- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-28
- Bylos Nr.
- A-248-1201-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- N. M.
- Trečiasis asmuo
- A. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotųjų asmenų A. L. ir A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims A. L. ir A. L. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.13.6-1948 2.2.5.7 punktą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausančiam žemės ūkio paskirties žemės sklypui Juškaičių kaime, Šilutės rajone, kaip tarnaujančiam daiktui, nustatytas 0,25 ha kelio servitutas.
Pareiškėja nurodė, kad Civilinio kodekso 4.124 straipsnyje ir Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose nustatyti konkretūs atvejai, kai apskrities viršininkas gali privačiam sklypui nustatyti kelio servitutą. Tai atvejai, kai kelias reikalingas privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, ketinama tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus. Nagrinėjamu atveju kelio servitutas nustatytas visiškai nepagrįstai, nes yra kitas kelias patekti į trečiųjų suinteresuotųjų asmenų sodybą.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos žemės sklypo abrise pažymėtos sklypo ribos buvo suderintos su tuo metu buvusia žemės sklypo naudotoja O. A. Š., todėl pareiškėja nepagrįstai skundžia kelio servituto nustatymą.
Tretieji suinteresuotieji asmenys su pareiškėjos skundu nesutiko.
Tretieji suinteresuotieji asmenys nurodė, kad servitutas nagrinėjamu atveju nustatytas pagrįstai. Iš jiems priklausančio žemės sklypo į Juškaičių kaimą galima patekti per pareiškėjos žemės sklypą. Šiuo keliu jie naudojasi apie 15 metų. Tretieji suinteresuotieji asmenys taip pat nurodė, kad pareiškėja skundą padavė praleidusi jo padavimo terminą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.13.6-1948 2.2.5.7 punktą.
Teismas nurodė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas dėl kelio servituto nustatymo nepagrįstas konkrečiomis teisės normomis. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį administraciniu aktu servitutą galima nustatyti tik įstatymo numatytais atvejais. Tokių atvejų baigtinis sąrašas išdėstytas Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, tačiau ginčijamas įsakymas nepagrįstas nei vienu iš šių pagrindų. Teismas nurodė, kad atsakovas 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.13.6-4937 buvo panaikinęs šioje byloje ginčijamu įsakymu nustatytą kelio servitutą. Tačiau vėliau atsakovas 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.13.6-6370 savo 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.13.6-4937 pripažino netekusiu galios. Tokiu būdu atsakovo 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.13.6-6370 buvo atkurta buvusi teisinė situacija, kai kelio servitutas buvo nustatytas ginčijamu 2005 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.13.6-1948 2.2.5.7 punktu. Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnį administracinio teismo sprendimu panaikinus skundžiamą aktą atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Analogiškos nuostatos turėtų būti laikomasi ir nagrinėjamu atveju, t. y. turėtų būti laikoma, jog administraciniu aktu panaikinus atitinkamą aktą iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia savaime neatkuriama. Atsakovo 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.13.6-6370 pripažinus netekusiu galios 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr.13.6-4937 kelio servituto nustatymo tikslingumas turėjo būti įvertintas teisės aktų reglamentuota procedūra priimant atitinkamą sprendimą, bet ne savaime atkuriant ginčijamos sprendimo dalies galiojimą. Byloje nenustatyta, kad šiuo atveju būtų laikytasi žemės servitutų nustatymo procedūrinių normų, t. y. būtų pateiktas prašymas dėl kelio servituto nustatymo kartu su kitais privalomais dokumentais bei parengta ir nagrinėta žemėtvarkos skyriaus išvada dėl kelio servituto nustatymo tikslingumo. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr.1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punkte yra numatyti konkretūs reikalavimai apskrities viršininko sprendimo dėl servituto nustatymo turiniui. Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų nesilaikyta. Teismas nurodė, kad dėl paminėtų esminių procedūrinių pažeidimų ginčijama atsakovo įsakymo dalis turi būti panaikinta.
III.
Apeliaciniu skundu tretieji suinteresuotieji asmenys A. L. ir A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą.
