- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-315-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09690-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Lina Žemaitienė, Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- IK BALTIC LTD
- Atsakovas
- G. S.
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.18.2; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2023 m. balandžio 4 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Rasos Urbanavičiūtės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IK BALTIC LTD apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16831-451/2022 pagal ieškovės IK BALTIC LTD ieškinį atsakovei G. S. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir teisės pripažinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė IK BALTIC LTD prašė teismo pripažinti teisę negrąžinti atsakovei G. S. pinigų už įsigytą prekę – automobilio „Kia Ceed“ priekinį sparną, priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog 2022 m. kovo 7 d. atsakovė užsisakė iš ieškovės interneto svetainės www.srotas24.lt prekę – automobilio „Kia Ceed“ priekinį sparną. Už prekę atsakovė sumokėjo 129 Eur. Tą pačią dieną atsakovė užsisakė ir kitas prekes – „Kia Ceed“ priekinius žibintus, tačiau dėl šių prekių pretenzijų nereiškia. Atsakovė 2022 m. kovo 17 d. gavo pranešimą, kad prekė – automobilio priekinis sparnas, yra pristatyta ieškovės Vilniaus sandėlyje, adresu Šiltnamių g. 28. Tačiau dar prieš tai atsakovė informavo ieškovę, jog atsisako šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi prekė nebuvo pristatyta laiku – patvirtinime apie prekės užsakymą buvo nurodyta, kad į ieškovės sandėlį prekė bus pristatyta per 3-7 darbo dienas. 2022 m. kovo 17 d. atsakovė elektroniniu laišku ieškovės paprašė grąžinti už nepristatytą prekę sumokėtus pinigus. Ieškovė 2022 m. gegužės 16 d. grąžino atsakovei 95 Eur iš 129 Eur, nurodydama, kad buvo nuskaičiuotos prekės siuntimo atgal į ieškovės sandėlį Lenkijoje išlaidos. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir VVTAT) su prašymu nutraukti atsakovės ir ieškovės sudarytą prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtą ir ieškovės negrąžintą pinigų sumos dalį – 34 Eur. VVTAT 2022 m. birželio 13 d. sprendimu pripažino pagrįstu atsakovės reikalavimą nutraukti prekės pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. Nurodė, kad ieškovė laiku nepristatė prekės atsakovei, todėl ieškovei nepriklauso ir prekės grąžinimo išlaidos. Su tokiomis VVTAT išvadomis ir sprendimu ieškovė kategoriškai nesutinka.
Atsiliepimas
3. A. G. S. atsiliepimu į ieškinį su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, pripažinti, jog buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.228¹¹ straipsnio 2 dalis, kad pardavėjas privalo grąžinti pinigus ne vėliau kaip per 14 d. Atsakovė skaičiuodama pristatymo laikotarpį atkreipė dėmesį, jog kovo 11 d. yra nedarbo diena, todėl pagrįstai tikėjosi, jog prekė bus pristatyta iki kovo 17 d. Tačiau priekinis automobilio sparnas per 3-7 d. d. nebuvo pristatytas, todėl pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta ir detalė įsigyta kitur. Dėl priekinių žibintų pretenzijų atsakovė neturėjo, nes kovo 10 d. gavo automatinį pranešimą iš pardavėjo, jog automobilio žibintai jau yra Vilniaus sandėlyje ir paruošti atsiimti. Juos atsiėmė sūnėnas