Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pažymėjo, kad Policijos departamento Išvadoje nurodyta, kad patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas), t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,24 prom.). Paskirta 1 700 Eur bauda(sumokėta 2023 m. lapkričio 10 d., o baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 m. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 22 d. Po 2022 m. lapkričio 29 d. naujų nusikalstamų veikų pareiškėjas nedarė, naujų administracinių nusižengimų neatliko, atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, darbovietėje teigiamai charakterizuojamas, Lietuvoje gyvena ir dirba nuo 2019 m. sausio mėnesio, turi šeimą, augina dukrą, gailisi dėl ankstesnių poelgių.

Pažymi, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, A. H. vertinimas dėl grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei gali būti atliktas iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 24S101239, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760313158 ir 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 24S102416, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. lapkričio 10 d. ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos iki 2026 m. lapkričio 9 d., teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 75–78, 94–98).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui buvo išduota Lietuvos nacionalinė viza, galiojusi nuo 2019 m. sausio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. Jis Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo 2019 m. sausio 16 d. Nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui išduotas leidimai laikinai gyventi, nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2025 m. gruodžio 4 d. išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu.

2024 m. vasario 5 d. Policijos departamentas gavo Departamento paklausimą, ar (duomenys neskelbtini) pilietis A. H., nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

Patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą nustatė, kad 2022 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2023-01-24) A. H. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,24 prom.). A. H. paskirta 1 700 Eur (34 MGL) bauda (sumokėta 2023-11-10), baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 m. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 22 d.

Patikrinęs Administracinių nusižengimų registrą nustatė, kad A. H. 2020 m. kovo 11 d. nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, nes jis, 2020 m. kovo 11 d. būdamas neblaivus (nustatytas 1,44 prom. girtumas), už Kazino vidaus taisyklių pažeidimą atsisakė išeiti iš patalpų, elgėsi agresyviai, viešoje vietoje šūkavo necenzūriniais žodžiais, bandė sukelti muštynes ir savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį; 2020 m. spalio 1 d. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, nes 2020 m. rugsėjo 3 d., būdamas neblaivus (nustatytas 1,52 prom. girtumas), ekstremalios situacijos metu, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų; 2022 m. lapkričio 20 d. nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, nes jis 2022 m. lapkričio 20 d. viešoje vietoje būdamas neblaivus, elgėsi neadekvačiai ir savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę; 2024 m. vasario 22 d. nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 416 straipsnio 3 dalį, nes jis 2024 m. vasario 12 d. vairavo transporto priemonę, kurį nustatyta tvarka neįregistruota ir nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 22 km/val.

Policijos departamentas pateikė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. H. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsižvelgdamas į tai, kad A. H. laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, nes padarė pavojingą nusikaltimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ir nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, į tai, kad jis laikomas turinčiu teistumą iki 2026 m. lapkričio 10 d., ir vadovaudamiesi Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi pasiūlė uždrausti A. H. atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. lapkričio 10 d., vadovaujantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsniu, įvesti jo duomenis į Centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą (b. l. 59–66).

Priimdamas Ginčijamą sprendimą 1 Departamentas pasirėmė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuris numatė, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei užsieniečio gyvenimas kelia grėsmę valstybės viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pažymėjo, kad Departamentas neturi pagrindo kvestionuoti kompetentingos institucijos pateiktos Išvados.

Ginčijamame sprendime 1 pažymėta, kad teismas uždraudė pareiškėjui vairuoti transporto priemones, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 m. naudotis specialia teise

– teise vairuoti kelių transporto priemones nuo 2022 m. liepos 22 d. Tačiau asmuo šio draudimo nepaisė ir 2024 m. vasario 12 d. vairavo lengvąjį automobilį po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Asmuo sąmoningai naudojosi padidinto pavojaus šaltiniu – transporto priemone, neturėdamas teisės juo naudotis (vairuoti). Asmuo, naudodamasis leidimo laikinai gyventi suteikiama teise būti Lietuvoje, kartu nepaisė pareigos laikytis šalies, kurioje nori gyventi ir dirbti, teisės aktų, sąmoningai ignoravo paskirtą nuobaudą – nevairuoti transporto priemonės nustatytą laikotarpį. Asmens keliama grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Asmens elgesys, pasireiškiantis nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymu (ypač esant neblaiviam) neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad jis nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir ignoruoja nustatytas elgesio taisykles. Asmens veiksmų pakartotinumas rodo, kad padaryti teisės pažeidimai nėra atsitiktiniai ir asmuo nesistengia keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų teisės pažeidimų ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles, todėl vertinant riziką ateities požiūriu, pagrįstai galima teigti, kad yra reali tikimybė, jog jis ir ateityje darys naujus teisės pažeidimus ir kels grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pažymėta ir tai, kad nusikaltimai padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio yra itin pavojingi ir kelia grėsmę visuomenei ir žmonių sveikatai. Asmens interesas gyventi ir dirbti Lietuvos

Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos visuomenės saugumas bei viešosios tvarkos laikymasis.

Kadangi pareiškėjas pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37.1 papunkčiu ir Išvadoje siūlomo draudimo atvykti laikotarpį, priimtas Ginčijamas sprendimas 2.

Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad Policijos departamentas panaikino pareiškėjui 2024 m. vasario 22 d. skirtą nuobaudą pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 416 straipsnio 3 dalį, kadangi nurodomo pažeidimo 2024 m. vasario 12 d. pareiškėjas nepadarė (b. l. 142–143).

Taigi byloje kilęs ginčas dėl proporcingumo principo taikymo sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio (toliau – LVAT) teismo praktikoje nurodoma, jog Departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau Departamentas kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Pažymėtina, kad Teisingumo Teismo praktikoje, nors ir kitokio teisinio reguliavimo aiškinimo kontekste, pažymėta, kad sprendžiančioji institucija turi turėti visą reikšmingą informaciją ir, atsižvelgdama į ją, pati įvertinti faktus ir aplinkybes, kad būtų nustatyta jos sprendimo prasmė ir jis būtų išsamiai motyvuotas. Ši institucija turi savarankiškai įvertinti už nacionalinį saugumą atsakingos specializuotos institucijos pateiktos informacijos apimtį ir jos svarbą priimtinam sprendimui, todėl neprivalo remtis nemotyvuota nuomone, kurią pateikė tokios specializuotos institucijos, remdamosi vertinimu, kurio faktinis pagrindas sprendžiančiajai institucijai nebuvo pateiktas (žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą byloje O. I. F. ir kt., C-159/21).

Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

Kaip matyti iš Išvados ir Ginčijamų sprendimo 1 turinio, akcentuojama tai, kad teismas uždraudė pareiškėjui vairuoti transporto priemones, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 m. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones nuo 2022 m. liepos 22 d., tačiau asmuo šio draudimo nepaisė ir 2024 m. vasario 12 d. vairavo lengvąjį automobilį po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Asmuo sąmoningai naudojosi padidinto pavojaus šaltiniu – transporto priemone, neturėdamas teisės juo naudotis (vairuoti). Asmuo, naudodamasis leidimo laikinai gyventi suteikiama teise būti Lietuvoje, kartu nepaisė pareigos laikytis šalies, kurioje nori gyventi ir dirbti, teisės aktų, sąmoningai ignoravo paskirtą nuobaudą – nevairuoti transporto priemonės nustatytą laikotarpį.

Kaip jau buvo paminėta, Policijos departamentas panaikino pareiškėjui 2024 m. vasario 22 d. skirtą nuobaudą pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 416 straipsnio 3 dalį, kadangi nurodomo pažeidimo 2024 m. vasario 12 d. pareiškėjas nepadarė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Išvada ir jos pagrindu priimtas Ginčijamas sprendimas 1 vien to, kad pareiškėjas 2020–2022 m. padarė keturis administracinius nusižengimus, o 2022 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2023-01-24) A. H. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,24 prom.), nepakanka išvadai, kad pareiškėjas ir ateityje darys naujus teisės pažeidimus ir kels grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl jo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, pagrįsti.

Toks vertinimas padarytas atsižvelgiant į tai, kad po 2022 m. lapkričio 29 d. naujų nusikalstamų veikų pareiškėjas nedarė, naujų administracinių nusižengimų neatliko, atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, darbovietėje teigiamai charakterizuojamas (b. l. 4, 9).