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjos skundo padavimo termino klausimo, nors apeliantų argumentai dėl to buvo pareikšti. Pareiškėja skundą dėl ginčijamo įsakymo padavė po pusantrų metų nuo sužinojimo apie jį ir akivaizdžiai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Apeliantai nurodo, kad teismas šioje byloje turėjo patikrinti, ar per pareiškėjos žemės sklypą eina du vietinės reikšmės keliai. Teismas taip pat turėjo nustatyti, kada šie keliai atsirado ir kaip jų statuso klausimas turėjo būti sprendžiamas ir buvo sprendžiamas vykdant žemės reformą, teritorijų planavimą, nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą. Taip pat teismas turėjo vertinti, ar apeliantai gali be šių kelių patekti į savo namus ar sklypus. Tačiau teismas paminėtų aplinkybių nevertino ir netyrė dėl jų pateiktų įrodymų. Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsniu ir nepagrįstai vertino kitus atsakovo įsakymus, kurie šioje byloje iš viso nebuvo skundžiami.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad ji skundo padavimo termino nepraleido. Atsakovui 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu panaikinus kelio servitutą pareiškėjai ginčyti 2005 m. gegužės 19 d. įsakymą nebereikėjo. Būtinybė ginčyti šį įsakymą atsirado tik tuomet, kai atsakovas atkūrė jo galiojimą. Pareiškėja apie tai sužinojo iš Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. gruodžio 12 d. rašto ir 2007 m. sausio 9 d. kreipėsi į teismą. Pareiškėja nurodo, kad teismas šiuo atveju neturėjo aiškintis apeliantų nurodytų aplinkybių dėl kelio servituto nustatymo tikslingumo, nes jau vien procedūrinių pažeidimų nustatymas buvo pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą atsakovo įsakymo dalį. Pareiškėja nurodo, kad apeliantų sklypas ribojasi su pagrindiniu Juškaičių kaimo keliu, todėl visiškai nepagrįstas jų teiginys, kad jie negali patekti į savo namus. Įsirengti įvažiavimą į savo namų valdą nuo pagrindinio Juškaičių kaimo kelio per savo sklypą apeliantams nėra jokių kliūčių.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantai ir jų atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, pakartodami argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
Pareiškėja ir jos atstovė prašė apeliacinio skundo netenkinti, prašymą grindė argumentais, išdėstytais atsiliepime į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Atsakovas ir tretieji suinteresuotieji asmenys atsiliepimuose į skundą nurodė, kad pareiškėja praleido terminą 2005 m. gegužės 19 d. įsakymui Nr.13.6-1948 apskųsti. Teismas dėl šio argumento teismo sprendime nepasisakė, tik 2007 m. sausio 19 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiškėjos skundas, konstatavo, jog skundas pateiktas per įstatyme nustatytą terminą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas taip pat grindžiamas ir šiuo motyvu. Kolegija pripažįsta, kad atsakovo 2005 m. gegužės 19 d. įsakymas (jo dalis) galėjo būti apskųstas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu arba vėliau, jei būtų atnaujintas terminas skundui paduoti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnis). Pareiškėja (iki pakeitimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnį - O. A. Š.) šiomis galimybėmis nepasinaudojo: apie aptariamą atsakovo įsakymą ji sužinojo vėliausiai 2005 m. rugpjūčio pabaigoje, ir per vieną mėnesį ar vėliau (kartu prašydama ir atnaujinti praleistą terminą) į teismą nesikreipė. Tačiau paminėtina ir tai, kad pareiškėja teismui skundžia tą paminėto įsakymo dalį, kuria žemės sklypui (kadastro Nr.8850/0005:30) nustatytas kelio servitutas (2.2.5.7 punktą), o šis punktas buvo panaikintas atsakovo 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.13.6-4937. Panaikinus šį punktą administracine tvarka, neliko būtinybės ir galimybės prašyti jį panaikinti teismine tvarka. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.13.6-6370 buvo pripažintas netekusiu galios 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.13.6-4937, vadinasi vėl pradėjo galioti 2005 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.13.6-1948 2.2.5.7 punktas. Nuo 2006 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr.13.6-6370 įteikimo pareiškėjai dienos prasidėjo naujo termino apskųsti 2005 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.13.6-1948 2.2.5.7 punktą eiga. Pareiškėjos skundas teismui paduotas 2007 m. sausio 9 d., tai yra nepraleidus 1 mėnesio termino, nustatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje.
