Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė rašytinio teismo proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1408-343/2013 pagal kreditoriaus AB DNB bankas skundą dėl BUAB „AG projektai“ 2012 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Antruoju darbotvarkės klausimu nepagrįstai nutarta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. Iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo administratorius neturi teisės naudoti bankrutavusios įmonės lėšų, tačiau per šį laikotarpį nepagrįstai buvo sumokėtas 3 000 Lt darbo užmokestis buhalteriui ir 850 Lt advokatui. Į administratoriaus pareigas įeina bankrutuojančios įmonės apskaitos tvarkymas, dokumentų teikimas Garantiniam fondui dėl lėšų skyrimo darbuotojų finansiniams reikalavimams tenkinti, metinių finansinių ataskaitų sudarymas, teikimas ir kt. (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p., 12 p., 16 p.). Už teikiamas administravimo paslaugas administratoriui yra mokamas atlyginimas, todėl naudojantis kitų asmenų paslaugomis, už jas turėtų būti apmokama iš administratoriaus atlyginimo. Nurodytų administravimo išlaidų patvirtinimas pažeidžia įmonės kreditorių interesus, nes kuo daugiau bus patirta nepagrįstų administravimo išlaidų, tuo mažiau liks įmonės lėšų finansiniams reikalavimams patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais (skundo) argumentais ir papildomai nurodė:

1. 2012 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo protokole bankroto administratorius patvirtino galimybę su policijos ir Kauno apskrities VMĮ paimtais įmonės dokumentais susipažinti juos paėmusiose institucijose. Tokių įrodymų, kad administratorius šiuo klausimu būtų kreipęsis į nurodytas institucijas, nepateikta, ir tai patvirtina netinkamą jo pareigų atlikimą;

1. Apeliantas apie vykusį kreditorių susirinkimą buvo tinkamai informuotas ir turėjo visas galimybes dalyvauti kreditorių susirinkime, jame balsuoti bei sužinoti, kokie yra priimti nutarimai ir juos laiku apskųsti. Nutarimų apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. gruodžio 15 d. ir baigėsi 2012 m. gruodžio 29 d., o skundas buvo paduotas tik 2013 m. sausio 21 d.;

2. Nors atsakovas neprašė teismo taikyti senaties terminą, tačiau atsižvelgiant į viešąjį interesą bankroto bylose, teismas ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo taikyti ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą 14 dienų kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimo terminą ir tuo pagrindu atmesti apelianto skundą;

3. Su paimtais įmonės buhalteriniais dokumentais susipažinti buvo leista įmonę atstovaujančiam advokatui policijos komisariato patalpose, tačiau dėl pareiškėjo skundžiamų administravimo išlaidų sąmatų nėra galimybės apmokėti advokatui už suteiktas paslaugas ir iki teismo sprendimo dėl tokių paslaugų teikimo pagrįstumo negali jomis naudotis. Šios aplinkybės ir buvo nurodytos 2012 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkime.

4. Bankroto byloje klausimas dėl 850 Lt dydžio išlaidų advokatui bei 1 500 Lt dydžio mėnesinio atlyginimo buhalteriui jau ne kartą buvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. Paskutinėje 2013 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2- 1064/2013, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog apelianto ginčijamos administravimo išlaidų sąmatoje nurodytos 6 000 Lt išmokos buhalteriui ir 850 Lt advokatui yra nepagrįstos, neatitinka administravimo išlaidų sampratos ar jų dydžiai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimta byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, šioje byloje nagrinėjamos analogiškos aplinkybės bei motyvai, todėl ši apeliacinės instancijos nutartis turi prejudicinę reikšmę nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą;

5. Kreditorių lūkesčiai, kad administratorius ar kiti asmenys, prisidedantys prie bankroto procedūrų atlikimo, bankroto procese veiks neatlygintinai, yra nepagrįsti, todėl administratorius turi teisę į patirtų administravimo procedūroms atlikti išlaidų kompensavimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Kreditorių susirinkimas, turėdamas teisę patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą už visą bankroto proceso laikotarpį, turi teisę tvirtinti dalies (už tam tikrą laikotarpį) bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, todėl priimdamas skundžiamą nutarimą BAUB „AG projektai“ kreditorių susirinkimas veikė teisėtai ir pagrįstai - balsavo už operatyvų ir nenutrūkstamą bankroto procedūrų vykdymą, pripažino, kad administratoriaus patirtos išlaidos atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį ir jos buvo būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių, nei kitų CPK nustatytų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl termino apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus

Bankroto procesas turi būti ekonomiškas, koncentruotas, vykdomas greitai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Kreditorių susirinkimai – bankroto procedūros sudėtinė dalis, todėl tie patys principai taikytini ir šiai procedūrai. Toks susirinkimas ir jame priimti nutarimai pripažintini teisėtais, jei buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Kreditorių susirinkimo sušaukimą, teises, nutarimų priėmimo tvarką reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 22-24 straipsniai. ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kreditorių susirinkimo pareiga nustatyti susirinkimų sušaukimo tvarką. Į bylą nėra pateikta tokia tvarka, tačiau iš susirinkimo protokolo turinio galima daryti prielaidą, kad tokia tvarka yra (susirinkimo sušaukimas, informavimas apie susirinkimą ir pan.). Nustatyta, ir dėl to nėra ginčo, kad kreditoriams, taip pat ir pareiškėjui, apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, jo darbotvarkę, nutarimų projektus buvo pranešta tinkamai, išsiunčiant informaciją nustatyta tvarka. Pareiškėjas balsavo dėl nutarimų projektų raštu ir dėl to taip pat nėra ginčo. Įmonių bankroto įstatymas suteikia teisę kreditoriui apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (ĮBĮ 24 str. 5 d. Byloje nėra duomenų, kokia tvarka turėjo būti pranešama nedalyvavusiems susirinkime kreditoriams apie priimtus nutarimus, tačiau yra duomenys, kad apie tai kreditoriai buvo informuojami elektroniniu paštu, išsiunčiant protokolą (16 b.l.). Iš byloje esančio elektorinio pašto rašto turinio akivaizdu, kad protokolas buvo išsiųstas ne visiems kreditoriams (ar jį ne visi gavo), ir tuo nepaneigtas apelianto teiginys, kad protokolą su skundžiamais nutarimais jis gavo tik 2013 m. sausio 7d., todėl nepagrįsta teismo išvada, kad kreditorius apie skundžiamą nutarimą faktiškai privalėjo sužinoti (sužinojo) ankščiau, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad kreditorius būtų sužinojęs apie šį nutarimą anksčiau nei nurodyta data. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 ir 15 punktai nustato administratoriaus pareigą ginti ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir visų kreditorių teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinas bankroto procedūras, teikti jiems informaciją apie bankroto procedūras. Kadangi informacija kreditoriui apie kreditorių susirinkimo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimus pateikta vėliau, tai prieinama prie išvados, kad apeliantas sužinojo apie ginčijamų nutarimų turinį nuo informavimo apie nutarimų turinį dienos – 2013 m. sausio 7 d., todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad kreditorius praleido Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyto 14 dienų nutarimo apskundimo terminą yra nepagrįsta. Kadangi teismas netenkino apelianto skundo iš esmės ir kitais pagrindais, todėl praleisto termino skundui paduoti konstatavimas skundžiamos teismo nutarties esmės nekeičia.

Dėl administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimo

ĮBĮ 23 straipsnyje nustatyta kreditorių susirinkimo teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Pagal ĮBĮ nuostatas administratoriaus ataskaitos patvirtinimas ar nepatvirtinimas tiesiogiai jokių teisinių padarinių nesukelia, tačiau atsižvelgiant į ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 25 punkto, 23 straipsnio 4 punkto, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, prieinama prie išvados, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, dėl kurios tvirtinama ataskaita. Kadangi tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės egzistuoja prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas reiškia, kad taip priimamas prievolės įvykdymas CK 6.123 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).

Apeliantas nesutinka su nutarimu patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą už 2012 m. spalio 11 d. – 2012 m. gruodžio 14 d. laikotarpį, nes bankroto administratorius nevykdė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis dėl priežasčių, trukdžiusi administratoriui atlikti jo kompetencijai priskirtus ginčo veiksmus, priėjo prie teisingos išvados, kad ne nepateisinamas neveikimas, o objektyvios aplinkybės (2010-2011 m. buhalterinių dokumentų neperdavimas administratoriui, ribotos galimybės su jais susipažinti ikiteisminio tyrimo institucijoje) sukliudė bankroto administratoriui iš dalies tinkamai įvykdyti savo pareigą, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 13 d. grąžinus dokumentus bankroto administratorius bankroto administratorius tęsia šių dokumentų tikrinimą. Iš bylos duomenų matyti, kad bankroto administratorius nebuvo pasyvus, domėjosi galimybe susipažinti su paimtais ikiteisminiam bei mokestiniam tyrimui įmonės buhalteriniais dokumentais, informavo apie tai kreditorius, kreipėsi į teismą dėl įmonės sudarytų sandorių patikrinimo termino pratęsimo. Teismas sprendžia, kad dėl nustatytų faktinių aplinkybių nebuvo pagrindo netvirtinti administratoriaus ataskaitos. Be to, pažymima, kad ataskaitos patvirtinimas nesant atliktų ginčo darbų, nepašalina bankroto administratoriau pareigos tuos darbus atlikti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto skundą dėl 2012 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administratoriaus ataskaitos patvirtinimo“.

