Teisora
Registruotis

Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-06-07 · Civilinė byla Nr. e2-1157-911/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
e2-1157-911/2021
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08222-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Serdiukienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Lamberta“, „If P&C Insurance AS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1157-911/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08222-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.4.4.8; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Lamberta“, „If P&C Insurance AS“, veikiančiam Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialą, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 742,41 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė su draudėju sudarė būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), kuria apdraudė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 19 dieną, buvo gautas draudėjo pranešimas dėl apdraustojo turto apgadinimo. Pranešime nurodoma, kad trūkus vandens vamzdžiui sienoje, buvo užlietas apdraustasis butas Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 24 dieną, buvo surašytas turto techninės apžiūros protokolas ir užfiksuoti sugadinimai. Nustatyta, kad miegamojo patalpoje yra aplietos lubos ir sienos, virš apžiūrimo buto palėpėje buvo prakiuręs šildymo sistemos vamzdis, dėl ko buvo aplieta patalpa. Vamzdis yra laikinai sutvarkytas (užspaustas sąvarža). Pastato administratorius yra UAB „Vitės valdos”, paskutinis remontas atliktas 2019 metais. Kreditorius, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, nustatė 828,41 eurų žalą, ir išskaičiavus 86 eurų franšizę, sumokėjo 742,41 eurų draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. 2020 m. vasario 25 dieną kreditorius pateikė UAB „Vitės valdos” pretenziją dėl 742,41 eurų žalos atlyginimo, tačiau UAB „Vitės valdos” prievolės atlyginti žalą neįvykdė. Atsakovas, būdamas daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti užliejimo ir žalos, tokiu būdu prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, tame tarpe atlyginti padarytą žalą.

2. Ieškovė papildomai pateikė rašytinius paaiškinamus, kuriuose nurodė, jog atsakovė turėjo vykdyti vamzdynų priežiūrą, tikrinti sandarumą, tačiau įrodymų, jog tokius veiksmus atliko, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Avarijos kilimas ir jos sukeltos pasekmės patvirtina, kad atsakovė neatliko savo kaip administratoriaus pareigų prižiūrėti namo vamzdynus. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, tačiau atsakovė tokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė ir kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusis veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo šildymo vamzdžio priežiūra, remontu, periodine apžiūra, teikusi informaciją gyventojams apie šildymo vamzdžio būklę, defektus ir pan., kad būtų organizavusi namo gyventojų susirinkimus ar balsavimus raštu. Aplinkybė, kad vamzdžiai yra sienoje, neatleidžia atsakovės nuo pareigos imtis priemonių šių vamzdžių būklės stebėjimui ir įvertinimui. Aplinkybė, kad namo butų savininkai yra patys kalti dėl įvykio, nes laiku nepriėmė reikalingų sprendimų, neįrodyta. Atsakovė, nors ir nurodė, kad ieškovo apskaičiuota žala yra per didelė, tačiau konkrečių darbų ir (ar) medžiagų, kurie ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje ir draudimo išmokos apskaičiavime nurodyti nepagrįstai neįvardijo. Taip pat atsakovė nesušaukė pakartotinio susirinkimo, t. y. prisiėmė visas neigiamas pasekmes dėl nesutvarkyto šildymo vamzdžio.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad namas yra pastatytas 1976 m., jo eksploatacijos laikotarpis – 45 metai, dalis jo bendrojo naudojimo objektų per tokį ilgą eksploatacijos laikotarpį yra natūraliai susidėvėję. Ankstesnis namo adresas buvo (duomenys neskelbtini), tik vėliau namo adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 24 d. namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas – UAB „Lamberta“ – informavo atsakovą, jog 2020 m. vasario 22 d. namo palėpėje, esančioje virš buto, trūko paskirstomasis šildymo vamzdis (apie tai, kad draudiko nurodoma avarija įvyko 2020 m. vasario 19 d., administratorius duomenų neturi). UAB „Lamberta“ savo rašte atsakovui pažymėjo, jog avarinė tarnyba norėjo apžiūrėti ir buto patalpas, siekiant nustatyti ar avarijos metu jos buvo aplietos, tačiau buto savininkas avarinės tarnybos darbuotojų į butą neįsileido, konstatuodamas, jog butas nėra užlietas. Nagrinėjamu atveju nėra sąlygų atsakovo, kaip namo administratoriaus, civilinei atsakomybei atsirasti – nėra neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra aišku, ar nurodoma žala atsirado dėl nurodyto įvykio, taip pat nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų atsakovo veiksmų ir kilusios žalos. 2019-05-30 vyko namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas, be kita ko, klausimas dėl šildymo sistemos remonto, tačiau susirinkime dalyvavo tik 8 savininkai iš 38, todėl sprendimas nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog šiuo atveju atsakomybę dėl kilusios žalos turėtų prisiimti namo butų ir kitų patalpų savininkai, laiku nepriėmę sprendimo remontuoti namo šildymo sistemą. Nagrinėjamu atveju nurodoma žala atsirado ir dėl pačių namo bendraturčių neveikimo, todėl atsakomybė negali būti perkeliama išimtinai namo administratoriui – atsakovui. Ieškovas nepateikė draudimo išmokos išmokėjimo draudėjui kopijos, todėl nėra aišku ar nurodoma draudimo išmoka iš tiesų buvo išmokėta. Atsakovas taip pat nesutinka ir su ieškovo reikalaujamos atlyginti žalos dydžiu. Ieškovas nepagrįstai sutapatino žalos dydį su draudimo išmoka, neatsižvelgdamas į sugadinto turto nusidėvėjimą, dėl ko darytina išvada, kad reikalaujamos atlyginti žalos dydis nėra teisingas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodoma, jog buto remontas atliktas 2019 m., tačiau nepateikiami jokie tą patvirtinantys įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepateiktos ir nurodomų apgadinimų nuotraukos.

