- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 2-71-157/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. B. ieškinio pareiškimą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos teismų ir teisėjų tyčinio jo konstitucinių teisių pažeidinėjimo ir žalos atlyginimo, civilinė byla Nr. 2-4445-661/2014.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos teismų ir teisėjų tyčinio jo konstitucinių teisių pažeidinėjimo ir žalos atlyginimo. Pareiškėjas šiame ieškininiame pareiškime suformulavo prašymą (1) pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir šio teismo teisėjai tyčia pažeidė jo konstitucines ir procesines teises, nagrinėdami civilines bylas Nr. 2-1784-603/2014, Nr. 2-3245-262/2014 ir Nr. 2-6244-262/2013, ir įpareigoti pašalinti padarytus pažeidimus; (2) priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Respublikos 406 954,30 Lt žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavedant atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti minėtą ieškinį dalyje dėl ieškininių reikalavimų atsakovui Vilniaus apygardos teismui bei šio teismo teisėjoms L. L. ir O. G.. Šioje nutartyje teismas pareiškėjui nustatė 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, kad būtų pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyti trūkumai, kurie buvo konstatuoti kitoje ieškinio dalyje – priteisti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teismo bei teisėjų veiksmų nagrinėjant civilines bylas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teisme 2014 m. rugpjūčio 11 d. buvo gauta faksograma, kuri pavadinta A. B. patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo A. B. patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos teismų ir teisėjų tyčinio jo konstitucinių teisių pažeidinėjimo ir žalos atlyginimo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, CPK 115 straipsnio normų nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjo A. B. teismui pateikta faksograma, pavadinta patikslintu ieškiniu kurioje, beje, yra tik dalis procesinio dokumento teksto, nesuteikia pagrindo spręsti, ar pateiktas dokumentas pagal jo turinį gali būti laikomas ieškiniu, o taip pat galimybių patikrinti ar ieškovas pašalinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartyje nustatytus trūkumus.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas A. B. nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, todėl šis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti jos ieškininį pareiškimą, bei perduoti bylą kitam apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodomi tokie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nutartis neteisėta, nes priimta šališko Vilniaus apygardos teismo ir jo teisėjo A. B. – ieškinyje keliamas klausimas dėl atlyginimo žalos, atsiradusios dėl šio teismo teisėjų neteisėtų veiksmų.Teismas neteisingai aiškino bei taikė CPK 115 straipsnį, 138 straipsnį, spręsdamas, kad faksu pateiktas patikslintas ieškininis pareiškimas yra nepilnas, turi kitų trūkumų. Priešingu atveju, turtėjo būti nustatytas naujas terminas teismo nustatytiems trūkumus pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto A. B. ieškinį, nusprendęs, jog jis per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, todėl šis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. B. minimą ieškinį teismui pateikė su trūkumais, kuriuos Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartyje išsamiai atskleidė ir jam nustatė terminą šiuos trūkumus pašalinti. Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2-1271/2014).
Byloje esanti pareiškėjo A. B. Vilniaus apygardos teismui 2014 m. rugpjūčio 11 d. atsiųsta faksograma patvirtina teismo išvadą skundžiamoje nutartyje, kad šis dokumentas, pavadintas patikslintu ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, neatitinka CPK 135 straipsnyje tokiam procesiniam dokumentui nustatytų reikalavimų (b. l. 23). Todėl, priešingai nei tvirtina apeliantas, teismas neprivalėjo nustatyti jam naują terminą teismo nustatytiems ieškinio trūkumus pašalinti, o, įvertinęs šį faksu teismui pateiktą procesinį dokumentą, taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Apeliacinis teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas čia paminėtoje galiojančioje 2014 m. liepos 17 d. nutartyje be kita ko taip pat pasisakė dėl pareiškėjo A. B. atskirajame skunde nurodyto argumento, jog skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas ir tokiu pažeistos jo paminėtos konstitucinės nuostatos, bei jį atmetė. Šis teismas, be kita ko, rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, kurioje taip pat buvo atsisakyta priimti kitą pareiškėjo A. B. ieškinį (civilinė byla Nr. 2-1005/2014), jog ne kartą yra nurodyta, kad konkrečią bylą, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais, ieškovo teigimu, tokia žala galbūt yra padaryta (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2KT-159/2011; Nr. 2KT-30/2012; Nr. 2KT69/2012; Nr. 2KT-77/2012; Nr. 2KT-83/2012; Nr. 2KT-88/2012; Nr. 2KT-98/2012; Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-119/2012, Nr. 2KT-41/2013; Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-51/2013; Nr. 2KT-64/2013; Nr. 2KT-70/2013; Nr. 2KT-71/2013; Nr. 2KT-72/2013; Nr. 2KT-75/2013; Nr. 2KT-77/2013; Nr. 2KT-80/2013; Nr. 2KT-81/2013; Nr. 2KT-82/2013; Nr. 2KT-87/2013; Nr. 2KT-95/2013; Nr. 2KT-115/2013; Nr. 2KT-120/2013; Nr. 2KT-121/2013; Nr. 2KT-123/2013 etc.).
Remiantis tuo, kas paminėta, apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, turėjo pagrindą atsisakyti priimti apelianto A. B. ieškinį. Todėl jo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.