Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., kuriam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str.,

dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovui S. T.,

išnagrinėjusi R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-27 R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad R. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neužtikrino, kad su darbuotojais E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)r., A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)r., ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių teritoriniam skyriui (toliau VSDFV) apie asmenų priėmimą į darbą. Atlikus patikrinimą nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K., dirbadamas pagal rangos sutartį Nr.ŠŠ 2013/11/11 leido (duomenys neskelbtini)miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini)r. dirbti miško ruošos darbus darbininkų pareigose: 2013 m. lapkričio mėn., apie savaitę laiko (tiksli data nenustatyta) E. S., A. G., kurie sutikdami dirbti miško ruošos darbus darbininkų pareigose pjaunant nelikvidinę medieną, dėl darbų atlikimo gaudavo nurodymus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K.. Darbuotojai pakluso nustatytai tvarkai, buvo aprūpinti darbo priemonėmis – benzininiais pjūklais, tepalais, benzinu, kirviais, darbo pirštinėmis, dirbti turėjo darbo dieną nuo 8 val. iki 17 val. Minėtu laikotarpiu aukščiau paminėti asmenys buvo apgyvendinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotose patalpose adresu (duomenys neskelbtini)r. Pagal susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. K. darbininkai turėjo gauti sutartą darbo užmokestį už kiekvieną dirbtą dieną po 50 Lt.

R. K. teisme dėl pažeidimo padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad E. S., A. G. pas jį niekada nedirbo. 2013 m. lapkričio mėnesį pas jį dirbo tik R. R., ar ir R. J.. 2013m. lapkričio mėnesį miške, kuriame jie dirbo, Darbo inspekcijos pareigūnai nebuvo atvykę, jie netikrino ir nieko nerado. Nei A. G., nei E. S. jis nepažįsta, nėra jų matęs. (duomenys neskelbtini) kaime, sodyboje, kurioje R. B. juos buvo priėmusi gyventi, buvo muštynės. Ten buvo apsistoję jis, R. R. ir R. J.. Nei A. G., nei E. S. ten nebuvo. Muštynės buvo tarp R. B. vyro, sūnaus ir tarp kažkokių jiems nepažįstamų vyrų. Ten dalyvavo ir R. R. su R. J.. Jis matė tas muštynes, bandė juos skirti, bet nepavyko. Jis nežino, ar ten buvo A. G. ir E. S., kadangi jis jų nepažįsta.

Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus atstovas (toliau Darbo inspekcijos atstovas) S. T. teisme paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 27 d. jam asmeniškai iš Kuršėnų policijos nuovados paskambino M. V. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kuršėnų miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šiaulių rajone, Šiaulių apskrityje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė medienos ruošimo darbus ir kaip įtariama, joje dirba neįdarbinti asmenys. Tą dieną, kai jam paskambino M. V., jis pasakė, kad į darbo inspekciją atvažiuos toje įmonėje oficialiai dirbantis darbuotojas R. J.. Atvažiavęs R. J. paaiškino, kad jis oficialiai dirbo pas R. K. ir nurodė minėtas aplinkybes, kad pas R. K. vykdė medienos ruošos darbus (duomenys neskelbtini) kaime. Jis paaiškino kad trys asmenys buvo įdarbinti ir dar dirbo penki neįdarbinti asmenys. Taip pat jis paaiškino, kad jis dirbo du mėnesius, o su juo R. K. neatsiskaitė. Jam buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą Ginčų komisijai dėl neišieškoto darbo užmokesčio. R. J. pažadėjo tai padaryti kitą dieną. Vėliau buvo atliekamas tyrimas. Nuvykus į Kuršėnų miestą, buvo surastas E. S., kuris nurodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesio pradžioje, jis, ieškodamas darbo, paskambino pagal skelbimą laikraštyje dėl darbo miške. Pagal skelbimą buvo siūlomas pjūklininko darbas miške. Jis paaiškino, kad jis susitiko su žmogumi, kuris prisistatė direktoriumi R. K. ir jam padavė savo asmens dokumentus dėl įdarbinimo. Tą pačią dieną R. K. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šiaulių rajone. Ė. S. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime R. K. išnuomotame name. Jis dirbo vieną savaitę, atliko miško ruošos darbus. Kiekvieną dieną jis dirbo nuo 7.00 val. iki 17.00 val. Jis darbui buvo aprūpintas benzininiu pjūklu, tepalais bei benzinu. Kaip paaiškino E. S., kad su juo kartu miško ruošos darbus dirbo, genėjo šakas, valė mišką, R. K. nuomotame name kartu gyveno R. R., R. J., kurie buvo oficialiai įdarbinti, taip pat gyveno ir dirbo A. G., J. G., T. G., A. B.. Renkant medžiagą buvo apklaustas T. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Jis taip pat nurodė, kad yra dirbęs miške. Jis negalėjo nurodyti tikslios datos. T. G. nurodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesio viduryje jis ieškojo darbo. Jam paskambino (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas ir pasakė, kad yra darbas miške. Jis negali nurodyti tikslios datos, kai į (duomenys neskelbtini) kaimą atvyko įmonės savininkas, kuris prisistatė kaip R. K., ir tą pačią dieną A. G., T. G., J. G. ir A. B. nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) seniūniją, Šiaulių rajone. Tie asmenys gyveno (duomenys neskelbtini) kaime R. K. išnuomotame name apie savaitę laiko. Kiekvieną dieną jie dirbo nuo 8.00 val. ryto iki 17.00 val. Visi darbininkai buvo aprūpinti benzininiais pjūklais, tepalais. Jie už darbą turėjo gauti 50 Lt. Viso darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nesumokėjo, darbo sutartis taip pat nebuvo sudaryta. Buvo apklaustas E. S., A. G. ir namo nuomotoja R. B.. Remiantis surinktais įrodymais buvo sprendžiama, kad R. K. negaliai neįdarbino E. S. ir A. G., kad tarp jų 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigoje buvo darbo santykiai, tie žmonės dirbo nelegaliai. Remdamiesi kitų asmenų parodymais VDI teigia, kad T. G., J. G. ir A. B. dirbo nelegaliai. Jie nevyko ir netikrino į įvykio vietą apžiūrėti, kur buvo kertamas miškas.