4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“ pateiktu atsiliepime nurodo mananti, jog į procesą trečiuoju asmeniu UAB „Lamberta“ įtraukta nepagrįstai. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo daugiabutyje name, adresu (duomenys neskelbtini), vykdė šildymo ir karšto vandens sistemų eksploataciją. Tačiau vien ši aplinkybė nėra ir negali būti pakankamas pagrindas manyti, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos kokioms nors UAB „Lamberta“ teisėms arba pareigoms. Atsakovas sudarė šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatacinės priežiūros sutartį su trečiuoju asmeniu. Pagal sutartį UAB „Lamberta“ buvo pavesta vykdyti daugiabučių pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinę techninę eksploataciją. 2016 m. birželio 2 d. gyvenamojo namo apžiūros akte trečiasis asmuo kartu su atsakovu užfiksavo, kad atsakovo administruojamame gyvenamame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paskirstomasis vamzdynas, karšto vandens sistema yra nusidėvėję (50-70 %). Butų ir patalpų savininkai, daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus iniciatyva, turėjo susirinkti ir spręsti vamzdyno klausimą (jo keitimo, papildomo ištyrimo ir pan.). Trečiasis asmuo, vykdydamas sutartyje numatytus įsipareigojimus, operatyviai teikė informaciją atsakovui raštu apie lokalizuotą avariją (2020 m. vasario 24 d. raštas Nr. D-29; 2020 m. kovo 5 d. raštas Nr. D-36). Ieškovas neįrodė atsakomybės kilimo sąlygų (jų viseto): nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tokių neteisėtų veiksmų bei galimai atsiradusios žalos. Jokios byloje nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas dėl UAB „Lamberta“ neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Trūkęs vamzdis buvo sienos viduje, jis buvo apdirbtas apdailos medžiagomis, todėl UAB „Lamberta“ vykdydama šildymo ir karšo vandens sistemų techninę eksploataciją, negalėjo ir neturėjo jokio pagrindo prevencinės priežiūros tikslai nuardyti apdailą ir įvertinti galimą vamzdyno būklę. Tai patvirtina, jog atlikti vamzdžio, kaip ir kitos inžinerinės įrangos, einančių per gyventojams asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas, techninę priežiūrą, be savininkų valios, nei atsakovui nei kitiems asmenims objektyviai neįmanoma. Be to, teismui nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki aptariamo įvykio namo administratoriui kas nors skundėsi dėl netinkamo vamzdyno būklės. Kad vamzdynas yra nusidėvėjęs buvo konstatuota apžiūros aktuose, trečiojo asmens pranešimuose. Dėl to, atsakovas, kaip nurodyta atsiliepime, organizavo gyventojų susirinkimą, tačiau reikiami sprendimai nebuvo priimti, būtų savininkams nesusirinkus ir nebalsavus dėl su bendros nuosavybės tvarkymu susijusių klausimų. Atsakovas ar, tuo labiau, trečiasis asmuo susidariusioje situacijoje atliko visus jiems privalomus atlikti veiksmus ir neteisėtai neveikė. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų (CK 6.246-6.248 str.) ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas. Pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens atstovai nebuvo kviesti nei ieškovui apžiūrint patalpas po įvykio, nei užfiksuojant turto sugadinimo faktą ar surašant patalpų apžiūros aktą. Ant 2020 m. vasario 24 d. nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolo nurodyta, kad „pranešimas užpildytas internetu“. Iš to neaišku: ar pats apžiūros dokumentas buvo sudarytas per nuotolį, ar internetu buvo pateikti kiti su įvykiu susiję dokumentai. Abejones, kad apžiūra galėjo nevykti betarpiškai, patvirtina ir tai, kad prie minėto protokolo nėra pridėta jokių buto nuotraukų ar kitų įrodymų, patvirtinančių žalos dydį, kas tiriant tokio pobūdžio žalas yra visiškai įprasta praktika. Apžiūrint patalpas po įvykio (jei tai buvo daryta), ieškovas privalėjo pakviesti atsakovą ir/ar suinteresuotus asmenis, kad būtų išvengta vėlesnių ginčų įrodinėjant patį žalos atsiradimo faktą ar žalos dydį. Žala nėra preziumuojama ir kiekvienu atveju jos dydį turi įrodyti ieškovas.

5. Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“, veikiantis Lietuvoje per „If P&C Insurance AS“ filialą, pateiktu atsiliepimu palaiko atsakovės poziciją, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka CPK 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi teismas nustatė šalims terminą iki 2021 m. gegužės 12 d. pareikšti prašymus bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Šalys nepateikė teismui prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė UAB „Vitės valdos” teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (46 b.l., DOK-3364, ZIP laikmenoje esantis priedas „Priedas Nr. 1“).

8. Atsakovės administruojamame name, 2020 m. vasario 19 d. dėl palėpėje trūkusio šildymo sistemos vamzdžio buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (18-19 b.l.).

9. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo apdraustas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ gyventojų turto draudimu (17 b.l.). Draudėja kreipėsi dėl draudiminio įvykio, nurodant, kad trūko vandens vamzdis sienoje po apdaila. Seesam Vienna Insurance group (nuo 2020-07-01 teisių ir pareigų perėmėja ieškovė, 5 b.l.) nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu nustatė dėl įvykio sugadintą turtą, apskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 742,41 Eur draudimo išmoką (19-21 b.l.). 2020 m. vasario 25 d. Seesam Vienna Insurance group (nuo 2020-07-01 teisių ir pareigų perėmėja ieškovė, 5 b.l.) kreipėsi į atsakovę UAB „Vitės valdos“ su pretenzija dėl 724,41 Eur žalos atlyginimo (22-23 b.l.). Atsakovė 2020 m. kovo 9 d. raštu Nr. V-89 nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka (24-25 b.l.).

10. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ 2020 m. vasario 24 d. raštu Nr. D-29 informavo atsakovę, kad „2020 m. vasario 22 d. (duomenys neskelbtini) palėpėje virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) trūko paskirstomasis šildymo vamzdis Dn50 (laikinai uždėta apkaba). Apžiūrėti ar buvo aplietos buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpos, savininkas į butą neįleido, konstatuodamas, kad jo bute viskas gerai. Palėpėje šildymo vamzdynas yra avarinės būklės, stipriai paveiktas korozijos. Prašome su minėto namo savininkais spręsti avarinio šildymo vamzdyno (esamo palėpėje) keitimo klausimą“ (42 b.l., DOK-1956, ZIP laikmenoje esantis priedas „Priedas Nr. 1“).

11. Trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ 2020 m. kovo 5 d. raštu Nr. D-36 informavo atsakovę, kad „kad š. m. kovo 5 d. Jūsų administruojamame gyvenamame name (duomenys neskelbtini), palėpėje virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) užvirino nesandarų šildymo vamzdį Dn50 (buvo uždėta apkaba). Pakartotinai pranešame, kad palėpėje šildymo vamzdynas yra avarinės būklės, stipriai paveiktas korozijos. Prašome su minėto namo savininkais spręsti avarinio šildymo vamzdyno (esamo palėpėje) keitimo klausimą“ (57 b.l., DOK-7344, ZIP laikmenoje esantis priedas „Priedas Nr. 2“).