Dėl faktinės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo

ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo pareiga tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šiomis išlaidomis disponavimo tvarką. Kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo patikrinimo prerogatyva priklauso teismui.

Nagrinėjamoje byloje BUAB „AG projektai“ 2012 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. Bankroto administratorius nurodė, kad ataskaitiniu laikotarpiu buvo gauta 8 872,39 Lt pajamų, patirta 4 202,12 Lt išlaidų, kurios buvo apmokėtos iš administravimui skirtų lėšų, todėl ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies pagrindu šias išlaidas administratorius susigrąžino iš bankroto procedūros metu gautų pajamų. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas balsų dauguma, procesinių jo priėmimo pažeidimų nenustatyta.

Kaip matyti iš gautų pajamų ir patirtų administravimo išlaidų sąmatos (11 b. l.), per ginčo laikotarpį įmonės patirtas išlaidas sudaro banko paslaugos (2,53 Lt), pašto išlaidos (150,75 Lt), darbo užmokestis buhalterei (3 000 Lt), kuras (198,84 Lt) ir teisinės paslaugos (850 Lt). Apeliantas, nesutikdamas su šiuo nutarimu ginčija buhalterio (3 000 Lt) ir teisinių paslaugų teikimo bei apmokėjimo (850 Lt) tikslingumą. Nurodo, kad bankroto administratorius, vykdydamas jam nustatytas pareigas, naudojasi trečiųjų asmenų paslaugomis, todėl su šiomis paslaugomis susijusias išlaidas turi apmokėti savo lėšomis.

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąrašas išlaidų, kurios gali būti priskiriamos prie administravimo išlaidų, nėra baigtinis, jomis pagal suformuotą teismų praktiką yra pripažįstamos ir kitos išlaidos, atitinkančios administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Įstatyme nėra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas administravimo išlaidų, išskyrus administratoriaus atlyginimą, dydis, tačiau administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Atsakovas nurodė, kad įmonės sudarytų sandorių vertinimui yra būtinos teisinės žinios, o bankrutuojančią bendrovę administruojanti įmonė teisinių žinių specialisto neturi, todėl yra teisininko konsultacija yra būtina (68-77 b. l.). Šios aplinkybės apeliantas nepaneigė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, neigdamas buhalterio būtinybę, teismo posėdžio metu pripažino, kad jis reikalingas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2-1064/2013), nagrinėdamas to paties apelianto skundą dėl BUAB „AG projektai“ 2012 m. spalio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimo „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki 2012 m. spalio 11 d.“ įvertino iš esmės tų pačių išlaidų – 850 Lt už teisines paslaugas ir 6 000 Lt atlyginimą buhalteriui, pagrįstumą ir priėjo prie išvados, kad šios išlaidos nėra nepagrįstos ir neatitinkančios protingumo ir teisingumo kriterijų. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ginčijamos išlaidos (850 Lt už advokato pagalbą ir 3 000 Lt atlyginimas buhalteriui) buvo nepagrįstos, nereikalingos ar iš viso nepatirtos. Nesutikimą su ginčo nutarimu iš esmės apeliantas grindžia prielaidomis (CPK 178 str.). Teismas prieina prie išvados, kad administratoriaus faktiškai patirtų išlaidų sąmatoje nurodytos išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą (ĮBĮ 36 str. 3 d.), o jų dydžiai neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos nutartį nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BUAB ,,AG projektai“ pateikė prašymą priteisti 850 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir išlaidas patvirtinančius įrodymus (100-102 b. l.). Kadangi atsakovo prašomos priteisti išlaidos viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius įkainius už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (8.15 p.), todėl, įvertinus byloje pasiektą teisinį rezultatą, teisingumo ir protingumo principus, iš kreditoriaus AB DNB banko priteisiama atsakovo BUAB ,,AG projektai“ naudai 335 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui BUAB ,,AG projektai“ (j. a. k. 300062115) iš apelianto AB DNB banko (j. a. k. 112029270) 335 Lt (tris šimtus trisdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.