė- 1 m. 2 mėn. laisves atėmimas. 2009-11-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2009-08-27 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir, vadovaujantis LR BK 92 str., paskirtos 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

4. 2010-02-04 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. paskirtos bausmės subendrintos su 2009- 08-27 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistas 2009-11-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė — 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

5. 2011-01-18 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 181 str. l d. - 1 m. laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-02-04 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutine bausme — 2 m. laisvės atėmimo;

6. 2013-10-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 235 str. 1 d. - 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda;

7. 2016-03-17 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2016-09-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi panaikintas 2016-03-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, bausme atlikęs 2017-06-15;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2019-06-09 apie 00.30 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje, sudavė vieną kartą plastikiniu batų šaukštu sugyventinei I. K. per nugarą, po ko sudavė kumščiais ne mažiau kaip 9 kartus I. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai I. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis rankose, nugaroje ir kairėje kojoje.

Be to, M. K. 2019-06-13 apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, smurtaudamas prieš sugyventinę I. K., tyčia sudavė du kartus galva I. K. į kaktą, taip savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai I. K. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad psichiatrinėse ligoninėse ir priklausomybės ligų centre nesigydė. Alkoholiu, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nepiktnaudžiauja. Galvos traumų neturėjo. Jis su I. K. yra pažįstamas iš „Facebook“, bendravo žinutėmis apie 2-3 metus. Paskui nusprendė gyventi jos išsinuomotame bute, (duomenys neskelbtini), rūpinosi jos vaikais, norėjo kurti šeimą. Jis matė, kad I. vartoja alkoholį, pas ją nuolat ateina draugai, su kuriais ji vartoja alkoholį netgi prie jos mažamečių vaikų. Prašė jos negerti, rūpinosi jos vaikais, veždavo juos į darželį ir pan. 2019-06-07 I. išvažiavo š kaimą pas motiną, o 2019-06-09 grįžo namo naktį. Kažkas ją parvežė. Po 00.30 val. grįžo namo ir M. J. buvo blaivus. I. buvo girta, pynėsi liežuvis, svirduliavo. Jam buvo pikta, nes jie buvo sutarę, kad ji negers, buvo gaila jos vaikų. Būdama kaime ji skambino telefonu ir jis girdėjo, kad I. jau girta. Namuose M. K. paėmė jos telefoną ir pamatė savaitgalį darytas nuotraukas, kur ji buvo su nepažįstamu vaikinu. M. K. yra emocionalus ir labai susinervino pamatęs tas nuotraukas. Tarp jų kambaryje kilo žodinis konfliktas. Ėmė tarpusavyje stumdytis, stumdėsi ir ji. Kažkokiu momentu jis rankų delnais suėmė jai už žastų, iš priekio, ir pastūmė ją ant sofos-lovos ir išėjo iš buto. Vyriškis jos batų šaukštu nemušė, rankomis nesmūgiavo. Vaikai tuo metu miegojo ir nebuvo nubudę. 2019-06-13 apie 16.30 val. jis buvo netoli, (duomenys neskelbtini), namo ir pamatęs I. su vaikais, priėjo su jais pasikalbėti. Pasakė, kad ji baigtų jam priekaištauti dėl naujos jo draugės. I. nepatiko, kad M. K. turi kitą moterį. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. J. I. iš galvos į jos galvą netrenkė. Buvo tik priėjęs arti ir bekalbant palietė jai kaktą. Jie apsižodžiavo ir vyriškis labai greitai nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo (b. l. 55)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu kaltinamasis M. K. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas. Papildydamas pirminę apklausą nori parodyti, kad 2019-06-09 apie 00.30 val. bute, adresu(duomenys neskelbtini), jam grįžus namo, pastebėjo, kad I. yra labai neblaivi, tarp jų kilo konfliktas dėl jos elgesio, nuolatinio girtavimo ir pan., bei kitų asmeninių klausimų. Jie susimušė, I. smūgiavo rankomis, dėl to jis jai pretenzijų neturi, o jis taip pat smūgiavo jai, kiek kartų ir kuo pasakyti negali, nes I. buvo isterikoje, o jis taip pat buvo piktas, susinervinęs ir viskas labai greitai įvyko. Mėgino ją tramdyti, vienu momentu pastūmė ant sofos-lovos ir išėjo iš buto. Ankstesnėje apklausoje nepripažino kaltės, nes jam buvo gėda ir jis buvo piktas ant I. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, I. atsiprašė ir dar kartą atsiprašys. 2019-06-13 apie 16.30 val(duomenys neskelbtini), namo kieme, tarp jų su I. kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių klausimų. Jis buvo susinervinęs, pyko ant I., kad ji kišasi į jo asmeninį gyvenimą. Sukonfliktavo, priėjęs arčiau I. norėjo pagąsdinti ją pora kartų palenkdamas galvą link jos galvos, bet neapskaičiavo ir trinktelėjo I. į kaktą. Negalvojo, kad tai galėjo būti stiprūs trinktelėjimai ir, kad jie sukels jai fizinį skausmą. Dėl šių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, I. atsiprašė ir dar kartą atsiprašys. Nori su I. K. susitaikyti. Dėl padaryto gailisi (b. l. 61)