Be to, kiek tai susiję su pareiškėjo privataus gyvenimo aplinkybių vertinimu, pažymėtina, jog Departamento Ginčijamame sprendime 1 deklaratyviai konstatuota, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja išskirtinai tik ekonominiai santykiai, nenustatyta, kad jis turėtų šeimyninių santykių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje duomenų nėra. Šiame sprendime nėra pasisakyta dėl kitų pareiškėjo privataus gyvenimo aspektų, nevertintos pareiškėjo pastangos integruotis į Lietuvos visuomenę (pvz., pareiškėjo šeimos nariai turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2025 m. balandžio 3 d., pareiškėjas ir jo sutuoktinė turi nuolatines darbines pajamas, dukra lankė (duomenys neskelbtini), nuo rugsėjo 1 d. eina į (duomenys neskelbtini) klasę ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Departamento priimtas Ginčijamas sprendimas 1 negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas. Taip pat naikintinas ir Departamento priimtas Ginčijamas sprendimas 2, kadangi šis sprendimas priimtas Ginčijamo sprendimo 1 pagrindu, panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjas prašo priteisti 2 700,00 Eur atstovavimo išlaidų.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Pareiškėjo prašomas priteisti išlaidas sudaro 900 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, dokumentų peržiūrą, rašytinių paaiškinimų parengimą, 1 200 Eur (991,76 Eur + 21 proc. PVM) už įrodymų rinkimą, patikslinto skundo parengimą ir pateikimą administracinėje byloje, 600 Eur (495,88 Eur + 21 proc. PVM) už pasirengimą atstovauti 2024 m. rugsėjo 3 d. posėdyje, atstovavimas šiame teismo posėdyje, kelionė į teismo posėdį/iš jo.

Patirtos atstovavimo išlaidos grindžiamos 2024 m. gegužės 14 d. ir 2024 m. rugsėjo 1 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymais, 2024 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita už teisines paslaugas Serija NEXUS Nr. 24/132, 2024 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Serija NEXUS Nr. 24/238.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjas prašo priteisti 900 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, dokumentų peržiūrą, rašytinių paaiškinimų parengimą. 2024 m. gegužės 14 d. (2024 m. antras ketvirtis) PVM sąskaitoje už teisines paslaugas Serija NEXUS Nr. 24/132 nurodyta, jog minėtos paslaugos truko 6 valandas, taip pat bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas advokatas A. A. 2024 m. gegužės 21 d. pateikė teismui pateikė teismui pranešimą dėl skundo trūkumų šalinimo, 2024 m. liepos 31 d. pateikė pranešimą dėl papildomo dokumento pateikimo. Nurodyta paminėtų teisnių paslaugų trukmė nelaikytina neadekvačiai ilga, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 8.20 punktu, maksimali priteistina už minėtas paslaugas suma yra 1 266,18 Eur (2 110,30 Eur x 0,1 (koeficientas) x 6 (valandų skaičius). Pareiškėjo prašoma priteisti 900 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Kadangi patikslintą skundą teismui pareiškėjas pateikė 2024 m. liepos 4 d. (2024 m. trečias ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už patikslinto skundo parengimą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2024 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2161,00 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 5 402,50 Eur (2 161,00 Eur x 2,5 (koeficientas). Išlaidos už įrodymų rinkimą ir skundo patikslinto skundo pateikimą laikytinos patikslinto skundo parengimo sudedamąja dalimi, todėl atskirai nevertintinos. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 200 Eur suma už patikslinto skundo parengimą yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Pareiškėjo atstovas advokatas A. A. dalyvavo 2024 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje (2024 m. trečias ketvirtis), kuris truko 30 min. Be to, 2024 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Serija NEXUS Nr. 24/238 nurodyta, jog pasirengimą atstovauti 2024 m. rugsėjo 3 d. posėdyje, atstovavimas šiame teismo posėdyje, kelionė į teismo posėdį/iš jo truko 4 valandas. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą vertintina, jog pirmiau paminėtos teisinės paslaugos galėjo trukti nurodytą laiką. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali už šias teisines paslaugas galima priteisti suma yra 864,40 Eur (2 161,00 Eur x 0,1 (koeficientas) x 4 (valandų skaičius). Pareiškėjo prašoma priteisti 600 Eur suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina iš atsakovo.

Taip pat į bylą pateiktas 2024 m. gegužės 14 d. AB Lietuvos paštas kvitas 0000345 patvirtina 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Pažymėtina, jog klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2316-602/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1912-629/2023). Sumokėta 30 Eur žyminio mokesčio suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Taigi, nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, pareiškėjui A. H. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistina 2 730,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. H. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 24S101239 ir 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 24S102416.

Priteisti pareiškėjo A. H. naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 730,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.