Liudytojas M. V. teisme parodė, kad įvykio datos nepamena. Pernai metais gavo pranešimą, kad savaitgalį buvo konfliktas (duomenys neskelbtini) kaime tarp medkirčių ir ten gyvenančių asmenų. Tėvas ir sūnus buvo pristatyti į ligoninę dėl sumušimų. Tų asmenų pavardžių nepamena. Dar negavus medžiagos apie šį įvykį, pas jį į kabinetą atėjo vyriškis, kuris pasakė, kad nelegaliai dirbo miške, jam už darbą nesumokėjo, iš jo yra paimtas asmens dokumentas. Jis pasakė, kad daugiau asmenų dirbo nelegaliai. Tas asmuo pasakė to savininko pavardę „K.“, davė jo telefono numerį ir paprašė su juo susisiekti, kad jam gražintų asmens dokumentus. Tas asmuo pasakė, kad jie ten dirbo savaitę laiko, jų niekas neįdarbino ir nesumokėjo už darbą. Jis tam žmogui pasakė, kad jei jam nesumokės pinigų, jis turėtų kreiptis į Darbo inspekciją. Jis iš to žmogaus paaiškinimo nepaėmė. Tiriant medžiagą, jis pasiskambino K. ir paklausė apie įvykio aplinkybes kaip buvo sumušti nukentėjusieji. Dėl nelegalaus darbo jis nieko neklausė, tik dėl sumušimų. K. paaiškino, kad jis atvažiavo į tą sodybą, iš automobilio jis neišlipo. Iš automobilio išlipo tik nukentėjusieji, kurie nuėjo į namą. Vėliau iš namo išėjo visi asmenys, tarp jų įvyko muštynės. Kai vėliau telefonu kalbėjau su R. J. ir jo paklausiau, kodėl jie nesulaukė policijos, jis atsakė, kad savininkas jiems liepė bėgti į mišką, kad atvažiavusi policija jų nepaimtų, nes jie visi dirba nelegaliai. R. J. paaiškino, kad jie tik dviese dirbo legaliai, o kiti asmenys dirbo nelegaliai. R. J. vardino kas ten dirbo nelegaliai, sakė R., A., A.. Jo nutarime yra nurodyti visi tie asmenys, su kuriais jis bendravo telefonu ir kurių negalėjo apklausti. Jis su A. G. kalbėjo telefonu. Jis sakė, kad muštynėse nedalyvavo. Sakė, kad dirbo dvi dienas, kai pamatė, kad jam niekas nieko nemokės, jis parvažiavo namo. Pasakė, kad dabar jis legaliai dirba kitoje vietoje. E. S. taip pat aiškino kad ten dirbo nelegaliai. R. K. apie nelegalius darbuotojus neklausė, klausė ar turi pretenzijų dėl kuro vagystės. Jo nutarime gali būti neteisingai nurodytos asmenų pavardės.

