Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,

dalyvaujant ieškovei V. Č., atsakovui E. Č., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui E. Č., byloje dalyvaujanti institucija – Kauno m. savivaldybės administracijos VTAS, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavarde: Č., Č.;

nustatyti nepilnamečio vaiko K. Č. gyvenamąją vietą su motina V. Č.;

priteisti iš atsakovo išlaikymą K. Č. po 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Taip pat, atsakovo nuomone, ieškovės pateikta K. Č. išlaidų lentelė yra nepagrįsta, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas mėnesines išlaidas, o teismas nesiėmė veiksmų toms aplinkybėms nustatyti. Atsakovo teigimu, išlaidos yra padidintos, todėl išlaikymas, kurio ji reikalauja yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantas ginčija Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo K. Č., gim. 2005 m. lapkričio 7 d. nustatymo. Laiko, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki dukters Kotrynos pilnametystės netinkamai įvertino įrodymus ir priteisė išlaikymą neproporcingą tėvų turtinei padėčiai. Be to, apeliantas laikė, kad išlaikymas turėjo būti priteistas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes iki tol jis vaikui buvo teikiamas. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Pagal CK 3.192 str. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti: a) vaiko poreikius, b) kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, c) būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Ieškovė sudarė dukters K. Č. poreikių išklotinę bei nurodė, kad juos patenkinti yra būtina 800 Lt. (b.l. 13). Pirmosios instancijos teismas sutiko su pateikta vaiko poreikių išklotine ir jos neanalizavo, nors apeliacinės instancijos teisme ieškovė paaiškino, kad 50 Lt/mėn. išlaidos vaikiškam vežimėliui buvo įtrauktos atsitiktinai, nes vaikas vežimėlį turi. Nėra pagrindo nepripažinti vaiko poreikių žaislams bei pramogoms ir laisvalaikiui, tačiau šiems poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis turi būti siejamas su tėvų turtine padėtimi.

Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo nustatyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė už atsakovo ir proporcingai spręsti dėl pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui dydžio. Ieškovė turi nuolatinį darbą bei kas mėnesį gauna 1700 Lt bei didesnį darbo užmokestį. Atsakovas draudžiamųjų pajamų neturi, šiuo metu nepastovias pajamas gauna dirbdamas pas ūkininkus, jo paaiškinimu, retkarčiais iki 200 Lt per savaitę. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovas papildomai gali gauti pajamų remontuodamas automobilius, kuom užsiėmė iki vaikui suėjo 1,5 m. Tačiau atsakovas paaiškino, kad šios pajamos gyvenant kaime yra retos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad esant imperatyviai tėvų pareigai teikti vaikui išlaikymą, jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo galėjimą ar negalėjimą pagerinti savo turtinę padėtį reikėjo įvertinti tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Pastarieji veiksniai – tai paties atsakovo pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog dėjo pakankamas pastangas gauti pajamų, nes bedarbio statusas jam suteiktas tik 2010-03-01. Objektyvūs veiksniai – pablogėjusi šalies ekonominė situacija, kurios atsakovas negali valdyti ir negali būti laikomas už ją atsakingu, tačiau dėl jos atsakovo galimybė susirasti darbą objektyviai sumažėjusi. Priteisiant išlaikymą būtina atsižvelgti ne tik į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, bet ir į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Abi šalys turi po vieną nepilnametį vaiką, tačiau su ieškove dar gyvena pilnametis vaikas, vidurinės mokyklos dieninio skyriaus mokinys, faktiškai jos išlaikomas. Todėl įvertinus K. Č. būtinus poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį tenka konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės pažeidė išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai reikalavimus. Skundžiamas sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir išlaikymas nuo 400 Lt sumažintinas iki 300 Lt., kurį atsakovas, maksimaliai išnaudodamas savo galimybes, išsigalės teikti dukrai Karolinai (CPK 178 str., 185 str.). Nustatant tokį išlaikymo dydį kolegija taip pat atsižvelgė į apelianto paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, kad sutinka teikti dukrai 250 Lt išlaikymą pagal teismo sprendimą, o jeigu turėtų daugiau lėšų, jomis norėtų disponuoti pats. Ši atsakovo nuostata vertintina vaiko interesų naudai ir yra pagrindas spręsti, kad atsakovas turi galimybes remti vaiką materialiai didesne negu 250 Lt suma. Tačiau vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tas asmuo, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 str. 1 d.). K. Č. liko gyventi su motina, todėl uzufrukto teisė priklauso ieškovei. Pažymėtina, kad ieškovė iš dalies sutiko su atsakovo apeliaciniu skundu paaiškindama, kad šiuo metu atsakovas neišsigali skirti daugiau negu 300 Lt išlaikymą, o jos galimybės teikti išlaikymą yra geresnės nei atsakovo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto apeliacinio skundo argumentą, jog išlaikymą pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šiuo aspektu, apelianto nuostata išlaikymo pradžią sieti su teismo sprendimo įsiteisėjimu yra nepagrįsta. Nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad teikė dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Byloje nustatyta, kad šalys gyvena skyrium nuo 2008 m. kovo mėnesio. Atsakovas pateikė įrodymus apie 405 Lt perlaidą bei paaiškino, kad per laikotarpį nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki bylos iškėlimo teisme dukters išlaikymui skyrė 2290 Lt. Įvertinus šiuos duomenis, galima būtų konstatuoti tik tai, kad atsakovas dukters išlaikymui iki bylos iškėlimo teisme kas mėnesį skyrė po 135 Lt, todėl neįrodė, jog teikė reikiamo dydžio išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo. Išlaikymo pareiga yra asmeninė, todėl atsakovo nurodytos aplinkybės dėl jo motinos materialinės paramos jo dukrai, patvirtina tik senelių ir vaikaičių tarpusavio išlaikymo santykius, o ne aplinkybes, kad išlaikymą teikė atsakovas (CK 3.237 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas pakeistinas ir išlaikymas K. Č. sumažintinas nuo 400 Lt iki 300 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.). Kitoje dalyje skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija nutaria :

Atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo E. Č., gim. (duomenys neskelbtini). K. Č., gim. (duomenys neskelbtini) pakeisti ir išlaikymą sumažinti nuo 400 Lt iki 300 (trijų šimtų) litų.

Sprendimą kitoje dalyje palikti nepakeistą.