12. Atsakovė draudiminio įvykio metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje „IF P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančioje per filialą. Sudarytas bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (polisas), draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 13 d. (68 b.l., DOK-18249, ZIP laikmenoje esantis priedas „IF_Civinity_AB_BCA_00018931_Polisas“).

13. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovė, veikdama kaip bendrojo naudojimo objektų administratorius, 2006 m. gegužės 2 d. sudarė šilumos punktų įrenginių, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 180 su trečiuoju asmeniu UAB „Lamberta“ (42 b.l., DOK-1956, ZIP laikmenoje esantis priedas „Priedas Nr. 2“). Minėta sutartimi trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ įsipareigojo vykdyti daugiabučio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinę techninę priežiūrą.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.9. punktu, administratorius teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus. Atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę.

15. Į bylą pateiktame 2016 m. birželio 7 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akte, pasirašytame atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Lamberta“ atstovų, užfiksuota, kad paskirstomojo vamzdyno susidėvėjimas – 70 procentų, izoliacijos – 50 procentų, karšto vandens izoliacijos susidėvėjimas – 50 procentų (57 b.l., DOK-7344, ZIP laikmenoje esantis priedas „Priedas Nr. 1“).

16. Byloje pateiktas 2019 m. gegužės 30 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, savininkų neįvykusio susirinkimo aktas. Vienas iš numatytų darbotvarkės klausimų – stogo pakalimo, šildymo sistemos remonto klausimai. Minėtame akte nurodoma, jog susirinkimas laikomas neįvykusiu, kadangi dalyvavo mažiau kaip ½ daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, taip pat nurodoma, kad susirinkusieji nusprendė atlikti balsavimą raštu dėl einamųjų namo remonto darbų (42 b.l., DOK-1956, ZIP laikmenoje esantis priedas „Priedas Nr. 3“).

17. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė po neįvykusio 2019 m. gegužės 30 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo, būtų organizavusi pakartotinį gyventojų susirinkimą, ar kaip nurodyta neįvykusio susirinkimo akte – būtų organizavusi balsavimą raštu dėl einamųjų namo remonto darbų. Taip pat nepateikti kiti gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) dokumentai, kurių turinys paneigtų 2016 m. birželio 7 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nurodytą informaciją apie šildymo sistemos vamzdyno būklę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovei iki 2020 m. vasario 19 d. įvykio buvo žinoma apie šildymo sistemos vamzdyno netinkamą būklę gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini).

18. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog 2019-05-30 vyko namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo sprendžiamas, be kita ko, klausimas dėl šildymo sistemos remonto, tačiau susirinkime dalyvavo tik 8 savininkai iš 37, todėl sprendimas nebuvo priimtas, todėl atsakomybę dėl kilusios žalos turėtų prisiimti namo butų ir kitų patalpų savininkai, laiku nepriėmę sprendimo remontuoti namo šildymo sistemą.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskelbus apie susirinkimo sušaukimą ir jo darbotvarkę. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

