Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. R. skundas dėl 2015-08-26 Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2013-11-08 Pasvalio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1, 3 d., laisvės atėmimu 3 metams. 2014-06-23 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., bausmės subendrintos, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Bausmės pradžia – 2014-01-22, bausmės pabaiga – 2017-01-22.

Skundžiama nutartimi teismas atmetė G. R. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš G. R. skundo matyti, kad jis prašo paleisti jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos teigdamas, kad nesutinka su paskirta nuobauda, kadangi ne jis išprovokavo konfliktą su sanitaru, nuteistasis yra 95 proc. neįgalus, o pinigus į jo sąskaitą pataisos namuose siunčia sugyventinė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo G. R. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo G. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, ar nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl G. R. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis faktiškai atliko 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat įvertino tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 83 balas, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Be to, vertinant G. R. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad nuteistasis nuo bausmės atlikimo pradžios (nuo 2014-01-22) skatintas tik vieną kartą, o po paskatinimo paskyrimo, 2015-07-16 jam yra paskirta nuobauda už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą – už smurto panaudojimą prieš kitą asmenį, drausminė nuobauda yra dar galiojanti. Tai rodo, kad nuteistasis nėra nuoseklus siekdamas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, po šios nuobaudos paskyrimo, vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, nusikalstamo elgesio rizika didėjo. Be to, faktas, kad dėl savo elgesio ir kaltės dėl konflikto, už kurį nuteistajam buvo paskirta nuobauda, vertimo kitam asmeniui, patvirtina psichologinės tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes, susijusias su jo asmenybe, o būtent, kad jis yra linkęs save pateisinti ir yra atlaidus sau. Pagrindiniai nuteistojo rizikos veiksniai, didinantys nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje, tai ankstesni teisės pažeidimai, ryšiai (nors nuteistasis teigia, jog palaiko gerus santykius su sugyventine, tačiau nėra jos lankomas), emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Šiuo atveju galima teigti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesiekė mažinti nusikalstamo elgesio rizikos.

Įvertinus tai konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad G. R. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Su kuo sutiko ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Todėl skundžiama teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. R. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.