Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2YT-990-630/2022 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00044-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 14 d. Šakiai Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant pareiškėjai D. B., jos atstovui advokatui S. B., suinteresuotiems asmenims A. B. ir I. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant A. B., I. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriui, Valstybės įmonei Turto bankui. Teismas nustatė : Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. B., mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. L., miręs (duomenys neskelbtini), yra sesuo ir brolis. Teismo posėdžio metu pareiškėja D. B., palaikydama pareiškimą, paaiškino, kad jos seneliai A. L. ir A. O. susituokė 1929 m. vasario 11 d. Sintautų Romos katalikų bažnyčioje. Jie susilaukė dviejų vaikų – A. B., pareiškėjos motinos, gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) ir J. L., pareiškėjos dėdės, gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). Pildant įrašus bažnytinėse knygose galėjo būti padaryta klaida, įrašant pareiškėjos senelio pavardę „L.“ ar „L.“. Taip pat neaišku kodėl pareiškėjos motinos ir dėdės gimimo įrašuose nurodyta skirtinga mamos pavardė „G.“ ir „A.“. Labiausiai tikėtina, kad močiutė buvo kilusi iš Baltarusijos, todėl jos mergautinė pavardė „G.“ buvo skirtingai verčiama į lietuvių kalbą. Pareiškėjos dėdė J. L. savo šeimos ir vaikų neturėjo, iki mirties bendravo su pareiškėja ir jos artimaisiais. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina A. B. ir J. L. buvo sesuo ir brolis ir gauti tai patvirtinančius dokumentus būtina tam, kad pareiškėja galėtų tvarkyti dėdės J. L. palikimą. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime ir teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo I. S. atsiliepime ir teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra, prieštaravimų nereiškė ir prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra, prieštaravimų nereiškė ir prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Pareiškimas tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, pareiškėja siekia įrodyti, kad J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra jos dėdė, mamos brolis, tam tikslui, kad paveldėtų turtą po jo mirties. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) yra penktos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiojo J. L. turtą, pareiškėja turi įrodyti, kad ji yra J. L. dukterėčia, t. y. penktos eilės giminaitė (CK 3.134 straipsnis). Byloje nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve yra įrašas apie 1929 m. vasario 11 d. Sintautų Romos katalikų bažnyčioje sudarytą santuoką tarp A. L. (taip dokumente), gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. O. (taip dokumente), gimusios (duomenys neskelbtini). Tai pareiškėjos seneliai, kurie turėjo du vaikus – A. B. (iki santuokos L.), gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią (duomenys neskelbtini), ir J. L., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). Pildant įrašus bažnytinėje santuokos įrašų knygoje ar mirties metrikuose padaryta klaida, įrašant pareiškėjos senelio pavardę „L.“ arba „L.“, kas galėjo lemti atitinkamas klaidas ir jo vaikų, tai yra pareiškėjos motinos ir dėdės gimimo liudijimuose. Be to atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog jos senelė buvo kilusi iš Baltarusijos ir jos mergautinė pavardė buvo „G.“, todėl tai galėjo lemti ir skirtingas pareiškėjos motinos A. B. bei dėdės J. L. gimimo metrikuose nurodytas motinos pavardes „G.“ ir „A.“. Taigi pareiškėja neturėdama tikslių dokumentų, patvirtinančių giminystę, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą. Giminystės santykių faktą patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai, tai yra Šakių rajono Šakių apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vaitiekupių kaimo ūkinėse knygose 1955 metais buvo įrašyta A. L., gimusio 1899 metais šeima – žmona A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), duktė A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), ir sūnus J. L., gimęs (duomenys neskelbtini). A. L. 1957 m. spalio 21 d. sudarė santuoką su V. B. ir iš Vaitiekupių kaimo išsikraustė gyventi atskirai, todėl pagal 1958-1975 m. įrašus A. L. šeimoje liko gyventi žmona A. L. ir sūnus J. L. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų atsiliepimus, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų A. B., I. S. paaiškinimus, pripažintina, kad A. B., pareiškėjos motina, gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) ir J. L., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra sesuo ir brolis. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – priimant J. L. palikimą, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445, 448 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448, 260 straipsniais, nusprendžia : Pareiškimą tenkinti visiškai. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra sesuo ir brolis. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus. Teisėja Lina Antanaitienė