Sprendžiant ginčą šioje byloje būtina nustatyti, ar atsakovas, nustatydamas kelio servitutą pareiškėjos sklypui, neviršijo savo kompetencijos, kas reikštų ir įstatymo viršenybės principo, įtvirtinto Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (1999 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) pažeidimą. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Vadinasi, administraciniu aktu servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais ir jie negali būti aiškinami plečiamai. Tokie atvejai numatyti Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Galimybė nustatyti servitutus privatiems žemės sklypams (koks ir yra pareiškėjos žemės sklypas) numatyta šio straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose: kai kelio servitutas reikalingas privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (3 punktas) ir kai reikia tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (4 punktas). Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl kelio servituto, reikalingo patekti į trečiųjų suinteresuotų asmenų sodybą, nustatymo. Taigi, šis atvejis nepatenka į Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reguliavimo sritį. Ginčijamu atsakovo įsakymu nustatyto servituto teisinis pagrindas negali būti ir Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, nes juose reglamentuotas servitutų nustatymas valstybinės žemės sklypams. Vadinasi, servituto nustatymas 2005 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr.13.6-1948 neatitinka nė vieno Žemės įstatyme numatyto pagrindo, kuriam esant servitutas gali būti nustatytas administraciniu aktu.
Ginčijamame 2005 m. gegužės 19 d. įsakyme Nr.13.6-1948 nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsniu. Šio įstatymo 13 straipsnis nustato, kokia žemė neprivatizuojama, ir nereglamentuoja servitutų nustatymo. Servitutų nustatymo galimybė rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą numatyta Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje, o to paties straipsnio 9 dalis nustato, kad apskrities viršininkas, priimdamas sprendimą dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos, jame nurodo žemės servitutus ir jų naudojimo sąlygas. Kelio servitutas, dėl kurio kilo ginčas šioje byloje, nebuvo nustatytas nei žemės reformos žemėtvarkos projekte, nei administraciniuose aktuose, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje aiškino, kad 2005 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr.13.6-1948 buvo ištaisytos klaidos, padarytos rengiant Šilutės rajono Gardamo seniūnijos Ramučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. liepos 25 d. įsakymu Nr.1775. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriam ginčijamu atsakovo įsakymu nustatytas kelio servitutas, atkurtos 1993 m. gruodžio 23 d., tai yra, iki Ramučių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, taigi, rengiant ir tvirtinant žemėtvarkos projektą šis žemės sklypas nebepriklausė valstybinės žemės sklypams, kuriems pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktą servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu. Paminėtina ir tai, kad taisant administracinių aktų klaidas turėtų būti vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsniu (redakcija, galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu), reglamentuojančiu klaidų ištaisymo procedūrą, taip pat ir taisykle, suformuluota šio straipsnio 6 dalyje.
Išdėstytų argumentų pagrindu kolegija pripažįsta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr.13.6-1948 2.2.5.7 punktas, kuriuo žemės sklype (kadastro Nr.8850/0005:30) nustatytas kelio servitutas, naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisingas, jis paliekamas nepakeistas.
Pareiškėja N. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Pareiškėjos pateiktos atstovavimo sutartys bei pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog pareiškėja sumokėjo advokatui 1000 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Tačiau visa ši pareiškėjos prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma negali būti priteista, nes ji yra per didelė ir viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus priteistinų atstovavimo išlaidų maksimalius dydžius. Vadovaujantis šių Rekomendacijų 7, 8.18 punktais pareiškėjai priteistina 100 Lt atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos pareiškėjai priteistinos iš trečiųjų suinteresuotųjų asmenų lygiomis dalimis (po 50 Lt), nes būtent tretieji suinteresuotieji asmenys inicijavo apeliacinį procesą ir jų apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų A. L. ir A. L. po 50 (penkiasdešimt) litų pareiškėjai N. M. atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.
Nutartis neskundžiama.