Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, dalyvaujant apelianto Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui R. K., apelianto trečiojo asmens VO „Žvėryno bendruomenė“ atstovams advokatams J. B. ir advokatui L. P., apelianto M. K. atstovui K. K., atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovui T. M., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei V. K., atsakovo VŠĮ Lietuvos edukologijos universiteto atstovui avokadui D. P., atsakovo UAB “P18” atstovui advokatui J. Č., trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atstovei R. A., kitiems proceso dalyviams nesant, viešame žodiniame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, trečiųjų asmenų VO „Žvėryno bendruomenės“, M. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos edukologijos universitetui, UAB „P18“, L. K., VĮ „Turto bankas“ dėl administracinių aktų, sandorių, statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei žalos atlyginimo, dalyvaujant byloje tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, VO „Žvėryno bendruomenei“, VĮ „Registrų centras“, M. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Viešąjį interesą ginantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2015-09-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintais ieškiniais, prašydamas panaikinti 2011-08-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-3118 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, suformavimo ir įregistravimo valstybės įmonėje Registrų centre“; pripažinti negaliojančia ab initio 2011-08-28 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 17n, sudarytą tarp VĮ „Valstybės turto fondas“ ir atsakovo L. K.; pripažinti negaliojančiu ab initio 2012-07-17 susitarimą dėl 2011-08-28 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo; panaikinti 2013-02-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-304 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys nesklebtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; pripažinti negaliojančiu ab initio 2013-11-20 susitarimą dėl 2012-07-17 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo; pripažinti negaliojančiu ab initio susitarimą, kuriuo atsakovas Lietuvos edukologijos universitetas leido atsakovui UAB „P18“ naudotis 307,44 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi mašinų stovėjimo aikštelei įrengti; panaikinti 2014-11-14 Vilniaus miesto savivaldybės išduotą atsakovui UAB „P18“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-141118-01366; įpareigoti atsakovą UAB „P18“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; priteisti iš atsakovo UAB „P18“ Lietuvos Respublikos valstybei 17 900 Eur žalos atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad žemės sklype, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), iki 2015-06-17 buvo įregistruoti šie statiniai: pastatas - bendrabutis, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) ir pastatas – kūrybinės dirbtuvės, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Nustatant žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, turėjo būti nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga gyvenamajam namui eksploatuoti, todėl 2011-08-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3118 Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo valstybės įmonėje „Registrų centras“ bei 2013-02-08 NŽT VMS sprendimas Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-304, prieštaravo aukštesnės galios teisės aktui - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintoms Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėms, todėl yra naikintini. Pripažinus neteisėtu minėtą įsakymą, pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento jo pagrindu sudaryti 2011-09-28 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 17n, sudaryta tarp VĮ „Valstybės turto fondas“ ir L. K. bei 2012-07-17 susitarimas dėl pastarosios sutarties pakeitimo. Reikalavimas panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą UAB „P18“ nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę siejamas su reikalavimu pripažinti negaliojančiu ab initio susitarimą, kuriuo atsakovas Lietuvos edukologijos universitetas leido atsakovui UAB „P18“ naudotis 307,44 kv. m. žemės sklypo dalimi mašinų stovėjimo aikštelei įrengti, nes jis kaip panaudos pagrindais naudojantis valstybinę žemę, neturėjo žemės savininko sutikimo perduoti ja naudotis kitiems asmenims, todėl susitarimas turi būti panaikintas ir laikytina, jog atsakovas UAB „P18“ neturi teisės teisėtai valdyti žemės sklypo, kuris reikalingas Statybos leidime nurodytų parametrų statiniui statyti, todėl statybos leidimas naikintinas ir atsakovas UAB „P18“ įpareigotinas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovas UAB „P18“ neteisėtais veiksmais sunaikino valstybei nuosavybės teise priklausiusį gyvenamą namą. 2014-11-14 Vilniaus miesto savivaldybės išduotame UAB „P18“ statybą leidžiančiame dokumente Nr. LNS-01-141118-01366 nebuvo išduotas leidimas griauti gyvenamąjį namą. Iš to ieškovas kildina reikalavimą atsakovui UAB „P18“ atlyginti 17 900 Eur žalą Lietuvos Respublikos valstybei, pagal gyvenamojo namo rinkos vertę 2015-01-01.

3. Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „P18“, L. K. atsiliepimais su ieškiniu nesutiko, Vilniaus miesto savivaldybė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinio reikalavimą dėl 2014-11-18 Statybos leidimo Nr. LNS-01-141118-01366 panaikinimo atmesti, taip pat atmesti reikalavimą dėl 2014-11-18 Statybos leidimo Nr. LNS-01-141118-01366 panaikinimo bei įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis nugriauti statinį per 6 mėnesius.

4. Atsakovas VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas prašė ieškinį dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu susitarimą, kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas leido UAB „PI8“ naudotis 307,44 kv. m. žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi mašinų stovėjimo aikštelei įrengti palikti nenagrinėtą, dėl kitų ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

5. Atsakovas VĮ Turto bankas ir tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei VĮ „Registrų centras“ prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

6. Tretieji asmenys VO „Žvėryno bendruomenė“ ir M. K. prašė ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad VĮ „Valstybės turto fondas“ ir L. K. 2000-10-11 sudarė privatizavimo objekto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 425-2000, kurios pagrindu L. K. įsigijo 42,02 kv. m. bendro ploto garažą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

9. 2000-11-21 tarp VĮ „Valstybės turto fondas“ ir L. K. buvo pasirašytas privatizavimo objekto perdavimo ir priėmimo aktas, kurio pagrindu L. K. nuosavybėn buvo perduotas 42,02 kv. m. bendro ploto garažas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2007 metais buvo atlikta garažo rekonstrukcija į kūrybines dirbtuves, 2007-01-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-145 nustatė, kad kūrybinės dirbtuvės, (duomenys neskelbtini), yra tinkamos naudoti. Tuo pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti duomenys ir įregistruotos Kūrybinės dirbtuvės. 2012-03-19 Akcijų pasirašymo sutarties pagrindu kūrybinės dirbtuvės buvo perleistos UAB „P18“ nuosavybėn.

10. 2002-06-06 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1174V buvo patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalusis planas (toliau tekste - Detalusis planas), kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo plotas – 1924 kv.m., jo naudojimo būdas - mažaaukštei gyvenamajai statybai su komercinės paskirties patalpomis, nustatytas pastatų aukštingumas – dviejų aukštų su mansarda (nuo nulinės altitudės iki kraigo – 11m), sklypo užstatymo tankis 35 procentai, užstatymo intensyvumo koeficientas -1,05.

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-10-17 įsakymu Nr. 30-2044 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų ir sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-06-06 sprendimu Nr. 1174 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, nustatė kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)duomenis: plotą (2095 kv.m.), ribas, naudojimo būdą, pobūdį ir kt.