Papildomos apklausos metu kaltinamasis M. K. parodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų. Nori papildyti, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina J. K., broliu H. L. ir seserimi L. L.. Šiuo metu nedirba, bet greitai dirbs pagal verslo liudijimą. I. K. atsiprašė, ji jam atleido, jie susitaikė (b. l. 66)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Augina du mažamečius vaikus – D. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 metų spalio mėnesio į butą priėmė gyventi M. K.. 2019-06-13 apie 16.30 val. kartu su vaikais buvo prie namo (duomenys neskelbtini). Prie namo priėjo sugyventinis M. K., kuris ant jos rėkė, keikėsi rusiškais necenzūriniais žodžiais, sakė jai, kad ją sumuš ir padarys invalide. Priėjęs jis jai iš galvos trenkė į galvą. I. K. jį atstūmė, su vaikais atsitraukė prie vaikų žaidimų aikštelės. M. K. vėl priėjo prie jos ir vėl su galva trenkė jai į galvą. Šio įvykio metu I. K. patyrė fizinį skausmą. M. K. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Smurtas pasireiškė ir 2019-06-09. Būnant namuose jis jai kumščiais mušė į įvairias kūno vietas, t.y. mušė į rankas, kojas, nugarą, krūtinę. Įvykio metu ant kūno atsirado kraujosruvos, patyrė fizinį skausmą. Dėl sumušimų, patirtų 2019-06-09 į policiją ir į gydymo įstaigą nesikreipė, galvojo, kad tai nepasikartos, tačiau smurtas pasikartojo ir moteris bijo dabar dėl savo sveikatos (b. l. 37)

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. K. parodė, kad papildydama savo apklausą nori papildyti, kad su M. K. kelis metus bendravo susirašinėdami „Facebook“. Nuo 2018 m. spalio apsigyveno kartu jos išsinuomotame vieno kambario bute(duomenys neskelbtini), siekdami kurti šeimą. M. niekus nedirbo, už buto nuomą moka ji. Kartu gyveno ir jos mažamečiai vaikai. Vaikai yra ne M. Su M. gyveno draugiškai, jis padėjo rūpintis vaikais. Įtaria, kad sugyventinis vartoja narkotines medžiagas, bet pati nematė jo tai darant. 2019-06-09 apie 00.30 val. M. grįžo namo, ėmė rėkti, akys buvo didelės, paklaikusios ir prikaišiodamas kažkokias nesąmones apie kitus vyrus, jiems būnant virtuvėje, puolė ją mušti. Paėmęs ilgą plastikinį „šaukštą“ batams autis, tyčia vieną kartą trenkė juo per nugarą, po kaire mente, I. K. pajuto fizinį skausmą. Jam nuo smūgio sulūžus, M. K. rankų kumščiais tyčia smūgiavo jai apie 15 kartų į įvairias kūno vietas: rankas, kojas, nugarą, krūtinę. I. K. juto fizinį skausmą. Dėl šio įvykio policijos nekvietė, į medicinos įstaigas nesikreipė. Norėjo, kad jis greičiau išeitų iš buto. M. pasiėmė daiktus ir išėjo. Nuo to laiko jis minėtame bute nebegyveno. Vaikai įvykio metu miegojo kambaryje, vaikai fizinio smurto nepatyrė. 2019-06-13 apie 16.30 val. kieme, (duomenys neskelbtini), I. K. su vaikais išėjo iš laiptinės į lauką. Buvo susitarusi su M. K., kad I. K. grąžins jam gertuvėlę, kuri liko jos bute. Jai su vaikais išėjus pro laiptinės duris, prie jos iš priekio pribėgo M. K., kuris keikėsi jos atžvilgiu necenzūriniais žodžiais, šaukė, kad „padarysiu invalide“, „užkasiu“, „nuolat tave mušiu“, ir iš savo galvos, greičiausiai kakta, trenkė jai į galvą, kaktos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tada moteris mėgino su vaikais nuo jo pabėgti, bet jiems nuėjus kelis metrus, jis vėl pripuolęs iš priekio trenkė savo galva jai į galvą. Kaktos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tada ji su vaikais nubėgo į vaikų žaidimų aikštelę netoli namų. M. K. dar vaikščiojo aplinkui, bet paskui sėdo į savo tamsiai mėlynos spalvos VW Golf automobilį ir išvažiavo. Tą pačią dieną, vakare, M. K. beldėsi į jos buto duris, bet ji jam durų neatidarė ir jis grasino, kad atims iš jos vaikus, visur pridarys jai problemų, nuvažiuos į darželį, kurią lanko jos vaikai ir pasakys, kad ji alkoholikė ir narkomanė, kad su ja niekas nebendraus, kad visi ją tik muš ir nebus jai gyvenimo. Po paskutinio įvykio jautėsi nesaugiai, bijo būti lauke, nežino, ko iš jo tikėtis. Nori, kad M. K. nesiartintų prie jos ir jos vaikų. Vaikai fizinio smurto nepatyrė. Dėl kūno sužalojimų 2019-06-14 I. kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kur buvo apžiūrėta. Į kitą medicinos įstaigą nesikreipė. GMP nebuvo kviesta (b. l. 44)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1985/2019(01) nurodyta, kad I. K. nustatyta poodinės kraujosruvos rankose, nugaroje ir kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. 4-6 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami visumoje ir atskirai, nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis 2019-06-09 dienos aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti devynių trauminių poveikių pasekoje. Remiantis sužalojimų lokalizacija kūne, mažai tikėtina, kad jie galėjo būti padaryti nukentėjusiajai nugriuvus (b. l. 42)

