- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- I-2022-414/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02207-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui R. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde (b. l. 5-9) nurodė, kad nuo 2007 m. kovo 19 d. iki 2009 m. kovo 24 d. Kauno tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose buvo kalinama daugiau nuteistųjų nei buvo gulimų vietų (lovų), todėl turėjo gulėti antihigieniškomis sąlygomis, patiesiant čiužinį ant grindų, dėl to patyrė diskriminaciją kitų nuteistųjų, miegančių lovose, atžvilgiu, jautėsi nesaugus, patyrė psichologinį diskomfortą, pradėjo nepasitikėti savimi, dažnai ėjo pas psichologą, reguliariai lankėsi pas psichiatrą. Buvo priverstinai kalinamas kamerose kartu su rūkančiaisiais, nuteistieji rūkė ir pasivaikščiojimo kiemelyje, kuris yra mažas, su sienom, be langų, su atviru grotuotu stogu ir jame nėra jokio skersvėjo. Todėl skaudėdavo galvą, kosėdavo, apimdavo silpnumas, buvo sunku užmigti, tapo išsekęs ir irzlus, buvo sunku susikoncentruoti ir bendrauti su žmonėmis, ėmė reikštis skrandžio uždegimas (rėmuo), kilo nerimas ir depresinės nuotaikos. Kalint nepriimtinomis sąlygomis buvo padaryta žala jo asmeninėms neturtinėms teisėms, t. y. sveikatai ir orumui. Akcentavo, kad remiantis Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostatomis Civilinio kodekso 1.125 straipsnyje nurodyti senaties terminai taikomi visoms žaloms, išskyrus žalas atsiradusias iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų, kurios apibrėžtos Civilinio kodekso 1.114 straipsnio 1 dalyje. Prašė skundą tenkinti, o jo atmetimo atveju pateikti raštišką informaciją apie galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir nurodyti tokio kreipimosi terminus.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-16) nurodė, kad kiekvienas suimtasis (nuteistasis), atvykęs į Kauno tardymo izoliatorių aprūpinamas lova, pasivaikščiojimo kiemeliuose oro judėjimui nėra kliūčių, pareiškėjo asmens byloje nėra skundų įstaigos administracijai dėl to, kad jam teko miegoti ant grindų ar gyventi kartu su rūkančiais, todėl minėti teiginiai yra deklaratyvūs ir klaidinantys teismą. Pareiškėjo lankymosi psichologo konsultacijai skaičiaus ir rezultatų pateikti negali, nes pagal Dokumentacijos planą tokie duomenys yra saugomi 2 metus. Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad pas psichiatrą lankėsi tris kartus, depresijos požymių nenustatyta, skundų, susijusių su laikymo Kauno tardymo izoliatoriaus sąlygomis, neišreiškė, dėl skrandžio ligų nesiskundė. Pastebėjo, kad apie netenkinamas laikymo sąlygas įstaigos administracijai pranešęs nebuvo, net išvykęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus į teismą kreipėsi tik po šešių metų ir aštuonių mėnesių, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo tikslas yra ne teisės pažeidimų pašalinimas, o noras uždirbti pinigų. Prašė taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 19 d. iki 2009 m. kovo 24 d.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2007 m. balandžio 20 d. iki 2009 m. kovo 24 d. buvo laikomas Kauno TI (b. l. 17, 18-29). Pareiškėjo kalinimo metu galiojusios Higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (galiono iki 2010 m. balandžio 10 d.; toliau - Higienos norma), 6.15 punkte buvo nustatyta, jog kalėjimo kameros ir tardymo izoliatoriaus kameros plotas vienam žmogui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno TI 2007 m. balandžio 25 d., laikotarpiais nuo 2007 m. gegužės 2 d. iki 2007 m. gegužės 3 d., nuo 2007 m. gegužės 16 d. iki 2007 m. birželio 14 d., nuo 2007 m. birželio 22 d. iki 2007 m. liepos 9 d., nuo 2007 m. liepos 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 3 d., 2007 m. rugpjūčio 6 d., nuo 2008 m. balandžio 10 d. iki 2008 m. liepos 1 d., nuo 2008 m. liepos 3 d. iki 2008 m. liepos 9 d., nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2008 m. spalio 29 d., nuo 2008 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d., nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki 2009 m. kovo 24 d. pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus 5 kv. m. plotas. Atsakovas atsiliepime teigia, kad Kauno TI kameros yra įrengtos taip kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kiekvienas suimtasis (nuteistasis), atvykęs į Kauno TI yra aprūpinamas lova, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų ginčui aktualiu laikotarpiu nepateikia. Todėl teismas daro išvadą, kad dėl minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti gyvenamojo ploto normos ir, atsakovui įrodymais nepaneigus aplinkybės, jog kamerose galimai buvo kalinama daugiau nuteistųjų nei buvo gulimų vietų, pareiškėjas jautė perteklinius nepatogumus.