12. 2009-12-30 Vilniaus pedagoginis universitetas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyrių Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų ir sklype esančių pastatų eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo, prašydamas universitetui priskirtos žemės sklypo plotą bendrabučiui funkcionuoti padidinant 1213 kv.m., o L. K. priklausančioms kūrybinėms dirbtuvėms – 511 kv.m. 2011-08-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3118 Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mieste, suformavimo ir įregistravimo valstybės įmonėje „Registrų centras“ buvo suformuotas 2095 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) mieste, nustatant, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis - kitos paskirties žemė: visuomeninės paskirties teritorijos ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos. Minėto Įsakymo 2 punktu buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti: pastatui – bendrabučiui, kurio unikalus numeris (duomenys nesklebtini), - 1474 kv. m., pastatui - kūrybinėms dirbtuvėms, unikalus numeris (duomenys nesklebtini), - 621 kv. m. žemės sklypo dalis.

13. 2011-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 17n VĮ „Valstybės turto fondas“ 46 metams išnuomojo L. K. 0,0621 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priskirtą kūrybinėms dirbtuvėms, unikalus numeris (duomenys nesklebtini), kurias L. K. įsigijo 2000-09-19 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 2012-07-17 Susitarimu dėl 2011-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija žemės sklypo nuomininku tapo UAB „P18“.

14. 2013-02-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys nesklebtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo Nr. (duomenys nesklebtini) buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Orkanas“ matininko S. Z. 2012-11-24 parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

15. 2013-11-20 Susitarimu Dėl 2012-07-17 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo buvo pakeista išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: gyvenamosios teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis: daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos.

16. 2014-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „P18“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-141118-01366 (toliau- Statybos leidimas), kuriuo buvo leista: 1. Statyti naują statinį - gyvenamąjį (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija - Neypatingas; 2. Griauti statinį - statinio paskirtis - gamybos, pramonės (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija - neypatingas, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini).

17. Iš 2016-04-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „P18“ nuosavybės teisės įregistruotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-06-30 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-150630-00670, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-08-28 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-00-150828-00934 pagrindu.

18. Reikalavimas panaikinti minėtus Įsakymą ir Sprendimą grindžiamas aplinkybe, kad šie administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau - Taisyklės). Ginčijamu Įsakymu buvo suformuotas 2095 kv.m. valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys nesklebtini), ir nustatyti jo kadastriniai duomenys: nominali vertė, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos; nustatytos dalys, reikalingos 2095 kv. m ploto žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti: pastatui - bendrabučiui (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)) (toliau - Bendrabutis) - 1474 kv. m ploto žemės sklypo dalis pastatui - kūrybinėms dirbtuvėms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Kūrybinės dirbtuvės) - 621 kv. m ploto žemės sklypo dalis; nustatė, kad Bendrabučiui priskirta žemės dalis valstybinės žemės patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT prie ŽŪM), o Kūrybinėms dirbtuvėms priskirta žemės sklypo dalis - valstybės įmonės Valstybės turto fondo.

19. UAB „Orkanas“ 2011-07-26 parengtame Žemės sklypo vidinės tvarkos naudojimosi projekte M 1:500, parengtame pagal L. K. ir Vilniaus pedagoginio universiteto pasiūlymą, su išskirtomis žemės sklypo dalimis, reikalingomis sklype esantiems statiniams, grafiškai pažymėti du statiniai ir kiekvienam jų tenkanti sklypo dalis. Vadovaujantis 2011-04-04 Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad Įsakymo priėmimo metu, adresu (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2 savarankiški nekilnojamojo turto objektai, tai yra Bendrabutis ir Kūrybinės dirbtuvės. Gyvenamasis namas kaip savarankiškai egzistuojantis statinys Nekilnojamojo turto registre niekada nebuvo įregistruotas. Šio Gyvenamojo namo atžvilgiu niekada nebuvo registruotos ir nuosavybės teisės. Civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas nekilnojamasis turtas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas, šių požymių gyvenamasis namas neturėjo. 2007-08-08 duomenimis Gyvenamasis namas suformuotas kaip Kūrybinių dirbtuvių priestatas, todėl teismas sprendė, kad gyvenamasis namas laikytinas Kūrybinių dirbtuvių priestatu, todėl nustatant žemės sklypo dalis, reikalingas savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, neturėjo būti nustatyta žemės sklypo dalis, reikalinga Gyvenamajam namui eksploatuoti, kadangi jis negalėjo būti laikomas civilinių teisinių santykių objektas. Teismo vertinimu, dėl šių aplinkybių nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad Įsakymas yra neteisėtas. Teismas taip pat nurodė, kad Taisyklės, kuriomis vadovaujasi ieškovas, nereglamentuoja kadastro duomenų nustatymo bei patikslinimo tvarkos, todėl ieškovas nepagrįstai vadovaujasi teisės aktu, netaikomu konkretiems teisiniams santykiams. Ginčijamu Sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dalių, skirtų žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti, nustatymo, todėl pagrindo konstatuoti šio akto neteisėtumą nėra.

20. Dėl valstybinės žemės nuomos teismas sprendė, jog žemės sklype buvo tik du savarankiškai funkcionuojantys, nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamojo turto objektai, kurių funkcionavimui ir buvo priskirta valstybinė žemė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, reikalavimai pripažinti negaliojančiais Sutartį bei Susitarimus taip pat laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

21. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu Susitarimą, kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas leido UAB „PI8“ naudotis 307,44 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi mašinų stovėjimo aikštelei įrengti. Reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, nustatančia, kad asmenims, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, draudžiama juos perduoti naudotis kitiems asmenims. Teismas, išanalizavęs ginčijamo Susitarimo turinį, nurodė, jog neturi pagrindo minėtą Susitarimą vertinti kaip Susitarimą, kuriuo panaudos pagrindais naudojama valstybinės žemės sklypo dalis perleidžiama UAB „P18“ mašinų stovėjimo aikštelei įrengti. Teismas sprendė, kad Susitarimu tik išreikštas neprieštaravimas, kad ir kiti asmenys naudosis sklypu, ir kaip matyti iš Susitarimo turinio, iš esmės įvažiavimo (pravažiavimo) į savo valdomas žemės sklypo dalis tikslais. Susitarimas negali būti vertinamas kaip valdymo ir naudojimo daiktinių teisių į žemės sklypą perleidimas UAB „P18“, kas iš esmės prieštarautų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatoms, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančiu Susitarimą atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Dėl reikalavimo panaikinti Statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą UAB „P18“ nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismas nurodė, jog ginčijamu Statybos leidimu Vilniaus miesto savivaldybės administracija leido statytojui UAB „P18“ statyti naują gyvenamosios paskirties pastatą ir nugriauti negyvenamosios paskirties pastatą, unikalus numeris (duomenys nesklebtini) (Kūrybinės dirbtuvės). Atsakovas UAB „P18“, teikdamas prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Statybos leidimo išdavimo pateikė susitarimą, kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas leidžia statytojui UAB „P18“ naudotis Lietuvos edukologijos universiteto valdomo sklypo dalimi (307,44 kv.m.) mašinų stovėjimo aikštelei. VĮ Turto bankas, patikėjimo teise valdanti valstybei priklausantį Žemės sklypą, išnuomotą UAB „P18“, taip pat davė sutikimą vykdyti statybos darbus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama Statybos leidimą, UAB „P18“ bei Lietuvos edukologijos universiteto Susitarimo neturėjo pagrindo pripažinti tinkamu dokumentu, suteikiančiu teisę Lietuvos edukologijos universiteto panaudos pagrindais valdomame valstybei nuosavybės teise priklausančiame sklype įrengti automobilių parkavimo vietas, kadangi tam nebuvo gautas valstybinės žemės patikėtinio, tai yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2015-10-15 raštu Nr. A51-9796/15 (3.3.10.3-EM4) „Dėl pritarimo automobilių stovėjimo vietoms įsirengti“ išreiškė savo sutikimą dėl automobilių stovėjimo vietų projektavimo ir įrengimo lygiagrečiai važiuojamosios dalies atžvilgiu (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje ties žemės sklypu. Atsakovo UAB „P18“ užsakymu projektuotojas UAB „Skliauto pėda“ parengė „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)“ statybos projekto Nr. 11-09 korektūrą, pagal kurią buvo suprojektuotos privalomas automobilių stovėjimo vietų lygiagrečiai važiuojamosios dalies atžvilgiu (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje ties žemės sklypu.

