Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K. 2013 m. gruodžio mėn. 15 d. apie 15.00 val., buto esančio, (duomenys neskelbtini) Alytuje, virtuvėje, būdamas neblaivus, dėl neatsargumo, ketindamas išskirti besistumdančias K. G. ir S. P., pastūmė nukentėjusiąją K. G., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, ko pasekoje, dėl dešinės pusės IX-X šonkaulių lūžimo, kraujosruvos odoje ir poodyje apatinio žandikaulio kairės pusės srityje bei krūtinės ląstos kairėje pusėje, nukentėjusioji K. G. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės IX-X šonkaulių lūžimo, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. K. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos 139 straipsnio 1 dalyje, kaltas prisipažino visiškai, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-12-15 apie 12 val. jis su drauge S. atėjo pas bendradarbio K. B. sugyventinę K. į namus adresu, Alytus, (duomenys neskelbtini). Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 14 val. į K. namus atėjo bendradarbis R.. Po kurio laiko K. nuėjo miegoti, jis nuėjo į kitą kambarį žiūrėti televizoriaus. Į kambarį atėjo K. ir pasakė „ateik, pažiūrėti ką daro tavo ,, kurva“. Jam atėjus į virtuvę jos pradėjo pyktis, K. susikibo su S., jas skiriant su R., jis K. suėmė už dešinės rankos ir pastūmė stipriai nuo S.. Po jo pastūmimo K. nugriuvo ant grindų. Ar po nukritimo K. prarado sąmonę, jis pasakyti negali, nes išėjo iš K. namų. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 67-68, 72-73).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Nukentėjusiosios K. G. parodymai, kad 2013 m. gruodžio 15 d. apie 12.00 val. būnant namuose adresu, Alytus, (duomenys neskelbtini), sugyventinis K. B. į jos namus pasikvietė savo bendradarbį A. K., kuris atėjo kartu su sugyventine S.. Jie gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 14 val. atėjo R., kuris nevartojo alkoholinių gėrimų. K. B. nuėjo miegoti, A. išėjo į kitą kambarį. Apie 15 val. tarp jos ir S. prasidėjo konfliktas, nes S. ją pradėjo įžeidinėti. Ji nuėjo, pakvietė A. ir grįžo atgal į virtuvę, kur susistumdė su S.. A. jai nieko nesakęs trenkė vieną kartą kumščiu į veido sritį, po šio smūgio ji nukrito ir prarado sąmonę. Atsibudusi jau nieko namuose nerado, visi buvo išėję. Pas gydytojus ji kreipėsi vėliau. Civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 45-50).

Liudytojo R. B. parodymai, kad 2013-12-15 apie 14 val. jis atėjo pas savo bendradarbį K. B. į svečius. Pas juos buvo A. su sugyventine S., K. ir jo sugyventinė K.. Gėrė alkoholinius gėrimus, po kiek laiko K. nuėjo miegoti. Tarp S. ir K. prasidėjo konfliktas, jos pradėjo viena kitai tampyti už plaukų, jis jas skyrė. Kaip A. sudavė K. kumščiu į galvos sritį, jis nematė, atsisukęs pamatė, kad K. guli be sąmonės ant žemės. Nematė, kad A. būtų spardęs K., nes buvo išėjęs į koridorių ir laikė S.. Visi išėjo iš K. buto. Sekančią dieną K. B. pasakė, kad K. ant veido mėlynė ir visas šonas mėlynas (b. l. 51-52).

Liudytojos S. P. parodymai, kad 2013-12-15 ji su A. K. nuėjo pas jo bendradarbį K. į svečius, ten buvo jo sugyventinė K.. Virtuvėje gėrė alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko atėjo R. Tarp jos ir K. įvyko žodinis konfliktas, jos pradėjo viena kitą įžeidinėti. Joms besibarant K. jai trenkė vieną kartą kumščiu per veidą, tada ji K. čiupo už plaukų ir jos pradėjo stumdytis. Jas su K. išskyrė A. ir R., kas vyko toliau ji pasakyti negali, nes to tikrai nematė, kadangi R. ją išvedė į koridorių. Ar A. sumušė K. ji nematė (b. l. 53-54).

Liudytojo K. B. parodymai, kad 2013-12-15 pas jo sugyventinę K. G., adresu (duomenys neskelbtini) Alytuje, atvyko jo bendradarbis A. K. su savo drauge S.. Jie virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 14 val. į K. namus atėjo ir kitas bendradarbis R., jis alkoholio nevartojo. Jis pasijuto girtas ir nuėjo į kambarį miegoti. Kas vyko toliau K. namuose jis nieko nežino, nes miegojo. Kitą rytą jam K. papasakojo, kad tarp jos ir S. įvyko konfliktas ir A., gindamas savo draugę, ją sumušė. Jis R. pasakė, kad K. skauda šoną (b. l. 55-56).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnubinio pranešimo matyti, kad 2013-12-23 į Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės priėmimą kreipėsi K. G., kurią sumušė pažįstamas vyriškis. Nustatyta šonkaulių lūžimas, nugaros, galvos ir veido sumušimas (b. l. 2).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - butas (duomenys neskelbtini) Alytuje (b. l. 3-5).

Specialisto išvadose Nr. G 49/14(06) ir Nr. pG 13-49/14(06) nurodyta, kad K. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės pusės IX-X šonkaulių lūžimo, kraujosruvos odoje ir poodyje apatinio žandikaulio kairės pusės srityje bei krūtinės ląstos kairėje pusėje. Dėl šonkaulių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti veikiant galvą ir krūtinės ląstą kietais bukais daiktais smogiant, tiek atsitrenkiant į kietus bukus žalojančius paviršius (b.l. 9-11, 14-15).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 240,13 Lt sumai kaltinamojo A. K. yra atlygintas (b.l. 30-33).

Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme ir įpareigojimais (b. 1. 95).

Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Kaltinamasis A. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė yra adekvati bausmė kaltinamajam, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais prokuroro siūlomas kaltinamajam įpareigojimas pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje neskirtinas.

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti A. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Bausmės vykdymo metu įpareigoti A. K. neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įteikti A. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.