K. R., apie tai atsakovė informavo pardavėją iš anksto el. laišku. Tuo pačiu pasiteiravo, ar sparno dar nėra, nes pateikta nuoroda užsakymui sekti nerodė jokio judėjimo. Palaukusi dar keletą dienų atsakovė bandė skambinti www.srotas24.lt tinklapyje nurodytu kontaktiniu telefono numeriu (+370 654 28028), tačiau prisiskambinti nepavyko. Tada atsakovė kreipėsi į „Pagalba Online“, tačiau gavo bendro pobūdžio automatinį atsakymą naudotis suteikta siuntos sekimo nuoroda. Atsakovei atsirado nepasitikėjimas pardavėju ir abejonės dėl likusios užsakymo dalies realaus įgyvendinimo. Todėl atsakovė kovo 15 d. el. laišku kreipėsi į pardavėją, primindama, jog artėja 7 d. d. pristatymo termino pabaiga, o prekė nerodo jokio judėjimo, todėl jei terminas nebus įvykdytas, nori susigrąžinti pinigus. Tą pačią dieną (kovo 15d.) pardavėjas patvirtino, jog „turėtume gauti rytoj“. Kovo 16 d. pardavėjas el. laišku informavo, jog „Jau turėjome gauti. Patikrinsime gausite pranešimą“. Nesulaukusi iš pardavėjo minėto pranešimo, kovo 17 d. 09:32 atsakovė kreipėsi į pardavėją: „Jau praėjo 7 darbo dienos, sparnas per numatytą laiką neatėjo, todėl vakare nusipirkau kitą, nebereikia šio. Kaip susigrąžinti pinigus? Ačiū.“ Per valandą po laiško išsiuntimo atsakovė gavo automatinį pranešimą „Užsakymas įvykdytas. Perduotas kurjeriui“. Tačiau atsakovės pasirinktas pristatymo būdas buvo atsiėmimas Vilniaus sandėlyje. Kovo 18 d. ji pardavėjui el. laišku išsiuntė užpildytą pinigų grąžinimo formą. Atsakovė vertina, jog tai yra patvirtinimas, kad ji atsisakė detalės ir nori susigrąžinti pinigus. Kovo 21 d. iš pardavėjo gavo el. laišką: „Sveiki, gavome jūsų sparną jau, tai jeigu reikalingas galite atvažiuoti atsiimt sparno.“ Tai yra pirmas ir vienintelis raštiškas patvirtinimas iš pardavėjo, jog prekė yra paruošta atsiimti. Atsakovė užpildė pinigų grąžinimo formą, tačiau ne visi pinigai buvo grąžinti.
4. Išvadą teikianti institucija VVTAT pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog palaiko 2022 m. birželio 13 d. nutarime Nr. 10G-543 išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir ginčą išsprendė iš esmės. Nutraukė tarp ieškovės IK BALTIC LTD ir atsakovės G. S. sudarytą nuotolinę 2022 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį pagal užsakymą Nr. 105954. Priteisė atsakovei iš ieškovės už prekę sumokėtą 34 Eur sumą.
6. Teismas vertino, ar ieškovė laiku, nepažeisdama sutartyje nurodytų terminų, įvykdė sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad prekė užsakyta 2022 m. kovo 7 d., o prekės užsakymas patvirtintas 2022 m. kovo 7 d., galutinis terminas prekei pristatyti į Vilniaus sandėlį buvo 2022 m. kovo 17 d. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais teismas nustatė, kad prekė laiku nebuvo pristatyta į ieškovės sandėlį Vilniuje. Todėl vertino, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė sutartį bei įgijo teisę reikalauti už prekę sumokėtų pinigų.
7. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad ji aiškiai ir suprantamai supažindino atsakovę su bendra prekės kaina, į kurią būtų atskirai įtraukti prekės pristatymo / grąžinimo mokesčiai arba tokių mokesčių (išlaidų) apskaičiavimo metodas. Konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos taikyti CK 6.228¹¹ straipsnio 6 dalį. Be to, atsakovė sutartį nutraukė, ieškovei pažeidus sutarties įvykdymo terminą.