23. 2002-06-06 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1174V buvo patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalusis planas, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo naudojimo būdas - mažaaukštei gyvenamajai statybai su komercinės paskirties patalpomis, nustatytas pastatų aukštingumas – dviejų aukštų su mansarda (nuo nulinės altitudės iki kraigo – 11m), sklypo užstatymo tankis 35 procentai, užstatymo intensyvumo koeficientas -1,05. Įstatymai ir kiti teisės aktai nedraudžia valstybinės žemės nuomininkui teisės aktų nustatyta tvarka, gavus visus leidimus, statyti naują pastatą nuomojamoje valstybinėje žemėje. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, statomas pastatas - gyvenamasis namas visiškai atitinka nuomojamos žemės sklypo dalies naudojimo paskirtį. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas UAB „P18“ pašalino ieškinyje nurodytus statomo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo statybos proceso pagal Statybos leidimą trūkumus, kurie buvo padaryti pripažinus, kad Lietuvos edukologijos universiteto ir UAB „P18“ susitarimas dėl naudojimosi 307,44 kv. m. žemės sklypo dalimi, nelaikytinas tinkamu leidimu valstybinėje žemėje įrengti parkavimo vietas, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo panaikinti Statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą UAB „P18“ nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

24. Teismas taip pat netenkino reikalavimo dėl žalos valstybei atlyginimo. Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „P18“, atsižvelgiant į Kūrybinių dirbtuvių kadastrinių matavimų bylos ir nekilnojamojo turto registro duomenis, turėjo pakankamą pagrindą manyti ir traktuoti Gyvenamąjį namą kaip Kūrybinių dirbtuvių priestatą bei atitinkamai Statybos leidimo pagrindu, vykdydamas statybos verslą, nugriauti Kūrybines dirbtuves kartu su jų priestatu Gyvenamuoju namu. Gyvenamasis namas Kūrybinių dirbtuvių priestatu buvo pripažintas 2007-08-08 parengtų kadastrinių matavimų duomenų pagrindu, t. y. duomenų, nustatytų beveik prieš 5 metus iki atsakovas UAB „P18“ įgijo nuosavybės teisę į Kūrybines dirbtuves. Nustatytų aplinkybių visuma, suponuoja išvadą, kad atsakovas UAB „P18“, ėmęsis Gyvenamojo namo griovimo darbų, negali būti laikomas neapdairiu, nerūpestingu ir neatidžiu, dėl ko nėra jo kaltės dėl Gyvenamojo namo nugriovimo, todėl negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

25. Teismui atmetus ieškovo reikalavimus, dėl ieškinio senaties termino taikymo teismas nepasisakė, kadangi ieškinį atmetus, prašymo sprendimas netenka teisinės prasmės.

26. Teismas sprendė, jog statinio projekte nurodytas atstumas atitinka teisės aktų reikalavimus ir Reglamento nuostatos dėl minimalaus atstumo iki gretimų žemės sklypų ribų nėra pažeistos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

27. Trečiasis asmuo M. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dalyje, kurioje jis reikalauja panaikinti UAB „P18” išduotą 2014-11-18 Statybos leidimą Nr. LNS-01 -141118-01366, įpareigoti atsakovą UAB „P18“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, nebent bus pašalinti apeliaciniame skunde išdėstyti esminiai statybų leidimo trūkumai dėl parkavimo vietų bei atstumo iki kaimyninio sklypo ribos bei bus užtikrintas saugos statyboje taisyklių įgyvendinimas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas, nieko nepasisakė dėl daugelio į bylą pateiktų įrodymų, Statybų inspekcijos pasisakymų dėl privalomų automobilių parkavimo vietų bei atstumo iki sklypo ribos reglamentuojančių statybų bei teritorijų planavimo imperatyvių normų taikymo.

27.2. Statybų inspekcijos atstovė teismo posėdyje, atsakinėdama į M. K. atstovo klausimus, paaiškino, kad pagal Statybų reglamentus, statant arčiau nei trys metrai iki sklypo ribos daugiabutį, yra būtina gauti kaimyninio sklypo savininkų sutikimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas už statybų ir teritorijų planavimą atsakingos valstybinės institucijos atstovės, turinčios specialių šios srities žinių, argumentus ignoravo.

27.3. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos nuotraukos, jog statant griautiną namą, jis buvo, be kita ko statomas tiesiai nuo M. K. garažo iš (duomenys neskelbtini)sklypo, neturint tam jokių leidimų ar sutikimų, tačiau pirmosios instancijos teismas apie tai nieko nepasisakė.

27.4. (duomenys neskelbtini) gatvių raudonųjų linijų ribose UAB „P18“ namui galėjo būti suprojektuotos tik 2 iš 8 parkavimo vietų, o likusios 6 parkavimo vietos privalėjo būti suprojektuotos arba (duomenys neskelbtini) sklype, arba 500 metrų atstumu nuo įėjimo į namą kitame privačiame ar valstybiniame sklype, nepatenkančiame į gatvės raudonųjų linijų ribas, teisės aktų nustatyta tvarka.

27.5. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik STR 2.06.04:2014 112.1.1. nuostata, tačiau šališkai ar per aplaidumą nesivadovavo ją papildančia - 112.1.2. nuostata, ir tokiu būdu padarė klaidingą išvadą, kad parkavimo vietų klausimas yra išspręstas.

27.6. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl įrodymų, kurie pagrindžia, kad atsakovo 11 metrų siena stovi tik 9-46 cm atstumu iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos.

28. Ieškovas, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) faktinio buvimo žemės sklype, jo nuosavybės teisių priklausymo ir jo figūravimo (buvimo registruotu) nekilnojamojo turto registre ir dėl to netinkamai taikė CK 4.47 straipsnio, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies I punkto, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kilos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 33 punkto nuostatas, todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

28.2. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad suprojektavus automobilių parkavimo vietas už žemės sklypo ribos, buvo pašalinti statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu buvę projekto trūkumai. Akivaizdu, kad sudarant susitarimą, kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas leido UAB „PI8“ naudotis 307,44 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi mašinų stovėjimo aikštelei įrengti (toliau - Susitarimas) statytojo UAB „P18“ vienintelis ir tikrasis ketinimas buvo gauti papildomą žemės plotą Žemės sklype su tikslu sutalpinti savo valdomoje Žemės sklypo dalyje kuo didesnį daugiabutį gyvenamąjį namą, automobilių parkavimo vietas iškeliant kitur.

