Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-16 · Administracinė byla Nr. eI-9930-171/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-06-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-16Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-16
Bylos Nr.
eI-9930-171/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01246-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-9930-171/2015Proceso Nr. 3-61-3-01246-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui E. B., pareiškėjo atstovei advokatei T. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-07-03 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo E. B. skundo dalį priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31( LVAT 2015-06-26 nutartis ( administracinė byla Nr. eAS-732-502/2015).

Pateiktame skunde teismui pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau –ir Laikinasis įstatymas) 3 ir 4 straipsniais bei Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, jam nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo mokama sumažinta valstybinė pensija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad įstatymų nuostatos, kurios buvo taikomos perskaičiuojant pareiškėjo valstybinės pensijos dydį, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymi, kad įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, neteisėtais apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio valstybinę pensiją.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skundo motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad valstybinės pensijos perskaičiavimas, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas jau yra įvykdytas. VRM veikia pagal įstatymus ir nėra teisės normos, pagal kurią VRM galėtų ir turėtų kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą.

Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad VRM 2001-03-27 sprendimu Nr. 17124 pareiškėjui nuo 2001-02-28 neterminuotai paskirta 1 365,42 Lt valstybinė pensija. VRM 2014-12-23 buvo gautas pareiškėjo atstovės 2014-12-13 prašymas pateikti informaciją apie nuo 2010-01-01 neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, bei šią dalį išmokėti.

VRM 2015-01-21 sprendime Nr. 1D-816(11) nurodė, kad pareiškėjo prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie neprimoką dienos bei nurodė, kad išmokėti nepriemokos VRM neturi teisinio pagrindo. Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtos 2015-01-20 pažymos Nr. 11DP(P)-554 nustatyta, jog pareiškėjui E. B. paskirta valstybinė pensija nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, be kita ko, pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į 1 412,30 Eur dydžio valstybinės pensijos nepriemoką, kuri susidarė nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta: „Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis <...>, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos <...>, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas“. Taigi pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį buvo nustatytas valstybinės pensijos mokėjimas asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, šiems asmenims pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiavus valstybines pensijas buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195 nuo 2012-09-01.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, pensijų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas, taip pat ir mažinant paskirtas ir mokamas pensijas tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, tačiau reguliuojant pensijų santykius būtina paisyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, kurioje inter alia įtvirtinta galimybė žmogui savo nuožiūra (t. y. laisvai apsisprendžiant) pasirinkti darbą; valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama valstybinė pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Taip pat pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Šioje byloje nustatytą aplinkybę, kad nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31, remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsni nuostatomis, pareiškėjui buvo mokama perskaičiuota sumažinta valstybinė pensija, įvertinus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo nuostatų kontekste, konstatuotina, kad valstybinės pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, kuris pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, laikytinas pareiškėjo Konstitucijos saugomų teisių pažeidimu. Todėl pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, priteistina šiuo pagrindu sumažinta ir neišmokėta 1 412,13 Eur dydžio valstybinės pensijos dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo E. B. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui E. B. (a. k. duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 1 412,30 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvylika eurų ir trisdešimt centų) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31, dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiArūnas KaminskasIrena PaulauskienėMilda Vainienė