Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-999/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
2A-999/2014
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00420-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė, Egidija Tamošiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aveplast“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-999/2014Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00420-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5.; 121.21. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės, Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aveplast“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1349-125/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Granitoidas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aveplast“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Granitoidas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas pripažinti negaliojančia 2012 m. liepos 19 d. ieškovo ir atsakovo sudarytą būsimo reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau – ir reikalavimo perleidimo sutartis, ginčo sandoris) bei taikyti restituciją, šalis grąžinant į buvusią padėtį. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2012 m. liepos 19 d. sudarė ginčo sandorį, pagal kurį ieškovas perleido atsakovui, o atsakovas priėmė iš ieškovo pagal 2011 m. lapkričio 11 d. statybos rangos sutartį Nr. P-11S-2226-804P (toliau – ir statybos rangos sutartis), sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens, gautiną atsiskaitymo dalį, numatytą reikalavimo perleidimo sutarties 1.2 punkte, įskaitant teisę reikalauti ir gauti iš skolininko (trečiojo asmens) su reikalavimo grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų. Ginčo sandorio sudarymo metu kiti ieškovo kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą. Abi ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes 2012 m. spalio 16 d. duomenimis ieškovas Valstybinei mokesčiui inspekcijai buvo skolingas 91 303,05 Lt, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 61 539,50 Lt. 2012 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis tais finansiniais metais įmonė patyrė 235 260 Lt nuostolių, 2012 m. birželio 18 d. duomenimis ieškovui buvo pritaikyti turto areštai, ieškinys dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo pateiktas 2012 m. birželio 27 d. Taigi ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu žinojo, kad yra nemokus, nesugeba vykdyti turimų įsipareigojimų, kad jam gali būti keliama bankroto byla. Atsakovas, sudarydamas ginčo sutartį, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo principais, nedėjo jokių pastangų įvertinti, ar ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu yra mokus, ar neturi kreditorių, kuriems negali įvykdyti įsipareigojimų, ar nėra ieškovui pritaikytų turto areštų, ar nėra jam keliama bankroto byla. Ieškovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui, o sudaręs reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas prarado realią galimybę atsiskaityti su kitais savo kreditoriais. Sudaryti ginčo sutartį neįpareigojo nei įstatymas, nei sutartis. Pasak ieškovo, ginčo sandoris prieštarauja ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškovas (kaip kreditorius) ginčo sandorį sudarė neturėdamas kito jungtinės veiklos sutarties partnerio – trečiojo asmens UAB „LitCon“ (kaip skolininko) sutikimo. Taigi kreditorius neturėjo teisės be skolininko sutikimo perleisti reikalavimo, nes tai prieštarauja sutarčiai (CK 6.101 str. 1 d.). Statybos rangos sutartis yra papildomas susitarimas, kuris buvo sudarytas įgyvendinant ieškovo ir trečiojo asmens 2011 m. birželio 27 d. jungtinės veiklos sutartį. Sudarytos jungtinės veiklos sutarties 6.(2) punkte įtvirtinta, jog partneriai neturi teisės be kito partnerio sutikimo perleisti visas ar dalį savo teisių ir pareigų pagal šią sutartį. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, ieškovui turi būti grąžintas perleistas reikalavimas į skolininką UAB „LitCon“ už 156 502,19 Lt sumą, o atsakovui turėtų būti grąžintas 156 502,19 Lt sumos kreditorinis reikalavimas į ieškovą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia 2012 m. liepos 19 d. tarp ieškovo UAB „Granitoidas“ ir atsakovo UAB „Aveplast“ sudarytą būsimo reikalavimo teisių perleidimo sutartį, o kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „LitCon“ 2011 m. birželio 27 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvavo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos skelbtame konkurse „Kuršėnų vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ rekonstravimo darbai“. Pagrindinis partneris buvo trečiasis asmuo UAB „LitCon“, o sutarties 6(2) punkte nustatyta, jog sutarties šalis (partneris) be kito partnerio raštiško sutikimo neturi teisės perleisti visas ar dalį savo teisių ir pareigų pagal šią sutartį. UAB „LitCon“ su Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 6 d. sudarė rangos sutartį Nr. SRZ-843, o trečiasis asmuo UAB „LitCon“ ir ieškovas 2011 m. lapkričio 11 d. sudarė tiekimo ir statybos rangos sutartį. Trečiasis asmuo UAB „LitCon“ 2012 m. gegužės 24 d. raštu ieškovui pranešė, kad remdamasis sutarties 10.3 punktu vienašališkai nutraukia statybos rangos sutartį. Nepaisant to, ieškovas 2012 m. liepos 19 d. su atsakovu sudarė būsimo reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas numatė perleisti atsakovui 156 502,19 Lt reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį UAB „LitCon“ mainais į atsakovo įsipareigojimą pabaigti ir ieškovui perduoti darbus, numatytus sutartyse-užsakymuose Nr. N-075129-PK ir Nr. N-074490-PK. Šias sutartis-užsakymus ieškovas ir atsakovas pasirašė 2012 m. kovo 21 d. bei 2012 m. balandžio 25 d. Pagal 2012 m. kovo 21 d. sutartį-užsakymą Nr. N-074490-PK atsakovas turėjo atlikti darbų už 63 463,85 Lt. 2012 m. gegužės 25 d. pasirašytais atliktų darbų aktais atsakovas perdavė ieškovui atliktų darbų už 14 859,85 Lt ir už 32 019 Lt bei 2012 m. gegužės 25 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą dėl 46 878,85 Lt sumos. Atsakovo 2012 m. rugpjūčio 24 d. surašytas atliktų darbų už 16 585 Lt aktas ieškovo nepasirašytas, atsakovas jį pasirašė vienašališkai. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 2 d. su UAB „LitCon“ tiesiogiai sudarytos sutarties-užsakymo Nr. 077592-PK/804S-120802/15 pagrindu atliko ir užsakovui perdavė analogiškų darbų už 118 253,77 Lt sumą. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas į ieškovo bankroto bylą pateikė pretenziją dėl 22 908,40 Lt sumos už 2012 m. balandžio 25 d. sutartyje-užsakyme Nr. 075129-PK atliktus darbus ir, ieškovo atstovo teigimu, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi įrašytas į kreditorių sąrašą su šiuo finansiniu reikalavimu. Teismo nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas neatliko ginčo sandorio 1.2 punkte nurodytų darbų, todėl jam neperėjo 156 502,19 Lt reikalavimo teisė į skolininką – trečiąjį asmenį UAB „LitCon“. Be to, prie būsimo reikalavimo teisių perleidimo sutarties ieškovas nepridėjo (neperdavė) reikalavimo teisę pagrindžiančių dokumentų (CK 6.104 str. 1 d.). Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Ieškinys dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo buvo gautas 2012 m. birželio 27 d. ir tą pačią dieną teismo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas. Pagal turto arešto aktų registro duomenis ieškovo turtas buvo areštuotas ir kitose bylose. Ieškovo skolos pagal 2012 m. gegužės 31 d. balansą siekė daugiau kaip 2,5 mln. Lt. Teismas nurodė, kad po to, kai trečiasis asmuo UAB „LitCon“ nutraukė sutartį su ieškovu, ieškovas negalėjo sudaryti ginčo sandorio. Šiuo sandoriu ieškovas savo subrangovui (atsakovui) siekė suteikti pirmenybės teisę atgauti skolą. Atsakovui apie keliamą ieškovo bankroto bylą, jo turto areštus ir nemokumo būseną turėjo būti žinoma. Tai rodo, kad sudarydamos ginčijamą sandorį abi šalys buvo nesąžiningos. Dėl šių priežasčių teismas ginčo sandorį pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Šį sandorį teismas pripažino negaliojančiu ir CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovas be trečiojo asmens UAB „LitCon“ raštiško sutikimo negalėjo atsakovui perleisti dalies teisių ir pareigų pagal 2011 m. lapkričio 11 d. statybos rangos sutartį (kuri ginčo sandorio sudarymo metu jau buvo nutraukta) (CK 6.101 str. 1 d.).

