Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta S. Č. (S. Č.) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta S. Č. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 30 d. S. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 30 d., apie 03.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 127 punkte, 222 punkte nustatytus reikalavimus, vairavo automobilį „Mercedes Benz B150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) vartus ir juos apgadino, bei iš eismo įvykio pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (TAR, 2015-07-10) redakcija) (toliau – įstatymas). Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

S. Č. 2016 m. gruodžio 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį surašytas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 30 d., apie 03.30 val., Šalčininkų raj. Sav., Šalčininkų mieste, Plento g. 5, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkte nustatytus reikalavimus, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz B150“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) vartus ir juos apgadino. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse. Kelių eismo taisyklių 127 punkto nuostatos numato, kad < ... > pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių < ... >. Kadangi šis Kelių eismo taisyklių pažeidimas neidentifikuotas atskiruose ANK straipsniuose, todėl S. Č. veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, ir užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų. Pažymėtina, kad už šį Kelių eismo taisyklių pažeidimą naujajame kodekse numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis, todėl S. Č. veiksmai turėjo būti perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Atsižvelgiant į tai, Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. nutarimu nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą S. Č. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas.

Tuo tarpu S. Č. pažeidimų padarymo metu galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalis už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, numatė teisę vairuoti transporto priemones turinčiam asmeniui baudą nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs ANK už analogiško pažeidimo padarymą (kai padaryta žala neviršija 15 bausmių ir nuobaudų dydžio) numato tokiam asmeniui baudą nuo 600 iki 850 eurų. Už šio pažeidimo padarymą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog eismo įvykio metu sugadintų (duomenys neskelbtini) vartų remonto darbai kainavo 200 eurų, todėl padaryta žala neviršija 15 bausmių ir nuobaudų dydžio (kas atitinka 564,9 eurus). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas S. Č. veiksmus pagrįstai perkvalifikavo iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo

Kaip jau minėta, Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. nutarimu nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą S. Č. atžvilgiu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas. S. Č. veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Tuo tarpu ANK 652 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Institucija apeliaciniame skunde neginčija administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, todėl apygardos teismas, neblogindamas S. Č. teisinės padėties, nepasisako dėl jo kaltės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir skirtinos nuobaudos.

Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Byloje esantys duomenys – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir jo papildymas ir policijos pareigūnų paaiškinimai (b. l. 3, 10), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), liudytojos I. J. paaiškinimai (b. l. 11), paties S. Č. paaiškinimai (b. l. 12, 21a), fotonuotraukos (b. l. 6-9) bei kita byloje esanti medžiaga patvirtina, kad S. Č. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas ne tik pažeidėjo vairuojama transporto priemonė, bet ir svetimas turtas, tačiau jis iš įvykio vietos pasišalino apie eismo įvykį nepranešdamas nei nukentėjusiajam, nei policijai, įvykio vietoje nepalikdamas jokių savo tapatybės identifikavimo duomenų.

Byloje nustatyta, kad S. Č. vairuojama transporto priemone eismo įvykio metu buvo sugadintas (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas – vartai, kurių remonto darbai kainavo 200 eurų. S. Č. paaiškino, kad po eismo įvykio palaukė apie 15 minučių, per šį laiką niekas neatėjo, todėl nutarė važiuoti į namus, kurie yra už 300 m nuo įvykio vietos. Mobilaus ryšio telefonas buvo išsikrovęs, todėl neturėjo galimybės pranešti policijai. Eismo įvykio metu patyrė stresą, todėl namuose išgėrė vaistų ir nuėjo miegoti.

Tuo tarpu iš liudytojos I. J. paaiškinimų ir policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) samdė sargą. Tačiau S. Č., būdamas eismo įvykio vietoje, nebandė jam pranešti apie įvykį ar įvykio vietoje palikti savo duomenis. Be to, kaip nurodė pats kaltininkas, jo namai yra už 300 m nuo įvykio vietos, todėl jis turėjo galimybę palikti automobilį įvykio vietoje, nueiti į namus, pakrauti mobilaus ryšio telefoną ir pranešti policijai, tačiau to nepadarė. Priešingai, grįžęs į namus jis išgėrė vaistų ir nuėjo miegoti. Pažymėtina ir tai, kad nors S. Č. vėliau sugrįžo į eismo įvykio vietą, tačiau policijos pareigūnai buvo iškviesti tik praėjus penkioms valandoms po eismo įvykio, be to, policijos pareigūnus iškvietė ne S. Č., o (duomenys neskelbtini) sargas.

Nors S. Č. ir neturėjo motyvo išvengti administracinės atsakomybės ar pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan., tačiau jis privalėjo likti eismo įvykio vietoje ir pranešti apie jį nukentėjusiajam arba policijai. Juolab, kad iš ANK 426 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šioje straipsnio dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų. Taigi, apygardos teismas konstatuoja, kad S. Č., suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, S. Č. veiksmuose nustatyti visi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

Esant tokioms aplinkybėms, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarimas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, pradėtos S. Č. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nutraukimo naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Iš bylos duomenų matyti, kad S. Č. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino nuostolius (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad S. Č. po kurio laiko sugrįžo į eismo įvykio vietą, jo sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiojo turtui nepadarė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Be to, teisė vairuoti jam yra būtina darbo funkcijoms atlikti, kadangi dirba pastatų projektavimo srityje ir nuolat reikia nuvykti į projektuojamus objektus. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti S. Č. paskiriant minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokia bauda yra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, pažeidėjo asmenybei, atitinka protingumo bei teisingumo principus, o administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarimą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, pradėtos S. Č. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nutraukimo ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:

S. Č. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas neskundžiamas.