Ikiteisminio tyrimo metu gauti ir apžiūrėti UAB „duomenys neskelbtini“ pateikti vaizdo įrašai, iš vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų(duomenys neskelbtini). Apžiūrint vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matosi, kad vyriškis prieina labai arti moters, iš priekio, ir 25.03 vaizdo įrašo minutę, savo kakta staigiai priliečia moters kaktą. Moters galva atsilošia atgal, ji prisiglaudžia dešinės rankos delną prie savo kaktos, palaiko priglaudusi delną pirštais glosto kaktą. 26.11 vaizdo įrašo minutę vyriškis prieina prie moters, iš dešiniojo šono. Moteris atkiša dešinę ranką, jis krūtine įsiremia į jos dešinį delną ir kūnus pastumia ranką. Moteris pajuda žingsnį atgal. Tada vyriškis vėl prieina prie moters, ji vėl atkišą dešinę ranką, jis įsiremia į ją ir pasilenkia prie moters dešinio šono ir galva palenkia prie jos veido dešinės pusės. Moteris atsitraukia nuo jo per kelis žingsnius kairėn (b. l. 17-19)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas U. V. parodė, kad 2019-06-13 buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Apie 16.30 val. išgirdo triukšmą lauke, t.y. vyro rėkimą. U. V. išėjo į buto balkoną ir pamatė, kad kieme netoli įėjimo į pastatą, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyriškis, tamsių plaukų šaukė ant moters apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesių ilgų plaukų, kuri buvo su dviem mažais vaikais, stovėdamas apie 5 metrus nuo jos. Jis rėkė rusiškai: „man prieiti?“, „sumušt?“. Paskui jis priėjo prie pat jos ir galva, kakta, trenkė jai į galvą dešinėje pusėje. Tada ji nusisuko ir su vaikais nuėjo į vaikų žaidimo aikštelę, esančią kairėje pusėje, žiūrint nuo laiptinės pusės, už 30-40 metrų nuo tos vietos. Minėtas vyriškis nuėjo į dešinėje pusėje stovintį automobilį VW Golf, kuriame pasėdėjo ir po kokių 5 min. užvedė automobilio variklį, truputį pavažiavo, paskui išlipo, priėjo prie vaikų žaidimo aikštelėje esančios minėtos moters, apie 1-2 metrus nuo jos, truputį pastovėjo, galimai kalbėjosi ir vėl grįžo į automobilį ir nuvažiavo. U. V. minėto vyriškio ir moters nepažįsta, tik iš matymo, galimai jie gyvena tame pačiame name (b. l. 49).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis 2019-06-09 apie 00.30 val. ir 2019-06-13 apie 16.30 val. konfliktų metu sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog kaltinamasis 2019-06-09 apie 00.30 val. grįžo namo, ėmė rėkti, jo akys buvo didelės, paklaikusios, ėmė prikaišioti jai dėl kitų vyrų, jiems būnant virtuvėje puolė ją mušti. Paėmęs batų „šaukštą“ tyčia trenkė jai vieną kartą per nugarą, toliau rankų kumščiais tyčia smūgiavo jai apie 15 kartų į įvairias kūno vietas: rankas, kojas, nugarą, krūtinę – dėl to ji juto fizinį skausmą (b. l. 44). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1985/2019(1) patvirtinta, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinės kraujosruvos rankose, nugaroje, kairėje kojoje. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir jie galėjo būti padaryti 2019-06-09 dienos aplinkybėmis (b. l. 42)

