- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- 1-1300-369/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- R. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su baudžiamąją bylą, kurioje R. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 181 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje R. G. kaltinamas tuo, kad 2017-07-07, apie 21-22 vai., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo artimoje aplinkoje, kas pasireiškė tuo, kad konflikto metu, savo žmonai S. G., sudavė ranka vieną kartą į veidą, taip sukėlė jai fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
be to, jis, 2015-06-10 apie 18.00 vai., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, paties sukelto eismo įvykio metu, panaudodami fizinį smurtą - nenustatytam asmeniui sudavus kumščiu nukentėjusiajam K. A. smūgį į dešinę veido pusę, po ko nukentėjusysis pargriuvo ant kairio šono, o vėliau kai nukentėjusysis atsistojo, jam - R. G. sudavus kumščiu nukentėjusiajam į apatinį žandikaulį, atimdami automobilio Ford Focus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, apkaltindami nukentėjusįjį dėl eismo įvykio, grasindami panaudoti fizinį smurtą, liepdami nukentėjusiajam pasirašyti kaip kaltininkui užpildytoje autoįvykio deklaracijoje, bei pasirašyti paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, privertė nukentėjusįjį K. A. savo naudai perduoti turtinę teisę į 500 eurų, tai yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 str. 2 d.
be to, jis, 2015-06-10 apie 18 vai., alioji g. 2A, Trakų Vokėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. G., sukėlęs eismo įvykį, t. y. nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio automobilio Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),vairuojamo K. A., apkaltinęs jį dėl autoįvykio, A. G. užpildžius eismo įvykio deklaraciją, įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis - autoįvykio kaltininku nurodžius K. A., pagamino netikrą dokumentą - autoįvykio deklaraciją, kurią panaudojo 2015-06-11 pateikdamas UAB DK „PZU Lietuva“, Eigulių g. 21, Vilniuje, ir taip apgaule, savo sutuoktinės S. G. naudai, įgijo svetimą, UAB DK „PZU Lietuva“ priklausantį turtą - 307,41 Eur, kurie buvo pervesti kaip draudiminė išmoka į S. G. sąskaitą Nr. LT27 7300 0100 3835 2206 AB „Swedbank“ banke.
Vertinant baudžiamojoje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, teismas daro išvadą, kad baudžiamoji byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, nes surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų ir tai trukdo pradėti nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d.).
LR BPK 219 str. 1 d. 3 p. reikalauja, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.
Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme. Dėl šios priežasties kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame turi būti išsamiai ir aiškiai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kad kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, galėtų tinkamai pasiruošti gynybai.
Kaltinime nurodyta, kad R. G. BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką jis įvykdė 2017 m. liepos 7 d., nors baudžiamoji byla į teismą perduota 2017 m. balandžio 7 d. Šiuo atveju buvo pažeisti BPK 219 str. 1 d. 3 p. reikalavimai.
Kaltinimas privalo būti grindžiamas konkrečiomis aplinkybėmis, jokios prielaidos ar kitokio pobūdžio interpretacijos tokiame procesiniame dokumente, kaip kaltinamasis aktas, negalimos. Asmeniui pateiktame kaltinime visos aplinkybės turi būti suformuluotos aiškiai ir suprantamai, kad asmuo žinotų, kuo jis yra kaltinimas ir kad nebūtų pažeidžiama asmens teisė į gynybą. Perskaičius kaltinamąjį aktą turi būti aišku, kas, kuo ir kuo remiantis yra kaltinamas. Kaltinamajame akte be formalių turinio elementų (nurodytų BPK 219 str. 1 d. 1, 2, 6, 7 p.) svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinamas asmuo, taip pat tiksliai kvalifikuoti veiką, aiškiai nurodant, kokia BK norma ar kokios normos už veiką numato baudžiamąją atsakomybę.
