- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-534-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- K. Ž.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-534-278/2009
106.8.2; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7378-755/2009 pagal ieškovės K. Ž. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau AB) „Lietuvos draudimas“ dėl sveikatai padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad 2007-02-25 apie 12.10 val. Panevėžio rajone, kelio Panevėžys – Aristava – Sitkūnai 11 km įvyko autoįvykis, kurios metu J. R., vairuodamas automobilį Ford Siera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su I. G. vairuojamu automobiliu Citroen Xantia. Autoįvykio metu ji buvo sužalota, o autoįvykio kaltininkas nuo patirtų sužalojimų 2007-02-25 mirė. Teigia, kad J. R. savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“, tačiau ši bendrovė atsisakė jai pilnai atlyginti žalą. Prašė teismą priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 11 345,77 Lt dantų protezavimo išlaidas, 820 Lt už dantų gydymą, 55,87 Lt išlaidas už medikamentus ir nuotraukų darymą, 674,18 Lt kelionės į gydymo įstaigą išlaidas, 196,71 Lt už vaistus, 206,77 Lt už pagerintą maistą, 9 022,76 Lt negautas pajamas už 2008 m. vasario mėnesį bei už laikotarpį nuo 2008-07-28 iki 2009-07-28 ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismo teisėjas 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino, jog šį ieškinį K. Ž. gali paduoti Vilniaus miesto trečiajam apylinkės teismui, pagal atsakovės buveinę. Teismas nurodė, kad žalos, padarytos sveikatai, atlyginimo forma, kai kaltininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta, yra draudimo išmoka, kurios išmokėjimo pagrindas yra sutartis, o ne tik pats žalos padarymo faktas. Nurodė, kad reikalavimas draudikui išmokėti draudimo išmoką, kaip kildinamas iš sutartinių santykių, nagrinėtinas pagal bendrąsias teismingumo taisykles.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė K. Ž. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti ir nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme. Nurodo, kad ieškinys dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo pagal CPK 30 straipsnio 5 dalį teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui pagal ieškovės gyvenamąją vietą. Ieškovė nesutinka su teismo argumentais dėl teismingumo nustatymo ir mano, kad ieškinio dalykas ir pagrindas yra žala padaryta dėl sveikatos sužalojimo, nes sutartiniai, prievoliniai santykiai su draudimo bendrove jos nesieja. Sutartiniuose santykiuose su draudimo bendrove yra eismo įvykio kaltininkas, o ieškovės reikalavimas yra išimtinai susijęs su žalos atlyginimu dėl sveikatos sužalojimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąja vietą arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t.y., įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 str.). Alternatyvusis teismingumas paprastai nustatomas bylose, kuriose ypač reikšmingos ieškovo teisės bei interesai. Tokiu būdu ieškovui patogiau įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Tačiau teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 str. 12 d.). Ieškovė K. Ž. nurodo, kad dėl padidinto pavojaus šaltinio valdytojo kaltės, kuris savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs pas atsakovą, ji patyrė nuostolių, kuriuos prašo atlyginti. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. nustato, kad jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė, atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmokas. Civilinėje byloje dėl draudimo išmokų priteisimo ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį, o ne atlyginti žalą iš delikto, todėl bylos teismingumui nustatyti CPK 30 straipsnio 5 dalis netaikoma. Nors ieškovė su atsakovu nėra tiesiogiai sudariusi draudimo sutarties, tačiau prašoma priteisti išmoka kyla iš žuvusio J. R. sutartinių santykių. Kadangi atsakovo buveinė yra Vilniaus mieste, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir išaiškino ieškovei į kurį šalies teismą ji turėtų kreiptis (CPK 137 str.3d.). Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.