20. 2019 m. gegužės 30 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo akte nurodoma, jog susirinkimas laikomas neįvykusiu, nes dalyvavo mažiau kaip ½ daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų. Taip pat nurodoma, kad „susirinkusieji nusprendė atlikti balsavimą raštu dėl einamųjų namo remonto darbų“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, jog tuo atveju, kai nustatyta tvarka sušauktas butų ir kitų patalpų (ar jų dalies) savininkų susirinkimas neįvyksta nesusirinkus sprendimui priimti pakankamam butų ir kitų patalpų (jų dalies) savininkų skaičiui ir susirinkimo organizatorius nusprendžia sušaukti pagal tą pačią darbotvarkę pakartotinį butų ir kitų patalpų (jų dalies) savininkų susirinkimą, jis organizuojamas ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo neįvykusio susirinkimo dienos šios Tvarkos aprašo 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta tvarka. Pakartotinis susirinkimas šaukiamas vieną kartą. Atsakovė teigia, kad atsakomybę dėl kilusios žalos turėtų prisiimti namo butų ir kitų patalpų savininkai, laiku nepriėmę sprendimo remontuoti namo šildymo sistemą. Byloje nėra pateikta įrodymų, apie aktyvius atsakovės, kaip namo administratoriaus, veiksmus, siekiant pašalinti namo šildymo sistemos vamzdynų defektus. Atsakovė neįrodė, jog organizavo pakartotinį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų (jų dalies) savininkų susirinkimą arba organizavo balsavimą raštu vamzdyno remonto klausimams spręsti per laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 30 d. (nuo neįvykusio susirinkimo dienos) iki 2020 m. vasario 19 d. (avarijos dėl šildymo sistemos vamzdžio). Teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau nesant pakartotinio susirinkimo ar balsavimo raštu, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl šildymo sistemos defektų šalinimo nebuvo priimtas. Atsakovė, disponuodama informacija apie netinkamą šildymo sistemos vamzdyno būklę, įgyvendindama pareigą organizuoti namo techninę priežiūrą, privalėjo šaukti patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.9, 4.11 punktas). Teismas sprendžia, jog atsakovė byloje neįrodė, jog ėmėsi aktyvių veiksmų ir tinkamai informavo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie šilumos ir karšto vandens bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus ir būtinumą juos šalinti (CPK 178 str.).

21. Kaltas dėl žalos asmuo žalą turi atlyginti remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Kai žalos padaryta vienam iš bendrasavininkių dėl pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Minėta, tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Atsakovei tinkamai neinformavus butų ir kitų patalpų savininkų apie esamus šildymo vamzdyno defektus, nesušaukus pakartotinio butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo arba neorganizavus balsavimo raštu, butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl namo šildymo vamzdyno defektų šalinimo nebuvo priimtas. Teismas sprendžia, jog atsakovė pažeidė pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Atsakovė, būdama gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sistemos valdytoja, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, t. y. nevykdydama administratoriaus pareigų elgėsi neteisėtai ir šis neveikimas yra priežastiniame ryšyje su butui, adresu (duomenys neskelbtini), padaryta žala. Atsakovei pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti gyvenamąjį namą adresu, (duomenys neskelbtini). Atsakovė, žinodama apie gyvenamojo namo inžinerinės sistemos defektus bendrojoje dalinėje butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybėje, tačiau tinkamai neinformavusi savininkų apie būtinybę atlikti defektų šalinimo darbus, siekiant išvengti galimos avarijos, elgėsi neapdairiai bei nerūpestingai, todėl laikoma, jog atsakovė yra kalta dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės, kaip namo administratorės pareigų nevykdymas, žalos butui Nr. (duomenys neskelbtini) atsiradimas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo bei atsakovės kaltė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, atsakovė laikoma atsakinga dėl 2020 m. vasario 19 d. butui adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padarytos žalos.

22. Ieškovė, būdama draudike, apdraudusi 2020 m. vasario 19 d. įvykio metu užlietą butą Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ir išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką, įgijo teisę į subrogacinį reikalavimą. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Draudžiamojo įvykio tyrimo aktu ieškovė priėmė sprendimą išmokėti draudėjai 742,41 Eur dydžio draudimo išmoką. Kadangi byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl draudėjos turtui padarytos žalos, atsakovė privalo ieškovei sumokėti draudimo išmokos sumą. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 742,41 Eur žalos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

23. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalys). Ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

24. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

25. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 17,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

26. Į bylą įtrauktas trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos teisines paslaugas. Trečiasis asmuo pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už jam suteiktą advokato padėjėjos teisinę pagalbą surašant procesinius dokumentus iš viso patyrė 346 Eur bylinėjimosi išlaidų (72 b.l., DOK-18284, Zip laikmenoje esantys priedai).

27. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus. Nustatyta, kad minėtas trečiasis asmuo yra atsakovo pusėje. Teismas pažymi, kad trečiasis asmuo UAB „Lamberta“, kaip minėta, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kitos šalies, o ne tos šalies, tai yra, atsakovo, kurio pusėje trečiasis asmuo dalyvavo civiliniame procese, todėl darytina išvada, kad trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“ bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“, j. a. k. 140336910, 742,41 Eur (septynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 41 cento) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 742,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,00 Eur (septyniolikos eurų) žyminį mokestį ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė