- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-29
- Bylos Nr.
- 2-174-424/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02311-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., A. G., V. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuotiems asmenims V. G. ir jo atstovei adv. Jurgitai Žiužniei, V. S. ir jos atstovei adv. Irenai Slavinskaitei, A. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. G., A. G., V. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuotų asmenų V. G. ir V. S. priešinius pareiškimus dėl juridinę reikšmė turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja ir suinteresuoti asmenys V. S. ir V. G. prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos priėmė palikimą, atsiradusį po jų tėvo B. S. mirties 2004-02-09, faktiškai pradėjusios valdyti palikėjui priklausiusį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius Žebertonių kaime, Elektrėnų savivaldybėje.
N. S. ir V. S. viena kitos pareiškimus palaikė ir nurodė, kad jos iki tėvo mirties gyveno jam priklausančiame gyvenamajame name. Viena - viename namo gale, kita – kitame. Šiame name kartu gyveno ir V. G.. Tėvas anksčiau gyveno kitur, o 2001 metais jam atsikėlus gyventi į savo namus, V. G. išvažiavo gyventi į kitą rajoną ir namuose lankydavosi kaip svečias. Po tėvo mirties, jos liko gyventi tėvo namuose. Jokio kito turto tėvas nepaliko. Iškart po tėvo mirties jos abi pradėjo tvarkyti namus: sutvarkė krosnį, išvalė šulinį, pakeitė namo langus, duris. Vėliau atliko namo ir ūkio pastatų kadastrinius matavimus, padarė viso namo remontą. V. G. po tėvo mirties apsilankė praėjus metams, užėjo į svečius, pasidomėjo kaip jos čia gyvena ir išėjo pas seserį A. Nei tuojau po tėvo mirties, nei vėliau V. G. neprisidėjo prie tėvo namų tvarkymo nei darbu nei pinigais, retkarčiais tik užeidavo į svečius. Per tėvo laidotuves sužinojo, kad yra likę tėvo pinigų. Kadangi V. G. prisidėjo pinigais prie tėvo laidotuvių išlaidų, tai tėvo sesuo davė jai tėvo neįgaliojo pažymėjimą, kad paimtų tėvo pinigus šioms išlaidoms padengti. Tačiau tai, kad V. G. norėjo paimti tėvo pinigus, negali būti vertinama kaip palikimo priėmimas. V. G. pareiškimą prašė atmesti.
V. G. neprieštaravo N. S. ir V. S. pareiškimams bei parašė tenkinti ir jos pareiškimą. Nurodė, kad ji taip pat priėmė tėvo palikimą. Per tėvo laidotuves jo sesuo E. V. davė jai tėvo invalidumo pažymėjimą, kad ji galėtų gauti tėvo pinigus. Ji norėjo paimti pinigų tėvo laidotuvių išlaidoms apmokėti, tačiau pinigų ji negavo. Jai buvo paaiškinta, kad tai yra palikimas, kurį reikia priimti per 3 mėnesius, reikia eiti pas notarą. Notaras jai pasakė, kad turi ateiti visos keturios seserys. Ji apie tai pasakė seserims, tačiau V. S. neturėjo paso, kol jį pasidarė, praėjo 3 mėnesių terminas palikimui priimti. 2008 m. baigėsi jos darbo sutartis su ūkininku, pas kurį ir gyveno, ir ji iš ūkininko išsikraustė. Norėjo grįžti į tėvų namus, tačiau seserys jos nepriėmė. Apie 2005-2006 metus N. S. iš kambario, kuriame ji anksčiau gyveno pasidarė virtuvę, jos baldus išmetė, spintą atidavė seseriai A. Ji visada norėjo grįžti gyventi į tėvų namus, tačiau seserys jai trukdė.
A. G. N. S. ir V. S. pareiškimus palaikė, V. G. pareiškimą prašė atmesti. Nurodė, kad N. S. ir V. S. priėmė tėvo palikimą, nes faktiškai valdė po tėvo mirties likusį jo turtą, kurį sudarė tik pastatai. Jos abi liko gyventi jo namuose, tvarkėsi juose kaip šeimininkės, padarė namo remontą, sutvarkė namo dokumentus. Nei ji, nei V. G. prie tėvo turto tvarkymo ir valdymo niekuo neprisidėjo, lankėsi retai. V. G. tėvų namuose lankėsi retai, kaip svečias. Nurodė, kad jai niekas nesakė, kad reikia eiti pas notarą dėl tėvo palikimo. Kad V. G. norėjo paimti kažkokius tėvo pinigus, ji tik neseniai sužinojo.
Valstybinė mokesčių inspekcija N. S. ir V. S. pareiškimą palaikė. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad B. S. mirė 2004-02-09 (b.l.10). Paskutinė jo gyvenamojo vieta buvo Žebertonių kaime, Elektrėnų sav. (b.l.11). Po jo mirties liko jo palikimas: nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Žebertonių kaime, Elektrėnų sav. (b.l.14-17). Jokie įpėdiniai į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikėjo B. S. turto paveldėjimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta (b.l.12). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys pripažino, kad jos visos yra palikėjo B. S. dukterys,t ai patvirtina ir jų pateikti įrodymai ( b.l.5,7,35).
CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai paveldimą turtą jis pradėjo faktiškai valdyti. Tokie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d. ).
Pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir liudytojų E. V., K. M., K.J. K. paaiškinimai, atsiskaitymo už elektros energiją knygelės duomenys už 2004 m. patvirtina, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. S. remontuodamos B. S. gyvenamąjį namą, keisdamos jame duris, langus, tvarkydamos krosnis, šulinį, įrengdamos privažiavimą prie namo, pareiškėja viename iš kambarių įrengdama virtuvę, tėvo palikimą sudarantį turtą tvarkė kaip savo ir tokiais veiksmais pradėjo faktiškai valdyti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, todėl tokie juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių dokumentų pareiškėja ir suinteresuotas asmuo V. S. negali gauti (CPK 445 str.).
Vertinant suinteresuoto asmens V. G. pareiškimo pagrįstumą pažymėtina, kad CK 5.1str. 1 d. paveldėjimą apibrėžia kaip mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo įpėdiniams. Tam, kad galima būtų konstatuoti, jog asmuo priėmė palikimą, turi būti nustatyta, kad įpėdinis per įstatymo nustatytą laiką pradėjo įgyvendinti turtines teises ir vykdyti turtines pareigas, susijusias su palikimu, nes ne bet kokio palikėjui priklausiusio daikto turėjimas sąlygoja turtines teises ar pareigas. Tokie daiktai, kaip mirusiam asmeniui priklausę dokumentai (neįgalumo pažymėjimai, pensininko pažymėjimai, sutartys, įvairių registrų pažymos ir kt.) nei jam esant gyvam, nei po jo mirties, jokių turtinių teisių ar pareigų nei sukuria, nei panaikina. Jie yra tik įrodymas apie asmens turimas turtines teises ar pareigas. Todėl ta aplinkybė, kad E. V. V. G. davė B. S. dokumentus, patvirtinančius jo teisę gauti invalidumo pensiją (b.l.72-74) ir šiuos dokumentus V. G. turi, nereiškia, kad ji įgijo kokias nors palikėjo turtines teises ar pareigas. Šie dokumentai tik patvirtina turėtą B. S. teisę gauti pensiją, o 2004-02-10 valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų rajono skyriaus pažymėjimas Nr. 1729 (b.l.75) patvirtina, kad realizavęs šią teisę jis įgijo turtines teises į 352,75 Lt, kurie jam mirus tapo jo palikimu. Tam, kad galima būtų teigti, jog V. G. priėmė tėvo palikimą, ji turėjo realiai pradėti valdyti šiuos pinigus, elgdamasi su jais savo nuožiūra kaip jų savininkė. Tačiau tokios aplinkybės nenustatytos, jų neteigė ir pati V. G., nurodžiusi, kad nors ir kreipėsi dėl šių pinigų gavimo, ji jų negavo. Todėl turėjo galimybę pasinaudoti kitu įstatymo numatytu būdu priimti palikimą – kreiptis į notarą pareiškimu dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nors minėtas 2004-02-10 pažymėjimas Nr. 1728, kuris buvo išduotas V. G., buvo adresuotas notaro biurui, o ir pati V. G. pripažino, jog suprato, kad dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą, ji to nepadarė. O įrodymų, kad tėvo palikimą priėmė per tris mėnesius po tėvo mirties pradėdama jį faktiškai valdyti, nepateikė. Taip pat neįrodė, kad seserys aktyviais veiksmais jai kliudė palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Ta aplinkybė, kad ji norėjo ir dabar nori gyventi tėvų namuose, bet negyvena dėl to, kad juose gyvena seserys, nepatvirtina trukdymo priimti palikimą. Gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų faktinis valdymas gali būti išreikštas ne tik apsigyvenimu šiame name, bet ir kitais veiksmais (prisidėjimu prie turo priežiūros, remonto, pagerinimo, su šiuo turtui susijusių dokumentų tvarkymo ir pan.). Tačiau tokių ar panašių V. G. veiksmų nepatvirtino nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei liudytojai. Atvirkščiai, visi neigė, kad V. G. po tėvo mirties atliko kokius nors veiksmus, kuriuos galima būtų vertinti kaip palikimą priėmusio įpėdinio, o pati V. G. savo teiginių neįrodė. Todėl jos pareiškimas atmetamas.
Iš pareiškėjų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 30,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str. str., teismas
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo B. S. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2004-0209, palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo B. S. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2004-0209, palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo tikslu.
V. G. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš N. S., V. S. ir V. G. po 10,10 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.