8. Teismas padarė išvadą, kad prekės pristatymo (grąžinimo) išlaidos buvo įskaičiuotos į prekės kainą. Vadovaudamasis CK 6.228¹¹ straipsnio 2 dalimi, kad verslininkas turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas, ir ieškovės ginčijamame VVTAT nutarime nurodytu Europos Komisijos Teisingumo Generalinio Direktorato rekomendaciniu dokumentu ,,Dėl 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB“ ir jo 6.4.2. punkte pateiktu išaiškinimu dėl „tiesioginių išlaidų“, konstatavo, kad ieškovo (verslininko) nurodytos prekių pristatymo iš jo sandėlių iš Lenkijos į Lietuvą išlaidos arba tuo pačiu maršrutu prekių grąžinimo išlaidos nepatenka į tiesioginių išlaidų apibrėžtį. Be to, ieškovė nepateikė siuntimo išlaidas pagrindžiančių leistinų įrodymų bei neįrodė paties ginčijamos prekės grąžinimo fakto, todėl sprendė, kad patirtos išlaidos nebuvo įrodytos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Ieškovė IK BALTIC LTD (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16831-451/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės IK BALTIC LTD ieškinį atsakovei G. S. dėl teisės pripažinimo ir vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad atsakovė pagrįstai nutraukė šalių sudarytą sutartį, nepagrįstas. Atsakovė sutartį nutraukė ir kitą prekę įsigijo dar prieš sueinant prekės pristatymo terminui.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino atsietai, o ne kompleksiškai. Byloje nekilo ginčo dėl šių faktinių aplinkybių: 1) atsakovė prekę užsakė 2022 m. kovo 7 d.; 2) prekė turėjo būti pristatyta per 3-7 darbo dienas, t. y. vėliausiai 2022 m. kovo 17 d. (imtinai); 3) atsakovė kitą analogišką prekę įsigijo 2022 m. kovo 16 d.; 4) 2022 m. kovo 17 d. ryte atsakovė pranešė apeliantei, kad nutraukia šalių sudarytą sutartį. Atsakovė šalių sudarytą sutartį nutraukė dar nesuėjus prekės pristatymo terminui, dar prieš apeliantei tariamai pažeidžiant sutartį. Diena anksčiau, t. y. dar nesuėjus prekės pristatymo terminui atsakovė įsigijo kitą analogišką prekę, dėl ko akivaizdu, jog prekės pristatymas jai neteko prasmės. Atsakovė nepateikė įrodymų ir neginčijo, kad prekės užsakyme ar kitokiais būdais informavo apeliantę, kad jai esminės reikšmės turi prekės pristatymas iki 2022 m. kovo 16 d., t. y. netgi anksčiau nei apeliantės numatytas prekės pristatymo terminas. Vien tai, kad atsakovė domėjosi, kada prekė bus pristatyta, jai nesukėlė lūkesčių, jog prekė bus pristatyta anksčiau, nei numatė šalių sudaryta sutartis. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pagrįstai nutraukė šalių sudarytą sutartį, padaryta netinkamai aiškinant materialinės teisės nuostatas, susijusias su sutarčių esminiu pažeidimu ir jų nutraukimu.
9.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo šalių sudarytos sutarties nuostatas, kuriose yra aptartos prekės pristatymo išlaidos bei jų išskaičiavimas. Apeliantės pirkimo sąlygose yra įtvirtinta prekės pristatymo apmokėjimo išlaidų nuostata, analogiška CK 6.228¹¹ straipsnio 6 daliai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apeliantės pirkimo sąlygų ir taisyklių (toliau – taisyklės), su kuriomis sutiko atsakovė, sudarydama prekės pirkimo-pardavimo sutartį. Šiose taisyklėse nurodyta, kad „jei grąžinamas dėl mūsų kaltės (jei prekė neveikia, yra kitokia, nei aprašyta), pirkėjas gaus visą užsakymo sumą be grąžinimo pristatymo išlaidų. Visais kitais atvejais bus taikomas 20% asortimento papildymo mokestis, o pirkėjas padengs pristatymo ir grąžinimo išlaidas tiekėjui“. Šiose taisyklėse taip pat nurodyta, kad „jeigu Vartotojas nori grąžinti prekę ir atgauti už ją sumokėtus pinigus be jokios priežasties, <...> Vartotojui tenka visos Prekės grąžinimo išlaidos“.