28.3. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad Susitarimas buvo sudarytas iš esmės įvažiavimo (pravažiavimo) į savo valdomas žemės sklypo dalis tikslais. Lietuvos edukologijos universitetas ir UAB „PI8“ įvažiavimo (pravažiavimo) į savo valdomas žemės sklypo dalis klausimai buvo išspręsti ginčijamo Įsakymo pagrindu. Privažiavimas prie abiejų sklypo dalių buvo nustatytas sklypo dalyje, plane pažymėtoje skaičiais 17, 5, 6, 7 (Įrašas Žemės sklypo plano M 1:500 apačioje). Šia Žemės sklypo dalimi Įsakymo pagrindu galėjo naudotis tiek Lietuvos edukologijos universitetas, tiek UAB „PI8“, todėl Susitarimu spręsti įvažiavimo (pravažiavimo) į savo valdomas žemės sklypo dalis klausimo jokiu būdu nereikėjo.

28.4. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad suprojektavus automobilių parkavimo vietas už Žemės sklypo ribos, buvo pašalinti Statybos leidimo išdavimo metu buvę projekto trūkumai.

28.5. Į bylą nebuvo pateikta kitų įrodymų, rodančių, kad nugriauto Gyvenamojo namo rinkos vertė būtų buvusi kitokia. Dėl prašomos atlyginti žalos dydžio tarp bylos šalių iš esmės ginčo nebuvo.

28.6. Teismas neįvertino, kad UAB „P18“ steigėju buvo būtent L. K.. VO „Žvėryno bendruomenė“ pateikė į bylą civilinės bylos Nr. 2-14432-465 dokumentų nuorašus, iš kurių matyti, kad 2008-2009 metais Vilniaus m. 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-14432-465, kurioje L. K. laikėsi nedviprasmiškos pozicijos, kad Gyvenamasis namas nėra jo valdomų kūrybinių dirbtuvių dalis. Atsiliepime į pareiškimą paryškintu šriftu nurodė, kad nesutinka, kad gyvenamasis namas yra sudedamoji kūrybinių dirbtuvių dalis.

29. Trečiasis asmuo VO Žvėryno bendruomenė apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

29.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kurių pagrindu yra įgyvendinama teisė išsinuomoti valstybinę žemę. Akivaizdu, kad ta esminė aplinkybė (t. y. faktinis statinio buvimas), lemianti teisės išsinuomoti ar įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą, egzistavo. Gyvenamasis namas priklausė valstybei.

29.2. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog aplaidus dokumentų tvarkymas, daiktinių teisių neįregistravimas atitinkamuose registruose, valdytojo nebuvimas negali lemti išvados, kad valstybė prarado nuosavybės teisę į tokį daiktą. Žemės sklype egzistuojančiam (nors ir tinkamai neapskaitytam), Gyvenamajam namui, priešingai nei yra nurodyta skundžiamame sprendime, turėjo būti išskirta valstybinės Žemės sklypo dalis, reikalinga jo eksploatavimui.

29.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias draudimą panaudos teise valdomą valstybinę žemę perduoti naudotis kitiems asmenims, taip pat materialinės teisės normas, susijusias su privalomais statybų srities reikalavimais ir nuosavybės teisės įgijimo pagrindais.

29.4. Nesant Susitarimo (t. y. neturint sprendinio dėl automobilių parkavimo vietų įrengimo), Statybos leidimas objektyviai nebūtų buvęs išduotas. Pirmosios instancijos teismas pažodžiui (lingvistiškai) aiškino Susitarimą, paneigdamas tikrąjį jo turinį (tikslą). Skundžiamo sprendimo išvados, neva iš Susitarimo yra matyti, kad šiuo dokumentu (Susitarimu) tik išreikštas neprieštaravimas, jog ir kiti asmenys naudosis sklypu ir iš esmės įvažiavimo (pravažiavimo) į savo valdomas žemės sklypo dalis tikslais, yra niekuo nepagrįsti išvedžiojimai. Pabrėžtina, kad Susitarimu buvo leista privačiam subjektui (t. y. statybų vystytojui) naudotis atsakovo Lietuvos edukologijos universiteto panaudos teise valdomo Žemės sklypo dalimi privalomo automobilių parkavimo vietų naujai statomam daugiabučiui įrengimui (o ne tik pravažiavimui, kaip visiškai nepagrįstai teigia pirmosios instancijos teismas). Net ir vadovaujantis lingvistiniu požiūriu (ką padarė pirmosios instancijos teismas), Susitarimo 1 p. neaptaria kažkokio bendro automobilių stovėjimo aikštelės (įrengtomis parkavimo vietomis) naudojimo tarp atsakovų Lietuvos edukologijos universiteto ir UAB „P18“. Susitarimu naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele (įrengtomis parkavimo vietomis) teisė yra siejama išimtinai tik su UAB „P18“, kas vėlgi parodo, ko iš tiesų šiuo dokumentu buvo siekiama.

29.5. Visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime yra nurodyta, kad atsakovas UAB „P18“ pašalino naujai statomo daugiabučio statybos proceso pagal Statybos leidimą trūkumus. Iš skundžiamo sprendimo taip ir nėra aišku, kokiu konkrečiai dokumentu šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindžia.

29.6. Skundžiamame sprendime yra akcentuojama STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 112.1.1 p. išimtis, kai statiniui privalomos automobilių parkavimo vietų skaičius gali būti įrengiamas kitame žemės sklype. Ši išimtis ginčo situacijoje yra neaktuali, nes atsakovas UAB „P18“ naujai statomam daugiabučiui privalomas automobilių stovėjimo vietas planuoja įrengti ne kitame žemės sklype, o (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose.

29.7. Byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tikrai perdavė įrengtas automobilių parkavimo vietas naudoti atsakovui UAB „P18“. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino (dalies apskritai neįvertino) faktines aplinkybes, padarydamas neteisingą išvadą, kad nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

30. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo civilinę bylą nagrinėti vertinant byloje išsakytą poziciją ir pateiktus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

30.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, neobjektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, todėl iš esmės priėmė neteisingą sprendimą dalyje dėl ginčijamo statybą leidžiančio dokumento, kadangi statytojas UAB ,,P18“ su prašymu išduoti 2014-11-18 statybos leidimą Nr. LNS-01-141118-01366 nepateikė valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo statyti statinius valstybei priklausančioje sklypo dalyje, t. y. nepateiktas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkte nurodytas dokumentas (sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo naudotoju), šiuo atveju Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

30.2. Susitarimas nėra tinkamas sutikimas Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punkto prasme. Darytina išvada, kad nepateikus valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas, nes nebuvo pateikti visi būtini statybą leidžiančio dokumento išdavimui dokumentai.

31. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Vilniaus apygardos prokuroras nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama ginčijamą įsakymą bei sprendimą.

31.2. Kadangi VĮ Registrų centro išraše ginčijamo įsakymo priėmimo dieną gyvenamasis namas nebuvo įregistruotas, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo išskirti dalį žemės sklypo gyvenamajam namui.

