Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 19.3.1.; 19.3.6.; 55.1.3.

2017 m. liepos 13 d.

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo valstybės įmonės Registrų centro ir valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo atstovui B.J.,

trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Anykščių skyriaus atstovei G.V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R.L. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Anykščių skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja R.L. (toliau – ir pareiškėja, ir R. L.) skundais ir skundo papildymu kreipėsi į administracinį teismą, ginčydama valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) Utenos filialo (toliau – RC Utenos filialas) sprendimą dėl atlyginimo už nuosavybės ir kitų daiktinių teisių įregistravimą (b. l. 2-3, 17-18, 20-22). Pareiškėja galutinai savo reikalavimą suformulavo 2017 m. kovo 31 d. pateiktame ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi priimtame skunde (b. l. 38-40, 41-42). Pareiškėja šiuo skundu prašė panaikinti RC Utenos filialo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo už nuosavybės ir kitų daiktinių teisių įregistravimą” (toliau – ir Sprendimas). R. L. nurodė, kad RC Utenos filialas, vykdydamas I.P. (toliau – I. P.) nuosavybėn perduotų žemės sklypų ir nuosavybės teisių į juos įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, pareikalavo sumokėti 100 procentų padidintą atlyginimą. Pareiškėjos atstovas 2016 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į RC Utenos filialą prašymu atleisti nuo atlyginimo už daiktinių teisių registravimą didinimo. RC Utenos filialas ginčijamu Sprendimu šio prašymo netenkino. Atsakovo priimtas Sprendimas buvo apskųstas Registrų centrui, kuris 2016 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“ konstatavo, kad pagrindo atleisti pareiškėją nuo dvigubo atlyginimo mokėjimo nėra. R. L. teigimu, RC Utenos filialas neteisėtai reikalauja, kad ji už daiktinių teisių įregistravimą sumokėtų 100 procentų padidintą atlyginimą. Pareiškėja pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), atlikusi visus reikalingus veiksmus ir procedūras, privalo pretendentui įteikti sukomplektuotus nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad RC Utenos filialas, 2016 m. spalio 6 ir 7 dienomis įregistravęs į Nekilnojamojo turto registrą žemės sklypų kadastro duomenis, 2016 m. spalio 10 d. grąžino dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriui (toliau – NŽT Anykščių skyrius). Tik tada NŽT Anykščių skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitus dokumentus galėjo įteikti pareiškėjai. Be to, R. L. skunde teigė, kad RC Utenos filialas nepagrįstai nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 19 punkto bei nesivadovavo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 29 straipsniu. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1289 nurodo, kad už servitutų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre privalo sumokėti viešpataujančiu tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, konkrečiu atveju, NŽT Anykščių skyrius.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Registrų centras atsiliepimo į skundą ir prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui I.P.“ nuosavybės teisės į buvusio savininko J.L. (L., L.) valdytą žemę I. P. buvo atkurtos, perduodant jo nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. 826-1, Nr. 826-2, Nr. 826-3, Nr. 826-4, Nr. 826-5, Nr. 826-6, esančius Anykščių rajono savivaldybėje, Kavarsko seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaimuose (b. l. 29-30).

Pareiškėjos atstovas R. L., kaip pareiškėjos įgaliotas atstovas, 2016 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Registrų centrą prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 6 žemės sklypus ir I. P. nuosavybės teises į juos, prie savo prašymo pridėjo Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgaliojimą (b. l. 70-72).

RC Utenos filialas, išnagrinėjęs R. L. prašymą, jį papildė servitutų įregistravimo darbais ir 2016 m. lapkričio 21 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo žemės sklypus, jiems nustatytus servitutus ir specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei I. P. nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus (b. l. 73-79). Be to, RC Utenos filialas, nustatęs, kad R. L. 2016 m. lapkričio 10 d. prašymą Nr. 12853164 padavė, praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1833 redakcija), nustatytą 30 dienų terminą, apskaičiavo 100 procentų padidintą apmokėjimą ir 2016 m. lapkričio 23 d. suformavo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 81).

Pareiškėjos atstovas R. L., 2016 m. lapkričio 10 d. sumokėjęs dalį atlyginimo už teritorinio registratoriaus atliekamus darbus, 2016 m. lapkričio 24 d. RC Utenos filialui pateikė pretenziją, kurioje nurodė nesutinkantis mokėti 100 procentų padidinto atlyginimo (b.l.23).

