Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, teistas:

1) 1998-03-03 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 1 dalį, 204 straipsnį, 274 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 2 m.;

2) 1998-10-23 Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 3 m., bausmės vykdymą atidedant 3 m.;

3) 2004-07-22 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda;

4) 2004-09-22 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėn.;

5) 2005-04-11 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu, bausmės vykdymą atidedant 2 m.;

6) 2005-12-09 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 7 mėn. 2006-03-20 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota ir paskirtas 40 parų areštas;

7) 2016-11-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 m., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 m.;

8) 2018-04-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 m. 1 mėn., bausmės vykdymą atidedant 2 m., 2020-04-30 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro

9) Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 64¹ bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūrą ir atitinkamus įpareigojimus;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant įpareigojimus: 1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi; 2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įsiteisėjo 2023 m. gegužės 7 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2023 m. gegužės 5 d. apie 04.05 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

V: Nuo (duomenys neskelbtini).

P: Dokumentus turit su savim? Ką čią duodat ,,Ačiū kortelę“.

V: Kardomąją priemonę turiu.

Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų aplinkybių nėra.

Apžiūrimas pirmas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20230505-044339UTC+0300 (1)”. 0:34 vaizdo įrašo sekundę matomas priekinėje keleivio vietoje sėdintis vyras, kuris prisistato A. P.. 2:00 įrašo minutę pučia į alkotesterį pirmą kartą. Nustatytas 1,87 promilių girtumas. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota.

Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20230505-050331UTC+0300 (1)”. Matomas priekinėje keleivio vietoje sėdintis vyras. 01:08 įrašo minutę pučia į alkotesterį antrą kartą. Nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 30-31).

Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad pirmo tikrinimo metu (2023 m. gegužės 5 d., 04.45 val.) kaltinamajam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu (2023 m. gegužės 5 d., 05.00 val.) – 1,74 promilių neblaivumas.

Alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ rodmenys, kuriose nurodyta, kad A. P. pirmu putimu nustatytas 1,87 promilių girtumas, antru putimu – 1,74 promilių girtumas (b. l. 9-10).

VĮ ,,Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilis ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB ,,E. “ (b. l. 17).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. A. P. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat liudytojos M. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio užfiksuoti duomenys bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. P. 2023 m. gegužės 5 d. apie 04.05 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,74 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi, kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Spręsdamas dėl A. P. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. P. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 61-67), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis administracine tvarka baustas (b. l. 72-73). Byloje nėra duomenų, kad A. P. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismo vertinimu, A. P. elgesys iki nusikalstamos veikos padarymo buvo priešingas teisei, nusikalstamą veiką padarė anksčiau ne kartą būdamas teistas, taip pat teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Iš ankstesnių teistumų bei baustumų administracine tvarka A. P. atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Visa tai rodo, kad A. P. priešingas teisei elgesys nėra atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.

Kadangi, A. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Jam, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis A. P. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gegužės 5 d., 04.45 val. iki 2023 m. gegužės 5 d., 13.59 val. (b. l. 32-35, 49-50). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) įskaitytinas į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo.

Į bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Minėta, kad kaltinamasis nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, piktnaudžiauja alkoholiu, pakartotinai sėda už vairo neblaivus ir ši priklausomybės nuo alkoholio problema tik didėja. Tačiau kaltinamasis sutinka gydytis priklausomybės ligą, todėl teismo vertinimu, kaltinamojo elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų, todėl nors ir buvo atidėtas švelnesnės arešto bausmės vykdymas, atidėtinas ir šios galutinės bausmės vykdymas. Dėl nustatytų aplinkybių teismas, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) gydytis nuo alkoholizmo; 2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 3) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis A. P. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Jis vairavo Vilniaus mieste, tamsiu paros metu (naktį), kuomet gatvėje nebuvo intensyvaus eismo. Tačiau, toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes: kaltinamasis A. P. jau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kas rodo, kad iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes A. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, 5 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2023 m. gegužės 5 d.

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju A. P. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. P. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Kadangi VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra ne A. P., o UAB ,,E. “ (b. l. 17), iš kaltinamojo A. P. valstybės naudai išieškotina transporto priemonės ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 3 570 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis) (b.l.16) .

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 18 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo A. P., teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo byloje.

Teismų praktikoje numatyta, kad BPK nuostatomis reglamentuojama, jog priimant galutinį procesinį sprendimą byloje galima remtis tik tais dokumentais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, o proceso dalyviams suteikta galimybė su jais susipažinti bei išreikšti nuomonę dėl jų teisinio vertinimo, juolab tais atvejais, kai minėti dokumentai turi įtakos asmens teisinei padėčiai, taip užtikrinant rungimosi principo įgyvendinimą baudžiamajame procese. VGTPT pažymos, kurioje nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, neištyrus teismo posėdyje, bet sprendžiant išlaidų priteisimo klausimą, būtų užkirstas kelias asmeniui pateikti duomenis, leidžiančius spręsti apie jo turtinę padėtį ir išreikšti nuomonę dėl šių išlaidų priteisimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-347-658/2021).

VGTPT pateikus pažymą apie valstybės patirtas išlaidas, ginant kaltinamąjį, jau po teismo posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie galutinio procesinio sprendimo paskelbimo datą ir laiką, negali būti sprendžiama, kad tarnyba, kaip valstybės interesams atstovaujanti institucija, šią jai nustatytą funkciją įgyvendino tinkamai ir laiku.

Dėl šios priežasties klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, priimant nuosprendį, nespręstinas.

Kaltinamajam A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-48) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to panaikintinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmena, esanti prie bylos tomo viršelio, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant:

1) gydytis nuo alkoholizmo;

2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į A. P. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 5 d., 04.45 val. iki 2023 m. gegužės 5 d., 13.59 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkių) metų laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti automobilio ,,Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 3 570 Eur.

A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmeną, esančią prie bylos tomo viršelio, palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.