- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- e2YT-3172-1021/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00417-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., VĮ ,,Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys A. V., VĮ ,,Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. (toliau - pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos K. G. mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina K. G., kuri iki pat savo mirties gyveno (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybėje. Motina mirė būdama našle, nes jos sutuoktinis, jo tėvas G. V. mirė dar (duomenys neskelbtini). Motina, mirus sutuoktiniui, gyveno viena iki pat savo mirties. 1999 metais jis bei jo motina kreipęsi į Vilkaviškio rajono žemėtvarkos skyrių su prašymais, jog būtų atkurta nuosavybės teisė į 7,86 ha žemę, kurią iki 1940 metų valdė tėvas V. G.. 1999 metais matininkai žemės sklypus išmatavo, dalyvaujant tiek jam, tiek motinai. Tačiau motinos mirties dieną dar nebuvo oficialaus sprendimo dėl nuosavybės atkūrimo tiek jam, tiek motinai, tačiau žeme galėję naudotis, nes jau 1999 m. gruodžio 9 d. buvo suformuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektų Nr. 451ŽV, Nr. 461ŽV pagrindais. 2001 m. liepos 30 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 39-10533-11527 jau po motinos K. G. mirties, jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 3,9200 ha žemės, K. G. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 4,2800 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajone. Todėl Nekilnojamojo turto registre K. G. vardu buvo įregistruoti žemės sklypai: 0,3600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav.; 3,2300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav.; 0,6900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav.. Jam pačiam vėliau 2001 m. rugsėjo 13 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 3,5200 ha žemės, jam perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 3,2700 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajone. (duomenys neskelbtini) mirus motinai, tiek jis, tiek sesuo A. V. nesikreipę į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kadangi žinoję, jog motinos vardu jokio registruotino turto nėra, todėl manę, jog tokiu atveju nėra būtina kreiptis į notarą. Taip pat į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė ir kiti galimi įpėdiniai. Tai patvirtina 2020 m. balandžio 20 d. Marijampolės 2-ojo notaro biuro notarės N. U. rašte pateikta informacija, jog dėl K. G. palikimo priėmimo į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Po to, kai motinos vardu buvo įregistruoti žemės sklypai, jis taip pat nesikreipęs į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl atsiradusio palikimo priėmimo ir savo paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą įteisinimo, kadangi buvau įsitikinęs, jog palikimą priėmęs praktiškai pradėjęs turtą valdyti, jog nebūtina atlikti kokių nors papildomų veiksmų bei kreiptis į notarą. Po motinos mirties jis vienintelis palikėjos (motinos) turtu visą laiką rūpinęsis, prižiūrėjęs, mokantis mokesčius, deklaruojantis. Jis pats žemę ariantis, sėjantis, nuimantis užaugintą derlių. Taip pat jis vienintelis rūpinęsis nuosavybės teisių atkūrimu K. G., tvarkęs visus būtinus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu. Jis po motinos mirties palikimą priėmęs per nustatytą šešių mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai turtu disponavęs. Juridinio fakto nustatymas būtinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisei įregistruoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, bei nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. G. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame sutiko su pareiškimu, bei nurodė, kad po motinos mirties pareiškėjas vienintelis rūpinosi paliktu turtu, mokėjo mokesčius, deklaravo, dirbo jį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimais nustatyta, kad K. G., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) V. G., 77 m. amžiaus, mirė (duomenys neskelbtini) Santuokos liudijimu nustatyta, kad minėti asmenys susituokė (duomenys neskelbtini).. Gimimo liudijimu nustatyta, kad pareiškėjas yra jų sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini).. Marijampolės apskrities sprendimu nustatyta, kad 2001 m. liepos 30 d. atkurtos nuosavybės teisės K. G., kuri sprendimo priėmimo metu buvo mirusi, į žemės sklypus. Marijampolės apskrities sprendimu nustatyta, kad pareiškėjui taip pat buvo atkurtos 2001 m. rugsėjo 13 d. sprendimu nuosavybės teisės į žemės sklypus. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisė į žemės sklypus pareiškėjo motinai įregistruota 2001 m. rugpjūčio 20 d., jai jau mirus.
Remiantis pareiškėjo motinos mirties metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 573 straipsnio 1 dalimi, kaip pirmosios eilės įpėdinis – mirusiosios K. G. sūnus V. G. turėjo teisę paveldėti savo motinos turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jo turtą. Pareiškėjas palikimą galėjo paveldėti pagal įstatymą ir pagal testamentą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau visi nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 567 straipsnis, 587 straipsnis). Marijampolės 2-ojo notaro biuro raštu nustatyta, kad dėl mirusiosios K. G. palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjo pareiškimu, bei pateiktais jo rašytiniais įrodymais nustatyta, kad mirusioji K. G. savo mirties metu turėjo turtinę teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę, kuri buvo atkurta po jos mirties (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2001 m. rugpjūčio 20 d., kai ji jau buvo mirusi (duomenys neskelbtini) Po jos mirties atsirado jos palikimas, tuo pačiu pareiškėjui kaip 1 eilės įpėdiniui atsirado teisė priimti palikimą. Pareiškėjas nurodė, kad jau nuo 1999 m. jis naudojosi sklypais, kadangi jie buvo jau suformuoti, ką patvirtina prie pareiškimo pateikti nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, kad jis dirbo žemės ūkio paskirties žemę, kuri matuojama hektarais, t. y. jis ją faktiškai valdė esant gyvai motinai, ir po jos mirties, esant žemės nuosavybės atkūrimo situacijai, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos sumoje 1,68 Eur neviršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.