2019-06-13 apie 16.30 val. būnant nukentėjusiajai kieme su vaikais, kaltinamasis priėjęs prie jos ėmė rėkti ant jos, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ją sumuš. Po ko priėjęs prie jos kaltinamasis nukentėjusiajai galva trenkė jai į galvą. Nukentėjusiajai atsitraukus nuo jo, jis vėl priėjo ir vėl jai trenkė su galva į jos galvą (b. l. 37). Įvykio aplinkybes patvirtina ir liudytojo U. V. parodymai, kur jis paaiškino, kad matė, jog kaltinamasis šaukė ant moters, vėliau priėjęs prie jos, prie pat jos ir savo galva, kakta, trenkė nukentėjusiajai į galvą (b. l. 49). Byloje esantys apžiūrėti vaizdo įrašai taip pat patvirtina įvykio aplinkybes, kad kaltinamasis savo kakta staigiai prilietė moters kaktą, po ko ji prie kaktos laiko priglaudusi delną, glosto savo kaktą (b. l. 17-19). Kaltinamasis nors ir nurodė skirtingas nei nukentėjusioji konflikto kilimo priežastis, kad konfliktai kilo dėl to, jog nukentėjusioji buvo išgėrusi, jam buvo pikta dėl to, nes jie buvo susitarę, kad ji nebegers, tačiau taip pat pripažino, kad 2019-06-09 konflikto metu smūgiavo jai, kiek kartų ir kuo pasakyti negali, o 2019-06-13 priėjęs prie nukentėjusiosios palenkdamas galvą link jos galvos, neapskaičiavo ir trinktelėjo jai į kaktą. Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą.

Be to, M. K. smūgiuodamas savo sugyventinei per nugarą, kojas, krūtinę, trenkdamas jai su savo galva jai į galvą, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto (smūgiavimo) galėjo atsirasti mėlynės, tai gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamasis nors ir nenorėjo sukelti fizinio skausmo, tačiau sąmoningai savo veiksmais leido skausmui kilti, todėl veikė netiesiogine tyčia.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors šioje byloje nėra nustatyta, jog kaltinamasis ir nukentėjusioji būtų sutuoktiniai ar įstatymų nustatyta tvarka įregistravę partnerystę, tačiau jie nurodė kartu gyvenę nuo 2018 metų, vedę bendrą ūkį, taigi nukentėjusioji nusikalstamos veikos metu buvo kaltinamojo sugyventinė ir todėl laikytina šeimos nare.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 89-91).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, jis veikė netiesiogine tyčia. Yra jauno amžiaus, teistas daug kartų (b. l. 75-81), administracine tvarka baustas (b. l. 72-74), baudos nemokamos. Kaip pats nurodė, šiuo metu nedirba, tačiau greitai dirbs pagal verslo liudijimą. Atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam dėl 2019-06-09 veikos skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti kiekvieną mėnesį neatlygintinai po 30 valandų visuomenės labui. Dėl 2019-06-13 veikos taip pat siūlo kaltinamajam skirti 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti kiekvieną mėnesį neatlygintinai po 30 valandų visuomenės labui. Teismo vertinimu prokuroro siūlomos bausmės ir jų dydis yra proporcingos padarytoms veikoms. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d, 4 d. bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir paskiriant bendrą bausmę 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti kiekvieną mėnesį neatlygintinai po 30 valandų visuomenės labui.

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, o procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (prisegtas prie bylos viršelio) – paliekamas saugoti byloje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2019-06-09 epizodas) ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti kiekvieną mėnesį neatlygintinai po 30 valandų visuomenės labui.

M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2019-06-13 epizodas) ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti kiekvieną mėnesį neatlygintinai po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti bendrą bausmę 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti kiekvieną mėnesį neatlygintinai po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti kiekvieną mėnesį neatlygintinai po 30 valandų visuomenės labui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską (prisegtas prie bylos viršelio) – palikti saugoti byloje.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1.Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis.

2. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

3. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.