Kadangi ieškovas neperdavė atsakovui reikalavimo teisę pagrindžiančių dokumentų, atsakovas neįvykdė prievolių pagal būsimo reikalavimo teisių perleidimo sutartį, teismas netaikė restitucijos (CK 6.145 str. 1 d.). Teismas netenkino atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jas apmokant iš ieškovo administravimui skirtų lėšų, kurį (prašymą) atsakovas grindė tuo, kad dėl niekinio sandorio ieškovui nebuvo reikalo kreiptis su ieškiniu į teismą. Teismas pažymėjo, kad niekinio sandorio faktas nebuvo akivaizdus, šis faktas paaiškėjo tik bylą nagrinėjant teisme, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo bankroto administratorius, pareikšdamas ieškinį, piktnaudžiavo teise.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas (apeliantas) UAB „Aveplast“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti, pašalinant iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas, kuriomis ginčo sandoris pripažintas negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas, nes sprendime pasisakė tik dėl vienos iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų, t. y. kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, tačiau neanalizavo kitų sąlygų šiam institutui taikyti. Sandorio sudarymo metu ieškovas jokio galiojančio reikalavimo į trečiąjį asmenį UAB „LitCon“ neturėjo, o perleido tik būsimą reikalavimą. Tačiau šiuo atveju netgi ir būsimo reikalavimo į trečiąjį asmenį ieškovas negalėjo būti įgijęs, nes buvo perleistas negaliojantis reikalavimas. Ginčo sandoris nesukūrė šalims jokių teisių ir pareigų, o ši aplinkybė sudaro pagrindą daryti išvadą, jog dėl ginčo sandorio ieškovas netapo nemokus, atsakovui nebuvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius gauti reikalavimo patenkinimą, o ieškovas dėl ginčo sandorio neprarado galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to sprendimo dalis dėl kreditorių teisių pažeidimo yra nemotyvuota (CPK 270 str. 4 d.).Teismas, atsisakydamas priteisti atsakovui iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė bei neįvertino netinkamo ir nesąžiningo ieškovo procesinio elgesio, todėl netinkamai taikė bei aiškino bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovo nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad ieškovas, reaguodamas į atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytus argumentus bei suvokdamas, jog ieškinys pagal CK 6.66 straipsnį bus atmestas, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių bei pareigos atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, pateikė patikslintą ieškinį dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kaip papildomą teisinį pagrindą nurodė CK 1.80 straipsnio 1 dalį bei CK 6.101 straipsnį. Teismas, spęsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje bei CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, turėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse, ir priteisti atsakovui iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Ieškovas BUAB „Granitoidas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčo sutarties sudarymo tikslas buvo suteikti atsakovui pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo sandoris pažeidė kitų ieškovo kreditorių interesus. Supaprastinto atviro konkurso būdu rangos sutartis dėl objekto buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu UAB „LitCon“, todėl jokių teisių ar pareigų pagal šią sutartį ieškovas nėra įgijęs. Ginčo sutartimi nustatyta atsiskaitymo su vienu iš kreditorių, t. y. atsakovu tvarka, o tokios sutarties ieškovo nei įstatymas, nei teismo spendimas ar kitas imperatyvas sudaryti neįpareigojo. Atsakovo argumentai dėl nesąžiningų ieškovo procesinių veiksmų yra nepagrįsti, nes byloje niekinio sandorio faktas nebuvo akivaizdus, toks faktas paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 str. 1 d.), todėl paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovas patikslino ieškinį, papildomai nurodydamas, jog reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti ir CK 1.80 straipsnio pagrindu. Be to, teismas ginčo sandorį pripažino negaliojančiu tiek CK 6.66, tiek CK 1.80 straipsnių pagrindais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus; savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ar pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

Dėl actio Pauliana taikymo

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012 m. liepos 19 d. sudarė būsimo reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas perleido atsakovui pagal ieškovo ir trečiojo asmens UAB „LitCon“ 2011 m. lapkričio 11 d. sudarytą statybos rangos sutartį Nr. P-11-S-2226-804P gautiną (būsimą reikalavimą) atsiskaitymo dalį, numatytą sutarties 1.2 punkte. Ieškovas pripažino, jog atsakovui pabaigus statybos rangos darbus, kuriuos atsakovas atliks pagal ieškovo ir atsakovo sudarytus sutartį Nr. N-075129-PK bei sutartį-užsakymą Nr. N-074490-K vykdant statybą pagal pradinę sutartį objekte, esančiame Daugėlių g. 74, Kuršėnuose, Šiaulių r., ir juos perdavus ieškovui, o ieškovui perdavus šiuos darbus trečiajam asmeniui, trečiojo asmens (skolininko) mokėtina suma atsakovui už šio atliktus darbus sudarys 156 502,19 Lt (1 t., 8 b. l.). Ši būsimo reikalavimo perleidimo sutartis skundžiamu teismo sprendimu pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies, taip pat CK 6.66 straipsnio pagrindais, netaikant restitucijos. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, konkrečiai – su motyvų dalimi dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Apeliantas sutinka, jog sandoris negalioja ab initio CK 1.80 straipsnio pagrindu, taip pat sutinka su tuo, jog šiuo atveju restitucija netaikytina. Tai reiškia, jog byloje nėra ginčo nei dėl to, jog ginčo sandoris yra niekinis ir negalioja, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei dėl to, kad restitucija, kaip pripažinto negaliojančiu ab initio sandorio pasekmė, šiuo atveju netaikoma. Kadangi byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, teisėjų kolegija bylą nagrinėja pagal apelianto skunde nustatytas ribas, remdamasi konstatuota aplinkybe, jog ginčo sandoris yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta sandorį niekiniu pagal savarankišką CK pirmosios knygos ketvirtame skyriuje įtvirtintą pagrindą, į kurį patenka CK 1.80 straipsnyje įtvirtintas pagrindas, actio Pauliana institutas netaikytinas. