Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. J. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, kuriuo S. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 8 d. 13.35 val. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairavo savo vardu registruotą automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (įvertinus alkotesterio ±1,7 proc. matavimo paklaidą – 0,49 prom. girtumas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 296 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti skunde esantys netikslumai, kurie gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti skundą metu, nėra kliūtis priimti skundą apylinkės teisme. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas S. J. pateikė procesinį dokumentą, pavadintą „Atskirasis skundas administracinio teisės pažeidimo byloje“, kurį adresavo Klaipėdos apygardos teismui, tačiau pirmiausia pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose atskiraisiais skundais yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys, tuo tarpu 2016 m. rugsėjo 23 d. Plungės rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo S. J. buvo paskirta administracinė nuobauda. Būtent dėl šio nutarimo S. J. ir pateikė skundą. Paduodamas 2016 m. spalio 7 d. skundą, S. J. laikėsi visų apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, nepraleido nustatyto 20 dienų termino (ATPK 302⁴ straipsnio 2 dalis). Taigi remtis vien tik pateikto dokumento pavadinimu, visiškai neįsigilinus į jo prasmę, būtų netikslinga. Toks teismo sprendimas neatitiktų esminių teisinių principų. Tai, kad pateiktas skundas yra pavadintas atskiruoju, nekeičia jame nurodyto reikalavimo – sumažinti paskirtą baudą ir sutrumpinti terminą arba visai panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymą, dėl jo šioje nutartyje apygardos teismas ir pasisako, laikydamas, jog S. J. padavė apeliacinį skundą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. J. neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo, tačiau teisės pažeidimo padarymą taip pat patvirtina ir kiti bylos duomenys, užfiksuoti policijos pareigūno M. Razmaus tarnybiniame pranešime dėl S. J. Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 11); pranešime dėl S. J. nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 12); S. J. blaivumo teste (b. l. 15); administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 3–4). Taip pat yra pateiktas pažeidėjo paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame jis su pažeidimu sutiko, nurodė, jog gailisi (b. l. 3). Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo padaryta išvada, kad S. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, todėl jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Plungės rajono apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, vadovavosi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje, išsamiai įvertino visas faktines aplinkybes, atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, girtumo laipsnį, į nustatytą S. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi), jog nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Pažymėtina, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė pažeidėjui paskirti administracinę nuobaudą – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi akivaizdu, jog įstatymas už aptariamą administracinį teisės pažeidimą nenumato galimybės pažeidėjui paskirti nuobaudą, kuri apsiribotų tik bauda, kartu neskiriant ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau šioje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurioms esant galima būtų teigti, jog neperžengiant ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų paskirtos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad S. J. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tik vieneriems metams, t. y. trumpiausiam laikotarpiui, kurį numato ATPK 126 straipsnio 1 dalis, nėra pagrindo panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą S. J. ar sutrumpinti laikotarpį, kuriam tokia pažeidėjo teisė buvo apribota. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas nenumato galimybės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti kita nuobaudos rūšimi, todėl nėra įstatymuose numatyto pagrindo, kuris leistų apeliacinės instancijos teismui spręsti klausimą dėl S. J. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pakeitimo pinigine bauda.

Pirmosios instancijos teismas nutarime yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis ATPK 30² straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl baudos skyrimo, esant atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, paskirtos baudos dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra teisingai pažymėta, kad S. J. padarė vieną iš šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tuo labiau, jog, pateikdamas skundą, S. J. nepridėjo jokių dokumentų, kurie išties pagrįstų jo teiginius apie išimtinai sudėtingą šeimos finansinę padėtį. Kadangi nutartyje jau anksčiau konstatuota, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, paskirta 289 Eur bauda S. J. nemažinama.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.