Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos dujos“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuoti asmenys byloje – Kauno miesto savivaldybė, Kauno dailės gimnazija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisija, priėmusi eksploatuoti dujų tinklus, juos perdavė pareiškėjai. Pareiškėja nėra įregistravusi pareiškime nurodytų dujų tinklų valdymo fakto. Nurodyti dujų tinklai nuosavybės teise nėra įregistruoti. Nuo minėtų dujotiekio vamzdynų įrengimo ir priėmimo eksploatacijon momento (pagal 1999 m. lapkričio 15 d. dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktą) jį valdo, eksploatuoja, aptarnauja bei prižiūri dabartinis AB „Lietuvos dujos" Kauno filialas, kuris dujų tinklus sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus faktiškai valdo jau daugiau kaip 14 metų. Šiuo dujotiekiu AB „Lietuvos dujos" Kauno filialas visą nurodytą laikotarpį nepertraukiamai tiekė gamtines dujas. Dujų sistemų eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dujų įmonės sąskaita buvo atliekami dujotiekio vamzdyno techninio aptarnavimo, priežiūros ir remonto darbai. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas šiame pareiškime nurodytą dujotiekio vamzdyną prižiūri ir valdo, tačiau neturėdamas nuosavybės teisės į jį, negali pilnai ir visapusiškai disponuoti šiuo turtu, nes net ir laikydamas save turto valdytoju, negali atlikti veiksmų, kuriuos gali atlikti tik turto savininkas (perkelti, rekonstruoti, demontuoti dujotiekį), todėl saugus dujų sistemų eksploatavimas nėra pilnai užtikrinamas. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą gamtinių dujų tiekimą vartotojams bei saugų dujų sistemų eksploatavimą, pareiškėjui yra būtina įgyti nuosavybės teisę į šiame pareiškime nurodytą dujotiekio vamzdyną. AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti šį dujotiekio vamzdyną AB „Lietuvos dujos“ nuosavybėn. LR CK 4.69 str. numatytų apribojimų įgyti dujotiekio vamzdyną nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu nėra. AB „Lietuvos dujos“ nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šį dujotiekio vamzdyną nei vienu iš CK 4.47 str. nustatytų būdų. Pareiškime nurodytas dujotiekio vamzdynas niekuomet nepriklausė ir nepriklauso kitiems asmenims nuosavybės teise. Pareiškėjui nebuvo ir nėra žinoma apie asmenis, kurie į minėtą dujotiekio vamzdyną turėtų daugiau teisių, negu pareiškėjas. Nuo pat perdavimo eksploatuoti dienos, dujotiekio vamzdynas buvo pareiškėjo prižiūrimas, eksploatuojamas ir valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savas. Per visą dujotiekio vamzdyno valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nėra pareiškęs. Minėtas dujotiekio vamzdynas buvo valdomas ir naudojamas kaip dujų įmonės turtas, pareiškėjas visą valdymo laikotarpį elgėsi kaip turto savininkas, rūpestingai prižiūrintis jam priklausančius daiktus. Todėl yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, kuomet galima konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi faktą.

Suinteresuotas asmuo Kauno dailės gimnazija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Rašte dėl dalyvavimo teismo posėdyje nurodė, jog prašo civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir priimti sprendimą remiantis surinktais įrodymais bei teisiniais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys. Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Iš byloje esančių įrodymų: 1999-11-15 dujotiekio įvado priėmimo eksploatacijon akto (b.l. 9), paskyros – leidimo pavojingiems su dujomis darbams atlikti ( b.l. 9a), dujotiekio tinklo paso (b.l. 10-11), nekilnojamojo turto (vidutinio slėgio dujų tinklai) kadastro ir registro bylos (b.l. 12-14), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 15), nustatyta jog pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų valdė kaip savo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą, todėl jis įgijo nuosavybės teisę.

Apie civilinės bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, pranešta 2013-03-20 specialiame internetiniame tinklapyje. Suinteresuotiems asmenims išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl traukimo dalyvauti procese (b.l. 17). Teismas suinteresuotu asmeniu byloje įtraukė Kauno dailės gimnaziją (b.l. 24), kurios užsakymu buvo įrengti dujų tinklai (b.l. 9, 10). Suinteresuotų asmenų pareiškimų, kuriais būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, nebuvo gauta.

Įvertinus visus pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą valdo 86 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną, nekilnojamojo daikto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

Esant minėtoms aplinkybėms nustatytina, kad AB „Lietuvos dujos“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nurodytus dujų tinklus (LR CK 4.68 str.- 4.71 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269 – 270 str., 533 str., ,

nusprendė:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad AB „Lietuvos dujos“, į. k. 120059523, įgijo nuosavybės teisę į 86 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną, nekilnojamojo daikto registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.