RC Utenos filialas 2016 m. lapkričio 30 d. priimtu Sprendimu R. L. prašymo netenkino (b. l. 6). Registrų centras, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs R. L. 2016 m. gruodžio 19 d. skundą, 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“ konstatavo, jog RC Utenos filialo Sprendimas pagrįstas bei teisėtas, ir paliko jį galioti (b. l. 8-9).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teritorinio nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimo taikyti 100 procentų padidintą atlyginimą už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymus įregistravimą pagal Nacionalinės žemės tarnybos priimtą sprendimą atkurti nuosavybės teises teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai, Registrų centro direktoriaus 2016 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. v-165 „Dėl dvigubo atlyginimo tarifo taikymo registruojant daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus“.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 41 straipsnio nuostatas, už daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą mokamas atlyginimas, kurio dydį ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 365 patvirtino naują Atlyginimo už nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą/išregistravimą ir naudojimąsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis dydžių sąrašą. Ginčo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 894 patvirtinta šio sąrašo redakcija.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1833 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nustato, kad jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. ne notarine forma patvirtinto sandorio ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo pagrindu, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Nuostatų 27¹ punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1194 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 21 d.). Nuo 2015 m. lapkričio 21 d. galiojančiame Nuostatų 39¹ punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimo Nr. 1194 redakcija) nustatyta, kad jeigu asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus pateikia, praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 17, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus prašymo padavimo terminus, Nuostatų 39 punkte nurodytas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, apskaičiuotas Registro tvarkytojo, didinamas 100 procentų.

RC Utenos filialas, vykdydamas Nekilnojamojo turto registre daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Taigi, šioje viešajam administravimui priskirtoje veikloje RC Utenos filialas privalo laikytis specialiųjų teisės aktų, bendrųjų teisės principų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) įtvirtintų reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, viešojo administravimo subjektai viešajam administravimui priskirtoje veikloje privalo vadovautis konstituciniu atsakingo valdymo principu, yra saistomi gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmogui (2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A502-134/2012, 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-916/2014, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2458-525/2016 ir kt.). Pagal suformuotą teisminę praktiką, gero administravimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai, priimdami sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai; užtikrintų, kad administracinėse procedūrose būtų laikomasi visų teisės aktų, įskaitant ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio teisės akto turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nuostatų; pateiktų suinteresuotam asmeniui jį dominančiu klausimu objektyvią ir teisingą informaciją, padedančią rasti veiksmingiausius tikslo siekimo būdus, bei jį pakonsultuotų; bendradarbiautų su asmeniu.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 1 punktą, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis, šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, yra valstybės institucijos sprendimas. Remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 17 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nagrinėjančios piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra individualus administracinis aktas, sukuriantis asmeniui nuosavybės ir kitas daiktines teises į nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 116 punkte numatyta, kad sprendimo priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. Taigi, Nacionalinės žemės tarnybos priimtas sprendimas patenka į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje išvardintų dokumentų sąrašą, o šio sprendimo priėmimo diena yra nuosavybės teisių atsiradimo diena. Nagrinėjamoje byloje toks valstybės institucijos sprendimas yra Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui I.P.“ (b. l. 29-30).

Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalis institucijas, nagrinėjančias piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įpareigoja sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos. Tvarkos 119 punktas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1270 redakcija) nustato, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui, kurie žemės, miško sklypus ir vandens telkinius ir nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre piliečiai registruoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Tvarkos 120 punkte (2003 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1270 ir 2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija) numatyta, kad priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo, žemėtvarkos skyrius per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo perduoda nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, kuris Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka žemės sklypų duomenis įrašo į Nekilnojamojo turto kadastrą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje.

Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad asmens teisė pateikti prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus ir už tai sumokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą viengubo dydžio atlyginimą priklauso nuo to, kada Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos valstybės institucijos suinteresuotam asmeniui išduos nuosavybės ir kitas daiktines teises nustatantį dokumentą. Taigi, dėl tokio teisinio reguliavimo galima situacija, kai asmuo prašymą įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus pagal sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduos, praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytą terminą, kadangi šį ir kitus dokumentus valstybės įgaliota institucija jam išduos, nesilaikydama teisės aktų nurodyto termino.