Pareiškėjas nurodė, jog prašomą priteisti neturtinę žalą patyrė dėl to, kad kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose nuteistieji rūkė.
Higienos normos (galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu) 6.9 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų architektūra, patalpų išdėstymas, izoliavimas, nuteistųjų ir kalinamųjų srautų judėjimo optimizavimas, techninė sanitarinė įranga, plotas vienai lovai turi sudaryti optimalų priešepideminį higienos režimą, palankias nuteistųjų ir kalinamųjų sveikatos išsaugojimo, darbo ir buities sąlygas. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Taigi Kauno TI administracija turi pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad nerūkančio asmens laikymas laisvės atėmimo įstaigos kameroje kartu su rūkančiaisiais pažeidžia teisės aktų (Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies) nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į jo sveikatai saugią aplinką. Kita vertus, vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2329-442/2015, 2015 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1277-858/2015). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, būdamas Kauno TI nerūkė, kad pranešė administracijai, jog yra nerūkantis, ar teikė prašymą laikyti jį kameroje kartu su nerūkančiais asmenimis, todėl nėra pagrindo manyti, kad buvo nevykdoma pareiga imtis priemonių apsaugoti pareiškėją nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių. Todėl teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Kauno TI veiksmus vykdant Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies ir Higienos normos 6.9 punkto nuostatas.
Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Bylos duomenys patvirtina, kad jam nekartą buvo atliekami krūtinės ląstos profilaktiniai rentgenologiniai tyrimai (nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. birželio 22 d., iš viso 6 kartus), tačiau visais atvejais patologinių pakitimų gydytojai nekonstatavo (b. l. 34). Keletą kartų buvo konsultuotas gydytojo psichiatro (b. l. 37), kuris konstatavo, kad pareiškėjas elgesio problemų turėjo ir mokykloje (konfliktavo su bendraklasiais, mokytojais). Duomenų, kad būtų kreipęsis dėl kosulio, galvos skausmo ar skrandžio uždegimo, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jo psichologinė būklė būtų ypatingai pablogėjusi, byloje nėra, todėl jo nurodytas neturtinės žalos pasireiškimas psichologiniu diskomfortu, galvos skausmu, kosuliu, silpnumu, miego sutrikimu, išsekimu ir irzlumu, skrandžio uždegimu, nerimu ir depresine nuotaika laikytinas deklaratyviu ir neįrodytu.
Atsakovas prašo teismą pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Kauno TI laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 19 d. iki 2009 m. kovo 24 d. Skundą teismui pareiškėjas surašė 2015 m. lapkričio 18 d. (b. l. 5-9), t.y. praėjus daugiau kaip trejų metų laikotarpiui nuo paskutinės laikotarpio, už kurį prašoma priteisti neturtinę žalą, dienos. Nurodo, jog senaties terminas jo reikalavimui negali būti taikomas, nes jis prašomą priteisti žalą kildina iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų, o tokiems reikalavimams ieškinio senatis netaikoma. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010 yra nurodęs, jog ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), tačiau iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis, t. y. taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Minėta pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, o ne pareiškėjo skunde akcentuojama CK 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, jog ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-784-858/2015; 2015 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2240-520/2015). Kadangi šiuo atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo, o ne dėl neturtinių teisių (CK 1.114–1.115 str.) gynybos, todėl pareiškėjo argumentai dėl senaties termino netaikymo atmestini kaip nepagrįsti ir vertintina, kad yra pagrindas taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog ieškinio senatį prašo taikyti atsakovo atstovas Kauno TI, todėl pareiškėjo skunde nurodytam laikotarpiui (nuo 2007 m. kovo 19 d. iki 2009 m. kovo 24 d.) taikytinas ieškinio senaties terminas.
Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjas, jausdamas diskomfortą dėl kalinimo sąlygų, turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos, todėl apie savo teisių pažeidimą jis turėjo sužinoti nuo jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios, t.y. nuo 2007 m. kovo 19 d. Pareiškėjas būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei kitų kalinimo sąlygų į įstaigos administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Kauno TI administracijos. Tačiau, kaip minėta, į teismą kreipėsi tik 2015 m. lapkričio 18 d. skundu ir nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo pateikti informaciją apie galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir nurodyti kreipimosi terminus. Pažymėtina, kad teismai teisinių konsultacijų neteikia, jie pagal LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį vykdo teisingumą Lietuvos Respublikoje. Teisinių konsultacijų (patarimų teisės klausimais) teikimo veiklą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims reglamentuoja atitinkami įstatymai – Advokatūros įstatymas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Todėl pareiškėjas dėl pagalbos įgyvendinant savo teisę į teisminę gynybą gali kreiptis minėtų įstatymų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.