9.4. Atsakovė prekės pirkimo-pardavimo sutartį nutraukė nepagrįstai, t. y. be jokios svarbios priežasties, todėl jai teko visos prekės grąžinimo išlaidos, kaip tai numatyta taisyklėse, su kuriomis prieš įsigydama prekę atsakovė sutiko. Šalys susitarė dėl minėtų išlaidų padengimo, be to, jos yra tiesioginės minėtos direktyvos prasme. Apeliantė yra Jungtinėje Karalystėje registruotas juridinis asmuo, kuris turi padalinius ir / arba sandėlius ne vienoje valstybėje; visas prekes vartotojams Lietuvoje siunčia iš sandėlio Lenkijoje. Tokios išlaidos yra tiesioginės, kadangi atsakovei nenupirkus prekės, ji buvo grąžinta atgal į sandėlį Lenkijoje.
9.5. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad apeliantė neįrodė prekės grąžinimo išlaidų. Šios išlaidos yra aptartos apeliantės interneto svetainės taisyklėse. Be to, atsakovė neginčijo prekės grąžinimo išlaidų. Laikytina, kad apeliantė įrodė prekės grąžinimo į savo sandėlį Lenkijoje išlaidas.
Atsiliepimas
10. A. G. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16831-451/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. byloje nustatytos faktinės aplinkybės: 1) prekę atsakovė užsakė 2022 m. kovo 7 d.; 2) prekė turėjo būti pristatyta į apeliantės sandėlį Vilniuje per 3-7 darbo dienas, t. y. vėliausiai 2022 m. kovo 17 d.; 3) apeliantei neturėtų rūpėti, kada atsakovė įsigijo alternatyvią prekę, nes faktiškai iki 2022 m. kovo 21 d. apeliantė prekės atsiimti Vilniaus sandėlyje taip ir nepasiūlė; 4) 2022 m. kovo 18 d. elektroniniu laišku atsakovė kreipėsi į apeliantę, prašydama grąžinti už nepristatytą prekę sumokėtus pinigus, išsiuntė pinigų grąžinimo formą kaip oficialų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo prašymą.
10.2. Atsakovė apeliantės neprašė, jog prekė būtų pristatyta iki 2022 m. kovo 16 d., nes pristatymo terminas „per 3-7 d. d.“ sueina 2022 m. kovo 17 d. Nesulaukusi iš apeliantės žadėtos informacijos 2022 m. kovo 16 d., vakare skubiai nusipirko prekę kitur, nes ją turėjo išsiųsti į užsienį ir perduoti kurjeriui iki 2022 m. kovo 17 darbo dienos pabaigos. Logiška, jog prekės po apeliantės darbo valandų atsiimti jau nėra galimybės.
10.3. CK 6.359 straipsnio 2 dalyje numatyti prekių pristatymo terminai netaikytini, kadangi užsakymo patvirtinime nurodomas kitas terminas, t. y. 3-7 d. d., kuriuo klientai ir vadovaujasi pateikdami užsakymą, o ne 10 d. d. ar 30 d. Apeliantė klaidina teismą teigdama, jog atsakovė sutarties atsisakė motyvuodama, kad jai prekės reikėjo anksčiau. Iš susirašinėjimų galima matyti, kad atsakovė tik domėjosi apie savo prekę, o ne reikalavo ankstesnio nei 2022 m. kovo 17 d. pristatymo termino. Komunikacijos ir tikslios informacijos stoka iš apeliantės pusės kėlė atsakovei nepasitikėjimą ir nerimą, ar prekę gaus numatytu laiku. Pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo priežastis buvo pristatymo terminų nesilaikymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl ieškovės išskaičiuotų pinigų grąžinimo (34 Eur) už prekės grąžinimą už atsakovės įsigytą, tačiau jai laiku nepristatytą prekę.
14. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Civilinis kodeksas), Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą. Civilinio kodekso 6.228¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Šalims sudarius vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, pardavėjo atžvilgiu keliama pagrindinė jo pareiga – perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (Civilinio kodekso 6.317 straipsnis). Atsakovė ginčija, kad pardavėjas šios pareigos neįvykdė – neperdavė šalių sutartos prekės laiku, t. y. iki 2022 m. kovo 17 d. Civilinio kodekso 6.205 straipsnyje nurodyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 4 dalyje, nurodyta, jeigu pardavėjas atsisakė pristatyti daiktus <...> per Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą, pirkėjas turi teisę nedelsdamas vienašališkai nutraukti sutartį.
15. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu yra vartotoja, ginčo santykius reguliuoja CK 6.205, 6.350–6.370 straipsniai (CK XXIII skyriaus ketvirtasis skirsnis), vartotojų teisių apsaugos įstatymas.
16. Byloje nustatyta kad 2022 m. kovo 7 d. tarp šalių internetinėje svetainėje www.srotas24.lt buvo sudaryta nuotolinė prekės (automobilio Kia Ceed priekinio sparno) pirkimo–pardavimo sutartis. Sutarties dalykas – Kia Ceed priekinis sparnas, sutarties kaina – 129,00 Eur. Prekės pristatymo būdas buvo prekės pristatymas į Vilniaus sandėlį per 3–7 d.d. Atsakovė pasirinko prekės pristatymą į Vilniaus sandėlį, šį faktą patvirtina atsakovės prie prašymo pateiktas 2022 m. kovo 7d. Prekės užsakymo Nr. 105954 patvirtinimas, kuriame pristatymo metodas nurodytas ,,Nemokamas prekių atsiėmimas Vilniuje, Lietuva“ ir ,,Užsakymas bus pristatytas į Vilniaus sandėlį apytiksliai per 3-7 d. d.“. Atsakovė, praėjus 3 darbo dienoms nuo užsakymo patvirtinimo (2022-03-10), elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, klausdama, ar prekė dar neatvyko, o ieškovė 2022 m. kovo 15 d. elektroniniu laišku informavo, jog prekę turėtų gauti rytoj (2022-03-16). Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog 2022 m. kovo 17 d. atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad per 7 darbo dienas, kaip buvo nurodyta pirkimo metu, ji negavo prekės, todėl ją įsigijo kitur ir nori atgauti pinigus. Atsakovė 2022 m. kovo 17 d. sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti už prekę sumokėtą sumą.
17. Ieškovė teigia, kad prekė buvo pristatyta laiku, tuo tarpu atsakovė nurodo, kad prekė pristatyta laiku nebuvo, todėl ji turi teisę į visą prekės kainos grąžinimą. Ieškovė nesutiko grąžinti atsakovei 34,00 Eur, teigdama jog tai yra prekės siuntimo išlaidos atgal į Lenkijos sandėlį.
18. Ieškovės teigimu, atsakovė prekę vėliausiai turėjo gauti 2022 m. kovo 18 d., tačiau byloje įrodymų apie tai nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas iš surinktų įrodymų sprendžia, kad prekė užsakyta 2022 m. kovo 7 d., prekės užsakymas patvirtintas 2022 m. kovo 7 d., taigi galutinis terminas prekei pristatyti į Vilniaus sandėlį buvo 2022 m. kovo 17 d. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais nustatyta, kad prekė laiku nebuvo pristatyta į ieškovės sandėlį Vilniuje.
19. Atsakovė 2022 m. kovo 17 d. atsakovė elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, prašydama grąžinti už nepristatytą prekę sumokėtus pinigus. Ieškovė 2022 m. gegužės 16 d. grąžino atsakovei pinigus, tačiau ne visą sumą, t. y. tik 95,00 Eur iš 129,00 Eur, nurodydama, kad buvo nuskaičiuotos prekės siuntimo atgal į ieškovės sandėlį Lenkijoje, išlaidos.