Registrų centro direktoriaus 2016 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. v-165 „Dėl dvigubo atlyginimo tarifo taikymo registruojant daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus“ preambulėje nurodyta, kad šis teisės aktas priimtas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 17, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 39¹ punktu bei atsižvelgus į pasitaikančius atvejus, kai prašymą teikiantys asmenys negali įvykdyti numatytos prievolės laiku pateikti prašymus dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo. Įsakymo Nr. v-165 1.1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą 100 procentų nedidinamas tuo atveju, kai prašymą teikiantis asmuo negali įvykdyti teisės aktais nustatytų įpareigojimų ir pateikia šio veiksmo atlikimą trukdančius įrodymus, apibrėžtus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu patvirtintose Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse. Nurodyto įsakymo 2-uoju punktu Registrų centro filialų direktoriai buvo įpareigoti išaiškinti filialų darbuotojams atlyginimo didinimo 100 procentų tvarką ir atvejus, o iškilus konfliktams su pareiškėjais, operatyviai spręsti susidariusią situaciją arba nurodyti aiškią filialo sprendimo apskundimo tvarką.

Teismas sprendžia, kad tokiomis priemonėmis Registrų centras siekė užtikrinti gero administravimo principo įgyvendinimą vykdant šiam viešojo administravimo subjektui pavestą daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre funkciją.

Išanalizavus R. L. 2016 m. lapkričio 24 d. pateiktos pretenzijos turinį, daroma išvada, kad R. L. raštu pateiktoje pretenzijoje suformulavo prašymą netaikyti dvigubo atlyginimo tarifo; nurodė priežastį, dėl kurios prašymas įregistruoti nuosavybės teises RC Utenos filialui buvo pateiktas 2016 m. lapkričio 10 d., ir pridėjo šią priežastį patvirtinantį dokumentą (b. l. 23). Teismas vertina, kad R. L. laikėsi Įsakymo Nr.v-165 2-ajame punkte nurodytos tvarkos, jo pateikta pretenzija vertintina kaip šioje teisės normoje nurodytas asmens motyvuotas prašymas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad RC Utenos filialas, vykdydamas Įsakyme Nr. v-165 įtvirtintas nuostatas, privalėjo nustatyti, dėl kokių priežasčių R. L. negalėjo įvykdyti teisės aktais nustatyto įpareigojimo; įvertinti, ar R. L., prašydamas netaikyti dvigubo atlyginimo tarifo, pateikė įrodymus, patvirtinančius šio veiksmo atlikimą sutrukdžiusias aplinkybes; nuspręsti, ar pateikti įrodymai gali būti vertinami kaip apibrėžti Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse.

NŽT Anykščių skyriaus pateikti dokumentai ir kiti byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atstovui R. L. Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir byla su dokumentais buvo išsiųsti 2016 m. spalio 17 d. per pašto įstaigą NŽT Anykščių skyriaus 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos dokumentus pašto įstaiga R. L. įteikė 2016 m. spalio 28 d. (b. l. 55-56). Dėl šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu bylos proceso dalyviai ginčo nekėlė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad RC Utenos filialas pagrįstai nustatė, jog R. L. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypus, I. P. nuosavybės teises į juos 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė, praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1833 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nustatytą terminą.

RC Utenos filialas ginčijamame Sprendime nurodė, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato, kad 100 procentų padidintas atlyginimas būtų netaikomas dėl nežinojimo apie priimtą Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus arba dėl ne laiku išsiųsto ir/ar gauto pranešimo apie priimtą sprendimą (b. l. 6-7). Registrų centras 2016 m. gruodžio 29 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad pareiškėja nepateikė Įsakymo Nr.v-165 1.2 punkte išvardintų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, sutrukdžiusias pateikti prašymą (b. l. 8). Atsakovas RC Utenos filialas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos atstovas R. L., paduodamas 2016 m. lapkričio 24 d. pretenziją, dokumentų, patvirtinančių, jog prašymą įregistruoti daiktines teises nustatytu terminu sutrukdė nenugalimai jėgai (force majeure) priskiriamos aplinkybės, nepateikė (b. l. 68). Tokią atsakovo poziciją teismo posėdyje palaikė ir jo atstovas B. J.. Tačiau atsakovo atstovas nurodė, kad, atsižvelgus į tai, jog R. L. pateikti duomenys patvirtina, kad jis iki 2016 m. spalio 28 d. gydėsi, dėl pareiškėjos atleidimo nuo 100 procentų padidinto atlyginimo už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą gali būti sprendžiama iš naujo.