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atitinkamą aiškinimą pateikęs 2011 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011. Iš ieškovo suformuluoto ieškinio pagrindo ir dalyko, taip pat atsakovo ir trečiojo asmens nurodytų ginčo sandorio sudarymo aplinkybių aišku, kad teisminio nagrinėjimo dalykas šioje byloje visų pirma ir buvo ieškovo su atsakovu sudaryto ginčo sandorio teisėtumo įvertinimas imperatyvių teisės normų kontekste. CK 6.66 straipsnio aspektu ginčo sandoris galėtų būti vertinamas tuo atveju, jei teismui atlikus teisinį tyrimą sandoris nebūtų pripažintas prieštaraujančiu imperatyvių teisės normų reikalavimams, tačiau, kaip jau minėta, šiuo atveju ginčo sandoris pripažintas niekiniu ir negaliojančiu ab initio. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti actio Pauliana instituto sąlygų, ypač tokiu atveju, kai pripažinus ginčo sandorį niekiniu netgi nebuvo taikoma restitucija. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į actio Pauliana instituto paskirtį. Actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Pauliana ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Taigi pripažinus ginčo sandorį prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir netaikius restitucijos, analizuojamu konkrečiu atveju actio Pauliana sąlygų analizavimas neatitiktų šio teisinio instituto paskirties. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu dėl teismo motyvų, susijusių su actio Pauliana institutu, pašalinimo iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, todėl dėl šios dalies teismo sprendimas pakeistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas prašė priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks atsakovo prašymas buvo netenkintas, konstatavus, jog niekinio sandorio faktas byloje nebuvo akivaizdus, jog šis faktas paaiškėjo tik bylą nagrinėjant teisme, taip pat nepripažinus, kad ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, pareikšdamas ieškinį piktnaudžiavo teise. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė bei neįvertino netinkamo ir nesąžiningo ieškovo procesinio elgesio, dėl ko netinkamai taikė bei aiškino bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reguliuojančias teisės normas. Kaip nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis apeliantas įvardija tuos ieškovo veiksmus, kuriais jis, reaguodamas į atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose išdėstytus argumentus, pateikė patikslintą ieškinį. Apelianto nuomone, gavęs atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimus ieškovas suvokė, jog ieškinys actio Pauliana pagrindu bus atmestas, todėl ieškinį tikslino tik dėl to, jog siekė išvengti neigiamų pasekmių bei pareigos atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija nesutinka, jog šios apelianto nurodomos aplinkybės sudarytų pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradiniame ieškinyje ieškovas suformulavo reikalavimą pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, nes neegzistuoja sąlygos sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, taip pat nurodė, jog sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 str.). Trečiasis asmuo UAB „LitCon“ atsiliepimu į ieškinį prašė tenkinti ieškovo ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nurodęs, jog sandoris negalioja pagal CK 1.80, 6.66, 6.67 straipsnius, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juo pažeidžiamos trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai, taip pat kitų ieškovo kreditorių teisės. Ieškovas, kitiems proceso dalyviams pateikus papildomus įrodymus ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ginčo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu ne tik CK 6.66 straipsnio pagrindu, bet ir CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo subjektyvi procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 str.1 d.). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Taigi bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir pagrindą. CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Šiuo atveju ieškovas tikslindamas ieškinį būtent ir pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, kuris buvo teismo priimtas. Vien apelianto aiškinimas, kad ieškovas, gavęs atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimus, kuriuose nurodytos aplinkybės apie sandorio negaliojimą dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, bylos nagrinėjimo metu patikslino pradinio ieškinio pagrindą, neleidžia pripažinti, jog ieškovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nes tokią jo teisę numato procesinės teisės normos. Tiek pradiniu ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu ieškovas siekė, jog ginčo sandoris būtų pripažintas negaliojančiu ab initio, todėl teigti, jog ieškinio pagrindas buvo patikslintas siekiant išvengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prievolės, nėra pagrindo. Toks apelianto teiginys nepagrindžiamas objektyviais duomenimis (CPK 12, 178 str.). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo sutikti su apelianto skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu bei CPK 93 straipsnio 4 dalimi, turėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse, ir priteisti atsakovui iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 2 845,92 Lt, ir pateikė jų sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Kadangi tenkinama apeliacinio skundo dalis dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, susijusių su actio Pauliana taikymu, teisėjų kolegija apeliantui priteisia iš ieškovo 1 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kuriais remiantis 2012 m. liepos 19 d. būsimo reikalavimo teisių perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aveplast“ (juridinio asmens kodas: 110702540) iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Granitoidas“ (juridinio asmens kodas: 169847340) 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nustatyti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti apmokamos iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Granitoidas“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų.

Teisėjai Gintaras PečiulisNijolė PiškinaitėEgidija Tamošiūnienė