31.3. Nesutiktina su trečiojo asmens VO Žvėryno bendruomenė apeliaciniame skunde pateiktu teiginiu, kad statinių buvimas žemės sklype yra aplinkybė, kurios pagrindu gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje ir kad sprendime nepagrįstai sureikšminamas ginčo gyvenamojo namo registracijos faktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą taip pat yra pasisakęs, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent - fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti (LVAT 2016 m. sausio 21d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016).

31.4. Šiuo atveju, nustatyta, kad Gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas, taigi valstybei (Nacionalinei žemės tarnybai) nekilo pareiga išskirti dalį Žemės sklypo šiam objektui. Taip pat neįregistravus statinio į Nekilnojamąjį turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą, nėra galimybės nustatyti kokio dydžio plotas reikalingas statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina, kad neįregistruotiems statiniams išskirti žemę Nacionalinė žemės tarnyba neprivalėjo ir neprivalo.

31.5. VO Žvėryno bendruomenė prašo priimti naujus dokumentus, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl prašomi prijungti prie bylos įrodymai nebuvo pridėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

31.6. Trečiasis asmuo M. K. teismo posėdžio metu turėjo teisę pareikšti teisėjui, nagrinėjančiam bylą nušalinimą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Šiuo atveju teismas išnagrinėjo visus byloje pateiktus įrodymus ir vertino šių įrodymų visumą. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau M. K., nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas buvo šališkas nagrinėjant bylą.

32. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

32.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją, neturi pareigos tikrinti projekte pateiktų duomenų tikrumą, už ką yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir/ar projekto vadovas. Statytojas ir jo pasamdyti asmenys turėjo užtikrinti, kad statinio projektas atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat užtikrinti, kad yra išlaikyti teritorijų planavimo dokumentais nustatyti privalomieji teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimai, todėl būtent šiems asmenims ir tenka atsakomybė už galimus pažeidimus ar jų padarinių šalinimą.

32.2. Statytojas UAB „P18“ kartu su prašymu išduoti Statybos leidimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė Susitarimą tarp Lietuvos edukologijos universiteto ir paties atsakovo UAB „P18“, kuriuo Lietuvos edukologijos universitetas leidžia statytojui UAB „PI8“ naudotis Lietuvos edukologijos universiteto valdomo Žemės sklypo dalimi (307,44 kv. m.) automobilių stovėjimui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai, įvertinę statytojo pateiktų dokumentų turinį, neturėjo pagrindo abejoti, kad statytojas UAB „P18“ nėra teisėtas Žemės sklypo dalies, kurioje numatyta automobilių stovėjimo aikštelė valdytojas. Be to, nagrinėjant šią civilinę bylą iš esmės, statytojas UAB „P18“, siekdamas išspręsti automobilių stovėjimo vietų Statybos leidimo pagrindu statomam gyvenamajam namui aprūpinimo problematiką, kilusią dėl neaiškios Sutikimo teisinės galios, gavo naują statybą leidžiantį dokumentą - 2016 m. gegužės 3 d. rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-160503- 00361, kurio pagrindu D. (duomenys neskelbtini)raudonųjų linijų ribose leista įrengti automobilių stovėjimo vietas.

32.3. Trečiasis asmuo M. K. savo apeliaciniame skunde taip ir nepagrindžia, kodėl ginčo atveju turėjo būti taikomas būtent Reglamento 112.2.1 p. - tai, kad automobilių stovėjimo vietos buvo suprojektuotos (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ribose savaime nereiškia minėto Reglamento punkto taikymo, kadangi šios vietos įrengiamos ne Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, bet gavus naują statybą leidžiantį dokumentą tokias vietas įrengti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gatvės (jos užimamos žemės) raudonųjų linijų ribose.

32.4. Trečiasis asmuo M. K., siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl teisėto automobilių stovėjimo vietų įrengimo už Žemės sklypo ribų nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2016 m. kovo 15 d. prisijungimo sąlygose Nr. 16/198, kurių pagrindu statytojas projektavo automobilių parkavimo vietas (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ribose, leido projektuoti ne privačias (skirtas UAB „P18“ gyvenamajam namui aptarnauti), bet bendro naudojimo stovėjimo vietas, o tai neva įrodo, kad Statybos leidimo trūkumai dėl automobilių stovėjimo vietų sprendinio įgyvendinimo ištaisyti nebuvo. Tačiau minėtose projektavimo sąlygose numatyta sąvoka „bendro naudojimo stovėjimo vietos“ atitinka faktinę situaciją, kadangi statytojas UAB „PI8“ 2016 m. gegužės 3 d. rašytinio pritarimo Nr. RPP-01-160503-00361 įrengtas stovėjimo vietas pagal projektavimo ir įrengimo sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe turės perduoti Savivaldybės nuosavybėn, t. y. iš esmės privačiomis lėšomis yra kuriama viešoji (t. y. visai miesto bendruomenei skirta) susisiekimo komunikacijų infrastruktūra ir gerinamas aplinkinės teritorijos gerbūvis. Trečiasis asmuo yra nepatenkintas, kad šioje gatvės atkarpoje nebegalės statyti savo automobilio, tačiau vien subjektyviomis aplinkybėmis grindžiamas nesutikimas su susiklosčiusia situacija nepaneigia galiojančių teisės aktų taikymo teisėtumo.

32.5. Nors ginčo Statybos leidimas išduotas 2014-11-18, tačiau jo išdavimui privalomas statybos projektas Nr. 11-09 parengtas dar 2013 m., t. y. projekto rengimo ir derinimo metu visas statybos Žemės sklypui gretimas sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė Lietuvos Respublikai, o šį žemės sklypą patikėjimo teise pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p. valdė atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba.

32.6. Statybos leidimo išdavimo procedūrų ir derinimų metu valstybė ar Nacionalinė žemės tarnyba jokių pretenzijų dėl galimai pažeistų STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 p. nereiškė, atsakovo teisėmis nagrinėjamoje byloje dalyvaujanti Nacionalinė žemės tarnyba savo procesiniuose dokumentuose taip pat neišreiškė pozicijos, kad Statybos leidimas kokia nors apimtimi pažeidžia valstybės kaip gretimo žemės sklypo bendrasavininkės teises - manytina, kad tokia pozicija yra pagrįsta, kadangi visos atitinkamos valstybės institucijos yra suderinusios ir pritariusios Detaliojo plano sprendiniams, kurių pagrindu gyvenamųjų namų statybos zonoje statytojas UAB „PI8“ Statybos leidimo pagrindu atlieka gyvenamojo namo naujos statybos darbus, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius yra reikalinga gauti kokius nors gretimų žemės sklypų suderinimus.

32.7. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2015-11-04 buvo užregistruotas statytojo UAB „P18“ prašymas išduoti leidimą statyti daugiabutį gyvenamąjį namą D(duomenys neskelbtini). Šio prašymo tikslas - pakeisti pirminio projekto, pagal kurį išduotas ginčo Statybos leidimas, automobilių parkavimo dalies sprendinius, numatant įrengti naujas automobilių stovėjimo vietas (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribose pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento išduotas sąlygas. 2015-11-27 prašymas buvo nepatenkintas, nes pateiktas projektas neatitiko STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ VI skyriaus nuorodų (neįforminta laidą A po pakeitimų), STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priedo (nepateiktas išankstinis MŪTD derinimas) ir kt. reikalavimų.