Pareiškėja R. L. skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad jos atstovas R. L. Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytą terminą praleido dėl nuo jų valios priklausančių priežasčių, kadangi NŽT Anykščių skyrius sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo su kitais dokumentais per pašto įstaigą išsiuntė tik 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Apklaustas kaip liudytojas R. L. nurodė, kad jam buvo pranešta apie pašto įstaigoje saugomą jam adresuotą registruotą korespondenciją. Šią NŽT Anykščių skyriaus siųstą korespondenciją jis atsiėmė 2016 m. spalio 28 d., grįždamas namo iš Respublikinės Panevėžio ligoninės, o 2016 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Registrų centro Panevėžio filialą dėl žemės sklypų ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo.

Teismo posėdyje Atsakovo RC Utenos filialo atstovas teigė, kad pareiškėja ir jos atstovas privalėjo aktyviai rūpintis savo teisėmis ir domėtis nustatytomis nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis.

Vertindamas šiuos atsakovo atstovo argumentus, teismas atsižvelgia, kad Tvarkos 112 punktas (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 ir 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija) pareigą raštu (registruotu laišku) pranešti piliečiui apie posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, vietą ir laiką nustato sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančioms institucijoms. Teismo posėdyje NŽT Anykščių skyriaus atstovė G. V. nurodė, kad I. P. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. L. ar jo įgaliotas atstovas buvo pakviesti dalyvauti priimant 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Be to, įvertinus byloje bylos dalyvių pateiktus dokumentus, daroma išvada, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R. L. ar jos atstovui R. L. buvo pranešta apie tai, RC Utenos filialas 2016 m. spalio 6 ir 7 dienomis į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašė žemės sklypų, į kuriuos I. P. atkurtos nuosavybės teisės, duomenis ir 2016 m. spalio 10 d. NŽT Anykščių skyriui grąžino I. P. nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir kitus dokumentus.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėja ir jos atstovas nebuvo informuoti apie sprendimo atkurti nuosavybės teises į Anykščių rajone esančius žemės sklypus priėmimo laiką, nuosavybės teisių atkūrimo bylos perdavimą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, šio kadastro tvarkytojo atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus. Dėl šios priežasties teismas RC Utenos filialo atstovo argumentus apie pareiškėjos ir jos atstovo aplaidų ir nerūpestingą elgesį atmeta kaip nepagrįstus.

Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad „force majeure“ sąvoka apibūdinamos nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Minėtos taisyklės tokioms aplinkybėms priskiria teisėtus ar neteisėtus valstybės valdymo institucijų veiksmus, išskyrus tuos veiksmus, kurių, remdamasi kitomis sutarties nuostatomis, ėmėsi prašanti atleisti nuo atsakomybės šalis, ir tuos, kurie išdėstyti šių taisyklių 4 punkte (3.5 punktas). Teismas, atsižvelgęs į teisės normos konstrukciją, sprendžia, kad Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse apibrėžtų įrodymų sąrašas nėra baigtinis, jais gali būti ne tik Įsakymo Nr. v-165 1.2 punkte išvardinti, bet ir kiti įvairūs dokumentai, kuriuose būtų galima nustatyti datą.

Teismas, remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu, sprendžia, kad R. L. atstovui R. L. valstybės įgaliotos institucijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus buvo išduotas, nesilaikant Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino. Tai leidžia konstatuoti, jog R. L. dėl objektyvių, t. y. ne nuo jo ar jo atstovaujamo asmens valios priklausančių, aplinkybių praleido Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1833 redakcija) nustatytą terminą. Teismas daro išvadą, kad aplinkybė, jog NŽT Anykščių skyrius tik 2016 m. spalio 17 d. per pašto įstaigą registruotu laišku išsiuntė 2016 m. rugpjūčio 25 d. priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, patenka į Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių 2.5 punkte nurodytų aplinkybių kategoriją, o R. L. pateiktas NŽT Anykščių skyriaus 2016 m. spalio 17 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) – į Įsakymo Nr. v-165 1.2 punkte nurodytų kitų dokumentų, kuriuose būtų galima nustatyti datą, sąrašą.