20. Ieškovė nurodo, jog atsakovė nutraukė sutartį be jokios priežasties, todėl ieškovė pagrįstai išskaičiavo 34,00 Eur pristatymo išlaidas, tačiau iš atsakovės 2022 m. kovo 17 d. elektroninio laiško matyti, kad ji, nesulaukusi prekės per nurodytą terminą, ją įsigijo kitur ir kreipėsi į ieškovę, pranešdama, kad nori atgauti pinigus už laiku nepristatytą prekę. 2022 m. kovo 17 d. ieškovė elektroniniu laišku nurodė ,,Kartais tai užtrunka ilgiau. Deja ne viskas nuo mūsų priklauso. Čia yra pardavimų portalas tiekėjams“, kas įrodo, kad prekė iki 2022 m. kovo 17 d. nebuvo pristatyta į Vilniaus sandėlį. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovei nepristačius prekės per nurodytą terminą, taigi neįvykdžius Civilinio kodekso 6.205 straipsnyje, 6.359 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pardavėjo pareigos, atsakovė įgijo teisę įgyvendinti teisės aktuose numatytus jos teisių gynimo būdus reiškiant ieškovei atitinkamus reikalavimus.
21. CK 6.228¹¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad verslininkas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią jis gavo vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas. CK 6.228¹¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad vartotojui tenka tik tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas.
22. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad ji aiškiai ir suprantamai supažindino atsakovę su bendra prekės kaina, į kurią būtų atskirai įtraukti prekės pristatymo / grąžinimo mokesčiai arba tokių mokesčių (išlaidų) apskaičiavimo metodas. Tai reiškia, kad ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.228¹¹ straipsnio 6 dalies taikymo sąlygos (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovė sutartį nutraukė, ieškovei pažeidus sutarties įvykdymo terminą.
23. Dėl šių nustatytų aplinkybių pirmos instancijos teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad, kad prekės pristatymo (grąžinimo) išlaidos buvo įskaičiuotos į prekės kainą, todėl, vadovaujantis CK 6.228 ¹¹ straipsnio 2 dalies nuostata, verslininkas turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas. Be to, pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, apie prekės grąžinimą, taigi neįrodė paties ginčijamos prekės grąžinimo fakto (CPK 178 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad atsakovė kitą analogišką prekę įsigijo 2022 m. kovo 16 d., todėl grąžino prekę. Teismas sprendžia, kaip ir nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, kad apeliantei neturėtų rūpėti, kada atsakovė įsigijo alternatyvią prekę, nes kaip matyti iš susirašinėjimo, iki 2022 m. kovo 21 d. apeliantė prekės atsiimti atsakovei Vilniaus sandėlyje taip ir nepasiūlė, nes ji nebuvo pristatyta.
25. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino apeliantės pirkimo sąlygų ir taisyklių (toliau – taisyklės), su kuriomis sutiko atsakovė, sudarydama prekės pirkimo-pardavimo sutartį, kuriose nurodyta, kad „jei grąžinamas dėl mūsų kaltės (jei prekė neveikia, yra kitokia, nei aprašyta), pirkėjas gaus visą užsakymo sumą be grąžinimo pristatymo išlaidų. Visais kitais atvejais bus taikomas 20% asortimento papildymo mokestis, o pirkėjas padengs pristatymo ir grąžinimo išlaidas tiekėjui“. Šiose taisyklėse taip pat nurodyta, kad „jeigu Vartotojas nori grąžinti prekę ir atgauti už ją sumokėtus pinigus be jokios priežasties, <...> vartotojui tenka visos prekės grąžinimo išlaidos“. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad su šiomis taisyklėmis atsakovė sutiko prisijungimo būdu be jokios teisės jas keisti ar koreguoti, be to Civilinio kodekso 6.205 straipsnyje nurodyta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą, o tai, kad terminas buvo praleistas jau nustatyta šioje byloje. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prekė buvo grąžinama ne be priežasties, bet neįvykdžius sutarties – prekės nepristačius nustatytu terminu.
26. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino CK 6.205, 6.350–6.370 straipsnius, Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, valstybė jų taip pat nepatyrė, todėl bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliacinė skundą nepriteistinos (CPK 177, 178, 93 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.