32.8. 2015-12-09 informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruotas statytojo prašymas išduoti rašytinį pritarimą automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) įrengimui pagal naują 2015 m. statybos projektą Nr. TP-P- 001. 2015-12-14 prašymas buvo nepatenkintas dėl techninio pobūdžio neatitikimų: neteisingai nurodytas statytojas, aiškinamasis raštas neatitiko projekto sprendinių ir pan. Statytojui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pasirašius sutartis dėl automobilių stovėjimo vietų įrengimo statytojo lėšomis (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų ribose Vilniaus miesto savivaldybės vardu bei ištaisius pirminio prašymo trūkumus, 2015-05-03 pagal minėtą 2015 m. statybos projektą Nr. TP-P-001 buvo išduotas rašytinis pritarimas Nr. RPP-01-160503- 00361.

32.9. Tai, kad nagrinėjamu atveju buvo atlikta ne esamo Statybos leidimo korektūra, bet išduotas kitas statybą leidžiantis dokumentas, savaime nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų - priešingai, atsižvelgiant į tai, kad automobilių stovėjimo vietos buvo suprojektuotos už statybos Žemės sklypo ribų, toks automobilių stovėjimo vietų sprendimo įgyvendinimas neprieštarauja Reglamento 112.1.1 p. reikalavimams, kuriais Sprendime ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

32.10. Trečiasis asmuo VO „Žvėryno bendruomenė“ kaip Statybos leidimo neteisėtumo pagrindą nurodo STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 p. reikalavimų galimą pažeidimą, kadangi Statybos leidimo pagrindu gyvenamasis namas yra statomas arčiau kaip 3 m iki gretimo žemės sklypo ribos, neturint šio žemės sklypo savininkų sutikimo, tačiau nei savo procesiniuose dokumentuose, nei posėdžių metu, formuodamas poziciją byloje, šiomis aplinkybėmis nesirėmė, todėl trečiasis asmuo VO „Žvėryno bendruomenė“ neturi teisės jomis remtis apeliacinės instancijos teisme.

32.11. Trečiasis asmuo VO „Žvėryno bendruomenė“ apeliaciniame skunde, kaip ir ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, įrodinėja, kad namas Statybos leidimo išdavimo metu, nepaisant teisinės registracijos nebuvimo, priklausė valstybei ir statytojas UAB „PI8“ neturėjo teisės jo nugriauti. Tačiau teisinė nekilnojamojo turto registracija atlieka tik išviešinimo funkciją, tad teisinė registracija yra kriterijus, pagal kurį galima spręsti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama Statybos leidimą, galėjo žinoti apie Žemės sklype esantį ir valstybei priklausantį namą.

33. Ieškovas, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo apeliacinius skundu tenkinti ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

34. Atsakovas UAB „P18“ prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

34.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai, tinkamai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad gyvenamasis namas niekada nebuvo registruotas nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškai egzistuojantis statinys, priešingai nei teigia prokuroras ir VO Žvėryno bendruomenė. Kadangi gyvenamasis namas niekada nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškai funkcionuojantis statinys, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos" patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 33 punktu, priešingai nei teigia prokuroras, neturėjo būti nustatyta jokia žemės sklypo dalis, reikalinga gyvenamajam namui eksploatuoti.

34.2. Šiuo atveju Kūrybinių dirbtuvių eksploatavimui pagal paskirtį reikalinga Žemės sklypo dalis buvo nustatyta pagal UAB „Orkanas“ parengtą 2011 m. liepos 26 d. Žemės sklypo vidinės tvarkos naudojimosi projektą M 1:500. Todėl, nepaisant to, kad įsakymu buvo patvirtintos Žemės sklypo dalys, reikalingos Bendrabučio ir Kūrybinių dirbtuvių eksploatavimui, pagrindas Sutartimi išnuomoti atitinkamą Žemės sklypo dalį buvo ne įsakymas, o UAB „Orkanas“ parengtas 2011 m. liepos 26 d. Žemės sklypo vidinės tvarkos naudojimosi projektas M 1:500. UAB „Orkanas“ parengtas 2011 m. liepos 26 d. Žemės sklypo vidinės tvarkos naudojimosi projektas M 1:500 nėra nuginčytas ar ginčijamas šioje civilinėje byloje.

34.3. Atsakovas UAB „P18“ teisėtai užtikrins minimalų automobilių stovėjimo aikštelių skaičių, todėl teiginiai dėl viešojo intereso pažeidimo yra atmestini.

34.4. 2002 m. detaliojo plano keitimas ginčo situacijoje nebuvo privalomas, nes numatant automobilių parkavimą ne žemės sklype, o valstybinėje žemėje 2002 m. detaliojo plano sprendiniai yra nekeičiami.

34.5. Priešingai nei nurodo VO Žvėryno bendruomenė, iki Gyvenamojo namo nugriovimo Atsakovas UAB „P18“, o ne Lietuvos Respublikos valstybė, buvo Gyvenamojo namo savininkas. Tai patvirtina nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys, pažymintys, jog Gyvenamasis namas buvo Kūrybinių dirbtuvių priestatas, t. y. sudėtinė jų dalis.

34.6. Sprendžiant dėl to, ar atsakovas UAB „P18“, nugriaudamas Gyvenamąjį namą padarė neteisėtus veiksmus, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad, atsakovui UAB „P18“ išduotu Statybos leidimu buvo suteikta teisė griauti Kūrybines dirbtuves bei Gyvenamąjį namą, kaip sudėtinę Kūrybinių dirbtuvių dalį, todėl atsakovas elgėsi sąžiningai ir turėjo teisėtus lūkesčius, įgytus statybos leidimo ir techninio projekto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-15-1797/2005).

34.7. Net jeigu Vilniaus apygardos teismas pripažintų, kad atsakovas UAB „P18“, nugriaudamas Gyvenamąjį namą, padarė neteisėtus veiksmus, VO Žvėryno bendruomenės palaikomas prokuroro reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „P18“ Lietuvos Respublikos valstybei 17 900 Eur žalos atlyginimą, negalėtų būti patenkintas, nes šioje situacijoje nėra kitų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti.

34.8. Faktinis statiniu atstumas atitinka statinio projekte nurodyta atstumą, Statinio projekte nurodytas atstumas atitinka teisės aktu reikalavimus. Prokuroras nepagrindė, jog teisės aktų pažeidimai, kuriais prokuroras grindė ieškinį, yra pripažintini viešojo intereso pažeidimais. Prokuroras neįrodė (CPK 178 str.), jog šioje byloje egzistuoja gintinas viešasis interesas. Prokuroras į bylą nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, jog valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padaryti prokuroro ieškinyje nurodyti teisės aktų pažeidimai, nesiėmė priemonių jiems pašalinti, arba kad tokios kompetentingos institucijos nėra.

