Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-518/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
1A-298-518/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Kęstutis Jucys
Nuteistasis
V. N.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-518/2019
Teismo proceso Nr. 1-04-5-00072-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.3.; 1.1.8.1.1.; 1.2.17.1.1.; 1.2.17.3.; 2.4.6.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Kęstučio Jucio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir 24 straipsnio 4 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272), ir nuteistas:

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. N. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. N. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. N. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. V. N. nuteistas už tai, kad:

1.1. 2016 m. rugpjūčio 22 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikoje, susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vyriškiu vardu „Saša“, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0548, esančiu Šalčininkų raj., (duomenys neskelbtini) k. ribose, gabenti 36 paketus su juose buvusiais 5 400 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 2016 m. rugpjūčio 23 d. ryte, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą mobilaus ryšio telefoną V. N. paskambino vyriškis vardu „Saša“ bei sutarė ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0548, esančiu Šalčininkų raj., (duomenys neskelbtini) k. ribose, gabenti 36 paketus su juose buvusiais 5 400 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ bei veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. C. (J. C.), A. J. (A. J.), J. K. (J. K.), V. V. (V. V.), kuriems jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, iš anksto parengęs nusikalstamos veikos planą ir jam vadovavęs – davęs bendrininkui A. J. radijo stotelę „Rexona RL-208“, kad skambučiais bendrautų su ikiteisminio tyrimo metu Baltarusijos Respublikos pusėje buvusiais asmenimis bei V. N. stebint aplinką Šalčininkų raj., (duomenys neskelbtini) k. ribose, kad informuotų bendrininkus apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnų judėjimą bei iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mobilaus ryšio telefono davęs bendrininkui A. J. nurodymą „imti“, tokiu būdu bendrininkai J. C., A. J., J. K., V. V. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, buvę Baltarusijos Respublikos teritorijoje, 2016 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0548, esančiu Šalčininkų raj., (duomenys neskelbtini) k. ribose, gabeno 36 paketus su juose buvusiais 5 400 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 13 310 Eur.

1.2. pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2016 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. C., A. J., J. K., V. V., kuriems jau priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, buvusiais Baltarusijos Respublikos teritorijoje, aukščiau nurodytais veiksmais ir aplinkybėmis organizavo neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio ir muitinės kontrolės postą, ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0458, esančiu Šalčininkų raj., (duomenys neskelbtini) k. ribose, kontrabandos būdu pergabenus 36 paketus su juose buvusiais 5 400 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, V. N. šias akcizais apmokestinamas prekes, kurių muitinės vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 13 310 Eur, pats stebėdamas aplinką (duomenys neskelbtini) k. Šalčininkų raj., kad informuotų bendrininkus apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnų judėjimą, kartu su bendrininkais J. C., A. J., J. K. ir V. V. nuo nurodytos vietos neteisėtai gabeno iki (duomenys neskelbtini) miško masyvo, Šalčininkų raj., kur dalį 18 paketų su juose buvusiais 2 700 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ toliau gabeno iki sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) Šalčininkų raj., V. N. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mobilaus ryšio telefono informavęs bendrininką A. J. apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnų pasirodymą, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 19.30 val., Šalčininkų raj., (duomenys neskelbtini) k. ribose, einantis keliu buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Nuteistojo V. N. apeliaciniame skunde prašoma Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti, paskiriant V. N. už nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) ir BK 24 straipsnio 4 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija), baudas bei nustatant subendrintą bausmės dydį artimą minimalios baudos (150 MGL) dydžiui.

2.1. Apeliantas nurodo, nesutinkantis su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl bausmės paskyrimo. Bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 199 straipsnio 1 dalies ir 199² straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir bauda. Teigiama, kad nors anksčiau V. N. ir buvo teistas, bet bausmes yra atlikęs, o už akcizinių prekių kontrabandą ir neteisėtą disponavimą jomis yra teisiamas pirmą kartą. Nuteistojo manymu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamoje byloje būtų pasiekti ir paskyrus kitą sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Nors V. N. šiuo metu nedirba, bet tėvai jam padovanojo 10 000 Eur, todėl nuteistasis galės sumokėti jam paskirtą baudą. Be to, V. N. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, kur praktiškai nėra jokių darbų, bet būdamas jauno amžiaus siekia pagaliau susitvarkyti savo gyvenimą, sukurti šeimą, todėl tikėtina turės išvykti į užsienį ieškoti darbo, o galimybės tai padaryti palikus pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę bus labai apribota.