Pagal BK 181 str. 2 d. R. G. pateiktame kaltinime nurodyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas kartu su ikiteisminio turimo nenustatytu asmeniu. Pirmiausia nenustatytas asmuo sudavė nukentėjusiajam K. A. smūgį į veidą ir šis nukrito. Nukentėjusiajam atsikėlus, smūgį jam sudavė R. G.. Po to nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdyti nusikalstami veiksmai neindividualizuoti. Iš teismui perduoto kaltinimo neaišku, kas iš nukentėjusiojo atėmė automobilio Ford Focus valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius, kas toliau grasino nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, kas liepė nukentėjusiajam, kaip kaltininkui pasirašyti užpildytoje autoįvykio deklaracijoje ir pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį, priverčiant K. A. savo naudai perduoti turtinę teisę į 500 eurų. Sistemiškai analizuojant kaltinimą, galimą daryti išvadą, kad nukentėjusysis savo, o ne kitų asmenų naudai perdavė turtinę teisę į 500 eurų, todėl lieka neaišku, kuo remiantis R. G. pateikti kaltinimai dėl turto prievartavimo. Kadangi kaltinime neaprašyti konkretūs R. G. ir kartu su juo veikusio nenustatyto asmens veiksmai, kad jie veikė bendrininkų grupėje kaltinime nenurodyta, todėl teismui nėra galimybės spręsti apie kiekvieno iš galimai įvykdytoje nusikalstamoje veikoje veikusio asmens, jo atliktų veiksmų apimtį ir vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Nurodyti pažeidimai yra esminiai, trukdo teismui nagrinėti bylą teisme.
Pagal 300 str. 1 d. R. G. pateiktame kaltinime nurodyta, kad eismo įvykio deklaraciją, kurios pagrindu Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. A. buvo apkaltintas dėl autoįvykio užpildė A. G., kuris įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau būtent R. G. kaltinamas, kad būtent jis pagamino netikrą dokumentą – autoįvykio deklaraciją, kurią vėliau panaudojo. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog užpildyta deklaracija neatitiko eismo įvykio deklaracijai nurodytų reikalavimų, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu prokurorė šį dokumentą vertina kaip netikrą dokumentą, kurį pagamino kaltinamasis R. G., tuo pačiu nenurodant, kokius būtent netikro dokumento pagaminimo veiksmus jis atliko.
Teismo nustatyti esminiai kaltinamojo akto surašymo trūkumai suvaržo kaltinamojo R. G. teisę į gynybą, o trūkumai aprašant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas netgi pažeidžia jo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas (BPK 22str.3d.), suvaržo kaltinamojo galimybes pasiruošti gynybai. Nors šios teisės normos galimas pažeidimas ir nesuteikia teismui atskiro pagrindo perduoti bylą prokurorui BPK 234 str. 2d. pagrindu, tačiau visumoje su LR BPK 219 str.3 p. pažeidimu, trukdo teismui nagrinėti bylą.
Priėmus tokio turinio kaltinamąjį aktą, teismas pats privalėtų formuluoti konkretų kaltinimą, arba „sufleruoti“ prokurorui, nurodant, kas turi būti nurodyta jo suformuluotame kaltinime. Analizuojant R. G. pareikštus kaltinimus, darytina išvada, kad jo apimtyje nagrinėjant bylą, teismas turės pats aiškintis naujas aplinkybes ir šių faktinių aplinkybių pagrindu plėsti ar tikslinti R. G. inkriminuotą kaltinimą, o tai neginčijamai pažeistų jo, kaip kaltinamojo teises. Teismo manymu, tokio pobūdžio ir apimties darbo perkėlimas teismui pažeidžia teismo nešališkumo principą, nes verčia teismą, kuriam privaloma teisingai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėti bylą, imtis teismui nebūdingų veiksmų, renkant papildomus duomenis ir jų pagrindu formuluojant kaltinimą.
Sprendimas, nagrinėjamoje byloje, perduoti bylą prokurorui kyla iš protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir kitų bendrųjų teisės principų, kad šioje byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro, neperkeliant baudžiamojo persekiojimo teisės ir pareigų teismui. Tokia pozicija išreiškiama ir Vilniaus apygardos teismo nutartyje 1S-42-495/2014;
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 440 str. 2 d., teisėjas, -
nutaria:
Baudžiamąją bylą, kurioje R. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 181 str. 2 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. perduoti prokurorui nustatytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Nustatyti vieno mėnesio terminą šių trūkumų pašalinimui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamosios bylos gavimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros dienos.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.