34.9. Prokuroras galėjo kreiptis į teismą tik tuo atveju, jeigu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei kiti Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai būtų atsisakiusios ar nesikreipusios į teismą su atitinkamais reikalavimais per protingą terminą po to, kai joms tapo žinoma apie galimą Statybos leidimo neteisėtą išdavimą. Ieškovas yra ne tik valstybinė institucija, bet ir asmuo, kuriam keliami aukšti profesionalumo reikalavimai, t. y. kuris privalo žinoti skundo padavimo terminus, jų praleidimo pasekmes ir keliamus imperatyvius rūpestingumo ir operatyvumo reikalavimus. Todėl Prokuroro nurodomi faktai nesudaro išimtinių (ekstraordinarių) aplinkybių sudėties, kuri būti pagrindu atnaujinti akivaizdžiai praleistą terminą.

34.10. Akivaizdu, kad Žvėryno bendruomenė ir M. K. sąmoningai veikia prieš tikslą išnagrinėti civilinę bylą per kuo trumpesnį laiką, nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 1 d., 72 str. 1 d.), todėl atsisakytina prijungti jų naujai teikiamus įrodymus.

35. Atsakovas VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas įgaliotas asmuo atsiliepimu į apeliacinius skundus, prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

35.1. Susitarimas, kuriuo atsakovas Lietuvos edukologijos universitetas leido atsakovui UAB „P18“ naudotis 307,44 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi mašinų stovėjimo aikštelei įrengti, neišreiškė valios dalies žemės sklypo neatlygintinai perduoti valdyti ir naudotis atsakovui UAB „P18“, kad ši bendrovė ten įrengtų automobilių stovėjimo vietas. Jeigu Lietuvos edukologijos universitetas būtų to siekęs, tai jis su UAB „P18“ būtų sudaręs atitinkamos formos ir turinio žemės sklypo (jo dalies) panaudos sutartį, įskaitant ir žemės klypo dalies priėmimo – perdavimo tinkamą įforminimą (pasirašant priėmimo – perdavimo aktą).

35.2. Taip pat Lietuvos edukologijos universitetas Susitarimą laikė tik kaip Lietuvos edukologijos universiteto išreikštą neprieštaravimą, kad ir UAB „P18“ laikinai naudotųsi atitinkama žemės sklypo dalimi iš esmės įvažiavimo (pravažiavimo) į savo valdomas žemės sklypo dalis tikslais. Lietuvos edukologijos universitetas niekada nėra atsisakęs savųjų žemės sklypo valdymo ir naudojimosi teisių, niekada, jokiais susitarimais nėra jų perleidęs kitiems asmenims. Todėl pagrįstas skundžiamą sprendimą priėmusio teismo argumentas, jog ginčijamas Susitarimas negali būti vertinamas kaip LR CK 6.629 str. atitinkanti panaudos sutartis, kaip ir teisių perleidimas LR žemės įstatymo 8 str. 7 d. prasme.

35.3. Susitarimo šalys faktiškai taip ir nevykdė – jame nurodyta žemės sklypo dalimi ištisai naudojosi ir naudojasi Lietuvos edukologijos universitetas, o UAB „P18“ apskritai ta sklypo dalimi nesinaudojo ir jokių automobilių parkavimo vietų ten neįrengė, todėl kaip nepagrįsti atmestini prokuroro apeliacinio skundo teiginiai, kad Susitarimo pagrindu Lietuvos edukologijos universitetas perdavė UAB „P18“ tiksliai ploto vienetais apibrėžtą ir Susitarimo brėžinyje lokalizuotą panaudos pagrindais valdomo žemės sklypo dalį konkretiems UAB „P18“ poreikiams tenkinti – mašinų stovėjimo aikštelei.

35.4. Kiti UAB „P18“ veiksmai – Pastato techninio projekto pakeitimas automobilių stovėjimo vietas suprojektuojant ne Lietuvos edukologijos universiteto valdomame žemės sklype (jo dalyje), o lygiagrečiai važiuojamosios dalies atžvilgiu (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpoje, kartu gaunant atitinkamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sutikimą (2015 m. spalio 15 d. raštas Nr. A51-9796/15 (3.3.10.3-EM4) „Dėl pritarimo automobilių stovėjimo vietoms įrengti“), bei gaunant minėto departamento rašytinį pritarimą – 2016 m. gegužės 3 d., Nr. RPP-01-160503-00361, aiškiai rodo, kad UAB „P18“ galimai buvusius statybų pažeidimus pašalino ir Pastato statybas vykdo pagal naujus dokumentus.

35.5. Po minėtų UAB „P18“ veiksmų atlikimo tapo visiškai akivaizdu, kad teismui panaikinus ginčijamą Susitarimą ar jo nepanaikinus, tai niekaip neįtakotų ginčo statybų, kurios vyksta vadovaujantis visiškai kitais pagrindais, kurie netgi neginčijami nagrinėjamoje byloje.

35.6. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas įvertino Susitarimo turinį ir pagrįstai nevertino jo teisėtumo, nes pripažino, kad tokio turinio Susitarimas, nesvarbu koks teisėtas ar ne jis bebūtų, negalėjo būti pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai UAB „P18“ išduoti Pastato statybą leidžiantį dokumentą, o tai, kad savivaldybės administracija, galimai neteisėtai neįsigilinusi į Susitarimo turinį leidimą statybai visgi išdavė, nesudaro pagrindo Susitarimą vertinti jo teisėtumo prasme ir pripažinusįjį neteisėtu ir negaliojančiu, panaikinti byloje ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą.

36. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VO Žvėryno bendruomenė prašo byloje pareikštus apeliacinius skundus patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

36.1. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą viešojo intereso gynimo bylose būti aktyvus, nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, kodėl nekilnojamojo turto registre skirtingais laikotarpiais buvo nurodomi skirtingi duomenys apie ginčo namą.

36.2. Skundžiamas sprendimas yra prieštaringas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Lietuvos edukologijos universiteto ir UAB „P18“ susitarimas dėl automobilių parkavimo negalėjo būti pagrindu išduoti statybos leidimą (LNS-01 -141118-01366), tačiau neteisėtai išduoto statybos leidimo visgi nepanaikino.

36.3. Atsakovas UAB „P18“ iki šiol nėra išsprendęs automobilių parkavimo vietų, skirtų naujai statomam daugiabučiui, klausimo.

36.4. Teisės aktai aiškiai numato, kad yra privaloma gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, statant pastatus ar stogą turinčius statinius arčiau kaip 3 m. atstumu. Žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai tokio sutikimo nėra išdavę.

36.5. Atsakovui L. K. nuosavybės teisė į ginčo gyvenamąjį namą, kaip kito turto (t. y. kūrybinių dirbtuvių) dalį (t. y. priestatą), negalėjo atsirasti kadastrinių matavimų pagrindu.

36.6. Prokuratūros reiškiamam reikalavimui atlyginti padarytą žalą egzistuoja visos sąlygos (t. y. civilinės atsakomybės sąlygos).