Atsiliepimas

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Daiva Baliukonienė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į V. N. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo aktyvų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, V. N. asmenybę charakterizuojančius duomenis, todėl V. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios žymiai mažesnės už sankcijose numatytų bausmių vidurkius, leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, tuo labiau kad V. N. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsniu. Apeliacinio skundo argumentai apie galimybės išvykti ieškotis darbo į kitą miestą ar užsienį ribojimą yra nepagrįsti, nes esant atitinkamam pagrindui V. N. gali kreiptis į probacijos tarnybą, pagal kurios teikimą nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas gali pakeisti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis V. N. neneigia savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir neginčija teismo nustatytų veikų aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir kvalifikuodamas nusikalstamas veikas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė teisingai ir šioje bylos dalyje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. N. tiek atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtomis bausmėmis, tiek su paskirta subendrinta bausme, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė vertinama kaip per griežta ir prašoma paskirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

7. Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

9. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas V. N. bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės skyrimo reikalavimų nepažeidė.

9.1. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 199 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, o BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu V. N. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 199² straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9.2. V. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. N. nuteistas už du baigtus sunkius tyčinius nusikaltimus, kuriuos pats nuteistasis ir organizavo, be to, V. N. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, po nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, du kartus buvo teisiamas ir Vokietijoje. Pastarosios aplinkybės V. N. charakterizuoja kaip linkusį daryti teisės pažeidimus ir nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų.

9.3. Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, V. N. asmenybę. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo skundžiamame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių vertinti kitaip ir tokiu būdu sušvelninti V. N. paskirtų bausmių. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis V. N. yra teisiamas pirmą kartą, nesudaro pagrindo tiek nuteistojo asmenybės, tiek padarytos veikos vertinti kaip mažiau pavojingų ir dėl to sušvelninti paskirtą bausmę. Taip pat paskirtos bausmės švelninti nėra pagrindo dėl to, jog V. N. yra atlikęs kitais nuosprendžiais paskirtas bausmes. V. N. parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o taip pat už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai bei paskirta galutinė subendrinta bausmė, ženkliai mažesni už sankcijose numatytos bausmės vidurkį, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą bei negali būti vertinamos kaip aiškiai per griežtos. Tuo labiau kad įvertinęs nuteistojo jauną amžių, siekdamas išsaugoti teigiamus socialinius ryšius, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dėl to atidėjo V. N. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

9.4. Sprendžiant dėl galimybės V. N. skirti baudą, negalima suteikti išskirtinės reikšmės tam, jog V. N. apeliaciniame skunde deklaruoja disponuojantis didele pinigų suma, kurios dalį panaudotų baudai sumokėti. Skiriant bausmę, vertinama bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma, kuri šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taip pat atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog V. N. paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymo atidėjimas pernelyg varžo nuteistojo laisvę. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės taikoma prievartos priemonė, kuri neišvengiamai susijusi su tam tikrais nepatogumais ir laisvės suvaržymu. Iš dalies būtent tam tikri kaltininkui sukeliami nepatogumai ir suvaržymai padeda užtikrinti bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą. Kita vertus, bausmei keliamų tikslų tinkamas įgyvendinimas neatsiejamas nuo proporcingumo principo užtikrinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, V. N. paskirtas įpareigojimas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nepažeidžia proporcingumo principo ir neriboja nuteistojo teisių ir laisvių labiau nei reikalauja bylos aplinkybės. Apeliacinio skundo teiginiai apie sunkumus įsidarbinti gyvenamojoje vietoje yra niekuo nepagrįstos subjektyvios prielaidos. Tuo labiau kad paskirtas įpareigojimas nėra absoliutus ir gavus leidimą galima išvykti gyventi ir / ar dirbti ir į kitą miestą (rajoną).

10. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas BielskisKęstutis JucysLinas Žukauskas