Be to, nagrinėjant bylą, nustatyta, kad NŽT Anykščių skyrius 2016 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bylų perdavimo“ perdavė RC Utenos filialui I. P. nuosavybės teisių atkūrimo bylą ir prašė žemės sklypų duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą (b. l. 49). RC Utenos filialas 2016 m. rugsėjo 2 d. priimtu sprendimu Nr. (11.10.4.)-UGS-622 „Dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje“ NŽT Anykščių skyriaus prašymą įrašyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 826-2), duomenis atmetė ir 2016 m rugsėjo 7 d. I. P. nuosavybės teisių atkūrimo bylą grąžino NŽT Anykščių skyriui (b. l. 52). NŽT Anykščių skyrius, patikrinęs žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. 826-2) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylas ir nustatęs, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, 2016 m. rugsėjo 14 d. parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ ir ją kartu su I. P. nuosavybės teisių atkūrimo byla 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bylų perdavimo“ dar kartą perdavė RC Utenos filialui dėl žemės sklypo duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą (b. l. 50-54). RC Utenos filialas žemės sklypų duomenis 2016 m. spalio 6 ir 7 dienomis įrašė į Nekilnojamojo turto kadastrą ir I. P. nuosavybės teisių atkūrimo bylą 2016 m. spalio 10 d. grąžino NŽT Anykščių skyriui (b. l. 54). Minėtas aplinkybes RC Utenos filialas nurodė 2016 m. gruodžio 12 d. R. L. parengtame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų įregistravimo“ (b. l. 28). Šias aplinkybes nurodė ir NŽT Anykščių skyriaus atstovė G. V., teikdama paaiškinimus teismo posėdyje.

Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad priimant ginčijamą Sprendimą, RC Utenos filialui turėjo būti žinomos aplinkybės apie žemės sklypų, į kuriuos I. P. atkurtos nuosavybės teisės, duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą procedūrą, jos eigą ir priimtus sprendimus, įtakojusios tai, kad NŽT Anykščių skyrius sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybės teisių atkūrimo bylą pareiškėjos atstovui išsiuntė, nesilaikydamas teisės aktų nustatyto termino.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymams, daro išvadą, kad RC Utenos priimtas Sprendimas dėl pareiškėjos atstovo prašymo netaikyti dvigubo atlyginimo tarifo prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra neteisėtas ir naikinamas.

R. L. skunde pateikė argumentų dėl atlyginimo už sprendime dėl nuosavybės teisių atkūrimo įrašytų servitutų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

Išanalizavus pareiškėjos atstovo R. Liepos 2016 m. lapkričio 24 d. RC Utenos filialui paduoto prašymo (pretenzijos) turinį, daroma išvada, kad jame buvo keliamas klausimas tik dėl pareiškėjos prievolės mokėti 100 procentų padidintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą atlyginimą už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymą ir juridinių faktų įregistravimą. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad jame atsakovas pasisakė tik dėl šios pareiškėjos pareigos vykdymo ir jos teisės nemokėti aukščiau nurodyto dydžio atlyginimo įgyvendinimo. Teismas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktu, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7, 8 ir 30 straipsniais, sprendžia, kad teisines pasekmes R. L. sukėlė RC Utenos filialo 2016 m. lapkričio 30 d. priimtas Sprendimas, o Registrų centras, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“, kuriuo teritorinio registratoriaus sprendimą paliko galioti, naujų teisių ir pareigų pareiškėjai nenustatė.

Atsižvelgęs į nustatyto ginčo, kilusio tarp R. L. ir RC Utenos filialo apimtį, teismas dėl skundo argumentų, susijusių su atlyginimo už į sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo įrašytų servitutų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnį, skundžiamo teisės akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtis. Tokia teisės normos nuostata reiškia, jog RC Utenos filialas turi pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo R. L. 2016 m. lapkričio 24 d. paduotą prašymą (pretenziją) ir priimti naują individualų administracinį aktą, pagrįstą objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės normomis bei atitinkantį kitus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus. Siekiant objektyviai ir išsamiai nustatyti sprendimo priėmimui reikšmingas faktines aplinkybes, RC Utenos filialui nėra užkirstas kelias pareiškėjai ir jos atstovui pasiūlyti papildyti prašymą dėl dvigubo atlyginimo tarifo netaikymo, pateikti papildomus paaiškinimus ir papildomus įrodymus bei juos patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjai ar jos atstovui pateikus papildomų argumentų dėl servitutus nustatančių Žemės įstatymo, CK normų, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių teisės normų taikymo R. Liepaitės atžvilgiu, RC Utenos filialas privalės dėl jų pasisakyti naujai priimtame sprendime.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos R.L. skundą tenkinti.

Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlyginimo už nuosavybės ir kitų daiktinių teisių įregistravimą”.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.