- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- e1-298-633/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51811-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Kaltinamasis
- I. B.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis
pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. B. asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 2019 m. liepos 31 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiai laisvės apribojimo; 2019 m. gruodžio 19 d. ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-21897-19, kurioje jis kaltinamas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai) padarymu, su kaltinamuoju aktu perduota Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamasis I. B. 2019 m. gruodžio 6 d. apie 21.00 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini), per bendras išgertuves kilusio žodinio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, keturis kartus sudavė rankos kumščiu į veidą E. G., tuo padarydamas jam kraujosruvą dešinės akies srityje, ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Šiais veiksmais kaltinamasis I. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas
2. Kaltinamasis I. B. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini) kartu su E. G. vartojo alkoholį, dar tuo pat metu namuose buvo jo sugyventinė S. G. ir jo 5 mėnesių vaikas. Išgertuvių metu pas juos atėjo A. G., ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jiems su A. besiginčijant į ginčą įsivėlė ir E., kuris išvadinęs jį visokiais necenzūriniais žodžiais pabėgo į koridorių, jis iš paskos, ten pat atėjo ir A., kuris jį laikė, bet jam pavyko išsilaisvinti. Išsilaisvinęs jis 4 kartus sudavė kumščiu į veido sritį E. G.. Vėliau jis atsiprašė E. G., pastarasis jam atleido (b. l. 44-45, 47).
3. Nukentėjusysis E. G. parodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) svečiavosi pas seserį S. G., ten kartu su I. B. ir jo tėvu A. G. vartojo alkoholį, vėliau tarp I. B. ir jo tėvo įvyko žodinis konfliktas. I. B. pradėjo stumdyti jo tėvą ir jam įsiterpus, I. B. jam sudavė keturis kartus kumščiu į veidą, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Po įvykio jis su tėvu išėjo į savo namus ir iškvietė pagalbą. Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyriuje jam buvo nustatytas dešinės akies sumušimas. (b. l. 14, 17).
4. Liudytojas A. G. parodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. namuose adresu (duomenys neskelbtini) vakare nuėjo pas dukrą S. G., kuri gyvena to paties namo kitoje dalyje kartu su I. B.. Pas dukrą koridoriuje pamatė, kad ant žemės ant nugaros guli jo sūnus E. G., o ant jo buvo atsisėdęs I. B. ir smūgiavo vienos rankos kumščiu į galvos sritį. Jis griebė I. B. ir nutempė nuo sūnaus, bet I. B. jį nustūmė ir vėl puolė ant E., ir kumščiu sudavė į galvos sritį. Dukra išsigandusi pradėjo šaukti, ir tada jie išsiskirstė (b. l. 33-34).
5. Liudytoja S. D. parodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. apie 20.00 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą ir kaip I. B. sugyventinė šaukė „baikit“. Ji iš karto nubėgo pas (duomenys neskelbtini) ir pamatė kaip virtuvėje vienas kitam į rankas įsikibę E. G. ir (duomenys neskelbtini), jai paklausus „ką čia darot?“, jie paleido vienas kitą. (duomenys neskelbtini) pasiėmė striukę ir ėjo į lauką, bet į koridorių jį atsivijo (duomenys neskelbtini). Koridoriuje (duomenys neskelbtini) ir jie pargriuvo ant koridoriuje stovėjusios lovytės, (duomenys neskelbtini) tėtis buvo įsikibęs į (duomenys neskelbtini), kad išlaisvintų (duomenys neskelbtini), ji trumpam nuėjo į kambarį pas (duomenys neskelbtini), grįžusi atgal pamatė, kaip (duomenys neskelbtini) iš kumščio trenkė į dešinę (duomenys neskelbtini) veido pusę, šis iškart užsiėmė už akies ir atsitūpė (b. l. 36-37).
6. 2019 m. gruodžio 7 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog įvykis įvykęs vieno aukšto mūriniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Į butą patenkama iš kiemo pusės, dešinėje pastato pusėje per duris patenkama į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Įėjus koridoriuje dešinėje pusėje matomi komoda, vaikiška lova, guminiai batai, kairėje pusėje matomos durys, pro kurias patenkama į gyvenamąją patalpą. (b. l. 4-9).
7. 2020 m. sausio 16 d. Specialisto išvada Nr. G 44/2020 (09) klinikiniais duomenimis (fiksuotais medicininiuose dokumentuose) nukentėjusiajam E. G. konstatuota kraujosruva dešinės akies srityje buvo padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai 2019 m. gruodžio 6 d., ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. E. G. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas vienu poveikiu. E. G. padarytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas pačiam nukentėjusiajam griūnant ir kontaktuojant su kietų bukų savybių turinčiu aplinkos daiktu. E. G. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas su pakankamai nedidele jėga, nes jo pasekoje buvo sužaloti tik kūno paviršiuje esantys veido minkštieji audiniai. E. G. sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 21).
8. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARJK – 0063, patikros Nr. 0975999, nukentėjusiajam E. G. 2019 m. gruodžio 6 d. 21.44 val. nustatytas 0,74 promilių girtumas, (b. l. 65-67).
9. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, išgertuvių metu kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia ranka suduodamas smūgius į veidą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas
Motyvuojamoji dalis
10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Trečia, keturi smūgiai rankos kumščiu į veidą, sukėlę nukentėjusiajam kurį laiką trukusį fizinį skausmą, ir nežymiai sutrikdę jo sveikatą aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojami nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius duomenis duotomis išvadomis, tiek kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kadangi nagrinėjama kaltinamojo veika nebuvo įvykdyta prieš šeimos narį, artimą giminaitį ar mažametį, nenustatyta faktinio pagrindo šios veikos kvalifikavimui pagal sunkesnes (kvalifikuotas) BK 140 straipsnio antros ar trečios dalies sudėtis.
III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai
11. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju buvo atlikti 4 smurtiniai veiksmai, jais sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau, kitas vertus, fizinis smurtas nebuvo stiprus, jo pasekmės trumpalaikės. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir nežymaus sveikatos sutrikdymo) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.
13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar iš esmės patenkinama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis už tyčines nusikalstamas veikas teisiamas antrą kartą, šįkart nusikalto būdamas recidyvistu, nebaigęs atlikti bausmės už ankstesnį nusikaltimą pagal 2019 m. liepos 31 d. nuosprendį, dar dėl vieno tyčinio nusikaltimo ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota į teismą (b. l. 53-57), yra baustas ir dar neatlikęs administracinės nuobaudos už tyčinį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 58-59), jis yra visiškai darbingas, nuo 2019 m. spalio mėn. dirba nuolatinį darbą, (b. l. 60), gyvena faktinėje šeimoje, turi vieną vaiką išlaikytinį, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta.
14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi, įskaitant nukentėjusiojo atsiprašymą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas jo tyčinių nusikaltimų recidyvas (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas. 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
15. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant apylygiai, kartu pripažinus dar patenkinama kaltinamojo asmenybę (punktas 13) yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, nustatytini kaltinamojo padėtį atitinkantys realiai įgyvendinami įpareigojimai: a) per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su legaliu darbu, b) per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, c) per visą laisvės apribojimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui.
16. Kaltinamajam I. B. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48-49) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ji panaikintina. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
I. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę I. B. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo. Nustatyti tokius įpareigojimus : 1) per visą bausmės vykdymo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su legaliu darbu, 2) per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 3) per visą bausmės vykdymo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.