- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-1839-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- Z. B.
- Trečiasis asmuo
- D. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9508-347/2019 pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, dalyvaujant trečiajam asmeniui D. J., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Kėdainių rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė nustatyti, kad atsakovas nėra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje M. B. nurodytas D. B. tėvu; nustatyti, kad M. B. nėra J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje M. B. nurodytas J. B. tėvu; nustatyti, kad M. B. nėra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje M. B. nurodytas A. B. tėvu; nustatyti, kad M. B. nėra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje M. B. nurodytas A. B. tėvu.
2. Nurodė, kad ieškovė yra vaikų I. B., gim. (duomenys neskelbtini), D. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vaikų gimimo įrašuose tėvu yra nurodytas atsakovas, kuris yra tik I. B. tėvas. Vaikų D., J., A. ir A. B. tėvas yra ne atsakovas, o trečiasis asmuo D. J.. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2218-736/2013 buvo apribota ieškovės ir atsakovo tėvų valdžia į vaikus D. B., J. B. ir I. B.. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendimu, be kita ko, panaikino Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą ieškovei jos nepilnamečių vaikų I., D. ir J. B. atžvilgiu; panaikino nepilnamečiams vaikams I., D. ir J. B. nustatytą nuolatinę globą, J. B. paskyrimą nepilnamečių vaikų globėju bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su globėju; gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; nutraukė lėšų išieškojimą iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui, priteistą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2218-736/2013. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad ieškovė gyvena su D. J.. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nėra vaikų I., D. ir J. B. tėvas. Jam nebuvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) yra gimęs A. B., o 2017 m. duktė A. B.. Vaikų biologinis tėvas D. J. nori įteisinti tėvystę savo nepilnamečiams vaikams, tačiau kol nebus nuginčyta tėvystė, jis to padaryti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Atnaujino ieškovei terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Nustatė, kad atsakovas nėra D. B. tėvas, o D. B. nėra M. B. vaikas ir panaikino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje registruotame D. B. gimimo liudijimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje – „tėvas“ nurodytus duomenis apie tai, kad M. B. yra vaiko tėvas. Nustatė, kad atsakovas nėra J. B. tėvas, o J. B. nėra M. B. vaikas ir panaikino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje registruotame J. B. gimimo liudijimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje – „tėvas“ nurodytus duomenis apie tai, kad M. B. yra vaiko tėvas. Nustatė, kad atsakovas nėra A. B. tėvas, o A. B. nėra M. B. vaikas ir panaikino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje registruotame A. B. gimimo liudijimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje – „tėvas“ nurodytus duomenis apie tai, kad M. B. yra vaiko tėvas. Nustatė, kad atsakovas nėra A. B. tėvas, o A. B., nėra M. B. vaikas ir panaikino Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje registruotame A. B. gimimo liudijimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje – „tėvas“ nurodytus duomenis apie tai, kad M. B. yra vaiko tėvas.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo valstybei 370,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
5. Nurodė, kad sprendimas šioje byloje yra priimtas 2019 m. birželio 27 d., terminas iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo baigėsi 2019 m. liepos 17 d. Šis terminas nėra naikinamasis, jį atnaujino. Suinteresuotas asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodė, kad 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-5279-19644 suteikė ieškovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl tėvystės nepilnamečiams vaikams nuginčijimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teismas, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nes tarnyba 2019 m. kovo 27 d. pateikė pažymą į teismo bendrą elektroninį paštą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo buvo patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo priteisiamos 100 procentų išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, t. y. 370,50 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. papildomą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė apgaulės būdu norėjo prisiteisti iš ieškovo išlaikymą savo vaikams. Jis įrodė, jog nėra jos vaikų tėvas, todėl neturėtų mokėti 370,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jis nesikreipė dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos. Tokios pagalbos kreipėsi atsakovė, todėl ji ir turėtų apmokėti išlaidas. Šiuo metu ieškovas yra įkalinimo įstaigoje, neturi jokio darbo.
7. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, patenkinus ieškovės ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, iš atsakovo valstybei buvo priteistos ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal bendrąją CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną normą bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patekintai ieškinio daliai. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato teismo teisę nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
11. Formuodamas teismų praktiką, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, kasacinis teismas pabrėžia būtinumą vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ne tik vertinant materialiuosius teisinius santykius, bet ir taikant CPK 96 straipsnio nuostatas (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-18-T-5279-19644 ieškovė buvo 100 atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Iš ieškinio, jį pagrindžiančių dokumentų, atsiliepimo į ieškinį motyvų ir trečiojo asmens pripažinimo matyti, kad atsakomybė dėl proceso tenka ieškovei, santuokoje su atsakovu susilaukusiai keturių vaikų nuo trečiojo asmens. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, jog atsakovas nėra atsakingas dėl aplinkybių, kurioms pašalinti buvo pareikštas ieškinys tėvystei nuginčyti, kadangi apeliantas vaikų tėvu jų gimimo įrašuose buvo nurodytas remiantis įstatyme įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią vaiko tėvu pripažįstamas vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnis). Todėl sutiktina su apeliantu, kad dėl bylos pradėjimo nėra jo kaltės. Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tinkamai vykdė ir savo procesines pareigas, todėl sutiktina su apeliantu, teigiančiu, jog tokiu atveju nėra teisinga ir sąžininga priteisti bylinėjimosi išlaidas iš įstatymų nepažeidusios proceso šalies.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi CPK 99 straipsniu, reglamentuojančiu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ir išlaidų atlyginimo tvarką, tačiau neįvertino bylos specifikos ir be pagrindo nepritaikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei nustatančio CPK 96 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, kuris nėra kaltas dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo. Nurodomos procesinės teisės normos be pagrindo netaikius pirmosios instancijos teismui, sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo netenkinantis sprendimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. papildomą sprendimą. Priimti naują sprendimą. Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.