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad nieko nežino dėl 2013 m. lapkričio mėnesio nelegalaus darbo. Ji turi sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone. Toje sodyboje ji negyvena. Šalia turi fermą.. Vieną kartą jai paskambino kaimynė ir paklausė, ar negalėtų leisti pagyventi žmones, kurie kerta mišką. Ji nuvyko prie tos sodybos kur susitiko su R. K.. Jis paprašė leisti pagyventi porą vyrų, kurie kerta mišką. Ji tų vyrų nematė, tuo kartui buvo tik R. K.. Ji jam padavė sodybos raktus. Jis už tai pažadėjo atvežti kelis pagalius. Tikslaus laiko kiek tie vyrai ten gyvens nesutarė. Kalba ėjo apie savaitę ar kelias dienas. Ji domėjosi kas per vyrai gyvens, klausė, gal būt reikia kokius nors dokumentus pasirašyti. R. K. pasakė, kad problemų su vyrais nebus, jei reikia, tai pasirašys dokumentus, tačiau to nepadarė. Ji tuos vyrus pamatė po savaitės, šeštadienį vakare. Dieną ji atvažiuodavo į sodybą ir pasižiūrėdavo ar viskas ten tvarkoje. Ji turėjo atsarginį raktą. J. G. jos draugas, su kuriuo ji susitikinėdavo tame name. Nors ji su savo vyru jau penki metai išsituokusi, tačiau jis yra labai pavydus. Tą šeštadienį pas ją atvažiavo J. G.. Jie nuvažiavo į tą sodybą ir sėdėjome mašinoje. Jos buvęs vyras grįžo vakare namo, jos nerado namuose, todėl su sūnumi atvažiavo į tą sodybą, kur rado ją sėdinčią su draugu jo mašinoje. J. G. ir T. G. pas R. K. nedirbo. J. G. kartu su T. G. buvo pas ją atvažiavę į svečius. A. G., S. ji nepažįsta. Tą šeštadienį tie vyrai buvo tame name. Languose degė šviesa, todėl ji tą vakarą į vidų nėjo. Sekmadienį ryte ji buvo įėjusi į namo vidų. Name buvo du vyrai, kuriems kaip ji suprato, R. K. ir nuomavo tą namelį. Dar buvo J. G. ir T. G., kurie kartu su jais gėrė. Šeštadienį vakare pas ją atvažiavo T. G. ir J. G.. Jie atvyko praėjus savaitei po to, kai ji ten įleido gyventi tuos žmones. Darbininkai iš sodybos išsikraustė po tų muštynių. Namelis yra mažutis, apie 21 kv. m. Ten yra dvi lovos, sekcija, spintelė.

Liudytojas R. R. teisme parodė, kad pažįsta R. K., jis buvo jo darbdavys, dirbo R. K. įmonėje nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. vasario mėnesio, tikslios datos nepamena. Dirbo pagalbiniu darbininku, padėjo tvarkyti medieną. Lapkričio mėnesį dirbo prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Tikslios datos nepamena. Dirbo nepilną mėnesį. Tuo metu dirbo tryse: jis, R., pavardės nepamena ir pats K.. Gali būti, kad R. pavardė buvo J.. Be jų miške kiti asmenys nedirbo. Su jais kartu E. S. nedirbo. Šiuo metu jis pas R. K. nebedirba. Pagalbinis darbininkas turi padėti sutvarkyti medį išmatuoti ir nutempti medžius į krūvą, rūšiuoti medieną. Jį kvietė į Darbo inspekciją, ten klausinėjo to paties, ko ir šiandien. Su jais G. nedirbo. Jis atvažiuodavo pas R.. Jie susitikdavo po darbo dienos. Jis taip pat yra bendravęs su G.. Darbo inspekcijoje iš jo paaiškinimo nepaėmė. Kai įvyko konfliktas į tą sodybą buvo atvažiavę trys, ar keturi žmonės, kurių aš nepažįstu. Tie žmonės atvažiavo į darbo pabaigą, pavakarį. Jį tame name apgyvendino R. K., kai tik gavo tą objektą. Kada tai buvo, datos nepamena. Nežino kas į sodybą atvežė tuos asmenis. Tie vyrai vartojo alkoholį, jie tame name negyveno. Jis dirbo su R. J.. Po tų muštynių jis buvo atleistas iš darbo. R. J. su R. K. nelabai sutarė.Jis girdėjo, kaip R. J. kalbėjo, kad R. K. nepilnai su juo atsiskaitė. Su juo R. K. atsiskaitė. Tame emalyje jie gyveno tryse, pašaliniai asmenys ten negyveno. Vyras iš Kuršėnų atvažiuodavo pas tą moterį, kuri buvo išnuomojusi namą. Ta moteris ateidavo pas juos ir prašydavo padėti nudirbti darbus.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(3) straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą pripažįstamas toks darbas, kuris dirbamas nesudarius darbo sutarties esant Darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y., esant darbuotojo ir darbdavio susitarimui dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo, kurį darbuotojas įsipareigoja dirbti paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbą, mokėti darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/2011).

Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog R..K. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo du asmenys – E. S. ir A. G.. Iš bylos duomenų matyti, jog 2014 m. sausio 17 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbo 5 asmenys, t.y. E. S., A. G., T. G., J. G. ir A. B., tačiau Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik dėl 2 galimai nelagaliai dirbusių asmenų. Nors posėdžio metu Darbo inspekcijos atstovas paaiškino, kad dėl kitų asmenų protokolas nebuvo surašytas dėl to, nes nebuvo tų asmenų pareiškimo, tačiau pažymėtina tai, kad ATPK 41³ straipsnis nereikalauja asmens pareiškimo ir administracinio teisės pažeidimo, byla bei protokolas surašomi nustačius pažeidimo faktą. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, matyti, jog iš esmės Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas remiantis dviejų asmenų E. S. ir A. G. paaiškinimais, kurie kaip nustatyta buvo priešinguose santykiuose su R. K. dėl galimo kuro vagystės, kurių nė vieno nepavyko atvesdinti į teismo posėdį ir jų apklausti bei išsiaiškinti aplinkybes, nurodytas jų paaiškinimuose. E. S. savo paaiškinime nurodė, jog nuo pat darbo pradžios tris savaites dirbo Radviliškio rajone, kad apie dvi savaites toliau mišką pjovė (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., dirbo nuo 6.30 iki 17.00 val., baigė darbus 2013-11-27 (6 b.l.), tuo tarpu A. G. paaiškinime, kuris galimai rašytas ne jo paties ranka, ir kuris neįspėtas už melagingų parodymų davimą, nurodyta, jog jis dirbo apie dvi savaites 2014 m. lapkričio mėn. viduryje, kad kartu dirbo ir kiti asmenys J. G., T. G. A. B. ir dar trys vyrai, kurių nepažįsta (7 b.l.). Šiuose dviejuose paaiškinimuose yra esminių neatitikimų, kurių teismui nepavyko teisme pašalinti. Be to, šiuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes apie kitus dirbusius asmenis posėdžio metu paneigė apklausti liudytojai R. R., parodydamas, jog jie miške dirbo tryse – jis, R. J. ir pats R. K.. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtino posėdžio metu apklausta liudytoja R. B., parodydama, jog J. G. yra jos draugas ir nei jis, jei no sūnus T. G. pas R. K. nedirbo, o buvo atvažiavę tą vakarą, kai kilo muštynės. Tai, kad R. B. sodyboje buvo muštynės, patvirtino posėdžio metu apklaustas pareigūnas M. V., patvirtindamas, jog muštynės kilo dėl moters, kad buvo kalba dėl kuro vagystės, kažkuris iš vyrų jam sakė, jog dirbo nelegaliai ir nebuvo sumokėti pinigai, tačiau jis nelegalaus darbo fakto netyrė, o nurodė minėtam asmeniui kreiptis į Darbo inspekciją.

Esant tokiom aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog vien tik pirminiai E. S. ir A. G. paaiškinimai, kuriuose nurodyti prieštaringi faktai, jiems patiems vengiant atvykti į teismą ir esant tarpusavio priešingiems santykiams su R. K., nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog E. S. ir A. G. nelegaliai dirbo R. K. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nesant administracinio teisės pažeidimo byloje patikimų įrodymų, patvirtinančių R. K. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, jog R. K. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 302² str., teismas

nutarė:

R. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) straipsnio 1 dalį nutraukti nesant jo veiksmuose inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.