37. VĮ Turto bankas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

37.1. VĮ Valstybės turto fondas jokių sprendimų dėl ginčo žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo, sklypo suformavimo, jo priskyrimo privatizuotam garažui (po rekonstrukcijos - kūrybinėms dirbtuvėms) nepriiminėjo ir jokių su šių sprendimų priėmimu susijusių veiksmų neatliko. Tiek 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, tiek ir vėlesni susitarimai dėl jos pakeitimo buvo sudaryti nepažeidžiant jų sudarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, todėl galėtų būti pripažinti negaliojančiais tik panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3118.

37.2. Skundžiamame sprendime yra minimas 2005-02-18 Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame prie Gyvenamojo namo duomenų grafoje „statusas“ yra nurodyta neįregistruotas. Tačiau su ieškiniu pateiktame 2015-09-22 Nekilnojamojo turto registro išraše prie Gyvenamojo namo duomenų grafoje „statusas“ yra nurodyta išregistruotas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog Gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registro sistemoje buvo įregistruotas, nes nesant registracijos, objektyviai negalimas ir daikto išregistravimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų pašalinti paaiškėjusius Nekilnojamojo turto registro išrašų turinio prieštaringumus.

37.3. Sutiktina su apelianto VO Žvėryno bendruomenės nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įpareigoti VĮ Registrų centrą papildomai paaiškinti skirtingą Gyvenamojo namo duomenų atvaizdavimą Nekilnojamojo turto registro sistemoje. To nepadarius ir iškilusių prieštaringumų visapusiškai neišsiaiškinus, pirmosios instancijos teismo išvados negali būti vertinamos kaip teisėtos ir pagrįstos. Be to, yra pagrindas teigti, jog nenustačius ir neišsiaiškinus pirmiau nurodytų, svarbių bylai aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

37.4. Byloje esantys įrodymai - Gyvenamojo namo inventoriniai dokumentai patvirtina, jog pastato valdytoju 1947-06-27, remiantis archyviniais duomenimis, buvo Miesto vykdomasis komitetas. Jokių įrodymų ir duomenų, kad šis turtas vėliau būtų privatizuotas, nėra. Taip byloje nėra įrodymų, kad Gyvenamasis namas priklausė atsakovui L. K. (ar vėliau atsakovui UAB „P18“), kas leidžia pagrįstai manyti, jog iki Gyvenamojo namo nugriovimo statytojui UAB „P18“ vykdant naujo daugiabučio statybos darbus, Gyvenamasis namas buvo valstybės nuosavybė, nors duomenys apie jį ir nebuvo apskaityti Nekilnojamojo turto registre.

38. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą žodinio teismo posėdžio metu, proceso dalyviai nuosekliai palaikė ankstesnes pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

40. Apeliaciniai skundai atmestini.

41. Ginčas byloje kilo dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo, nuomos teisinių santykių bei statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo ir nebaigto statyti statinio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimo. Civilinė byla teisme buvo pradėta 2015-09-28 pagal viešąjį interesą ginančio Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį, 2015-05-11 VO „Žvėryno bendruomenė“ pareiškimo pagrindu.

42. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Valstybės turto fondas, 2000 m. privatizavimo būdu pardavė valstybės turtą - 42,02 kv. m. bendro ploto turintį garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3P1p, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šį privatizavimo objektą 2000-10-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 425-2000 pagrindu ir 2000-11-21 priėmimo – perdavimo akto pagrindu įsigijo atsakovas L. K.. Nekilnojamojo turto duomenų centriniame banke atliktas įrašas apie atsakovo L. K. garažo paskirties pakeitimą 2007 metais: 2007-01-22 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-145, kuriuo buvo nustatyta, kad kūrybinės dirbtuvės, (duomenys neskelbtini), yra tinkamos naudoti (e.b. b.l. 162-163,1 t.) pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti duomenys ir atsakovo L. K. nuosavybės teise įregistruotas pastatas - Kūrybinės dirbtuvės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Pastebėtina, jog į bylą nėra pateikta CPK leistinų įrodymų, kurie leistų manyti, jog nekilnojamojo daikto – garažo paskirtis būtų buvusi pakeista pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

43. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog bendras civilinio proceso dispozityvumo ir rungtyniškumo principas įpareigoja ginčo šalis pačias suformuluoti reiškiamų reikalavimų dalyką ir pagrindą. Šioje byloje ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas pripažinti nekilnojamojo daikto – garažo paskirties pakeitimą į kūrybines dirbtuves neteisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje taip pat nėra ginčijamas ginčo sklypo detalusis planas: dar 2002-06-06 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1174V buvo patvirtintas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalusis planas (toliau tekste - Detalusis planas), kuriuo buvo patvirtintas ginčo žemės sklypo plotas – 1924 kv.m., jo naudojimo būdas - mažaaukštei gyvenamajai statybai su komercinės paskirties patalpomis, nustatytas pastatų aukštingumas – dviejų aukštų su mansarda (nuo nulinės altitudės iki kraigo – 11 metrų), sklypo užstatymo tankis 35 procentai, užstatymo intensyvumo koeficientas -1,05 (e.b.l. 274-276, 11 t.); Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-10-17 įsakymu Nr. 30-2044 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų ir sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-06-06 sprendimu Nr. 1174 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, nustatė kitos paskirties žemės sklypo, esančio D. (duomenys neskelbtini)duomenis: plotą - 2095 kv.m., ribas, naudojimo būdą ir pobūdį - visuomeninės paskirties teritorijos ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatams bei pramonės ir sandėliavimo pastatams eksploatuoti (nustatytą detaliuoju planu - gyvenamosios ir komercinės paskirties objektų teritorijos, mažaaukščiams gyvenamiesiems namams su prekybos, paslaugų ir pramogų patalpomis statyti, rekonstruoti ir eksploatuoti) ir antru punktu nustatė žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti: bendrabučiui - 261 kv.m (A dalis), kūrybinėms dirbtuvėms – 110 kv. m. (B dalis), bendrai kartu bendrabučiui ir kūrybinėms dirbtuvėms eksploatuoti - 1724 kv.m. (C dalis) (e.b.l. 106-107, 2 t.). Minimo sprendimo 3 punktu Vilniaus apskrities viršininko administracijai buvo pasiūlyta suteikti minimas žemės sklypo dalis perduoti ar išnuomoti, o naudotojams – kreiptis dėl sutarčių sudarymo. Kaip jau minėta, šie Sprendimai byloje nebuvo ginčijami.

44. Vėlesniu 2011-08-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (trumpinama - NŽT prie ŽŪM) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3118 Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo ir įregistravimo valstybės įmonėje „Registrų centras“ (toliau – Įsakymas), buvo suformuotas tokio pat dydžio - 2095 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nustatant, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis - vėlgi Kitos paskirties žemė: visuomeninės paskirties teritorijos ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos (e.b. 20-21, 11 t.). Minėto Įsakymo 2 punktu buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti: pastatui – bendrabučiui, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), - 1474 kv. m., o pastatui - kūrybinėms dirbtuvėms, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), - 621 kv. m. žemės sklypo dalis. 2011-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 17n VĮ „Valstybės turto fondas“ atsakovui L. K. 46 metams išnuomojo 0,0621 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priskirtą kūrybinėms dirbtuvėms, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. 2012-03-02 panaudos sutartimi minimo valstybinio žemės sklypo 0,1474 ha dalis panaudos teise perduota atsakovui Lietuvos edukologijos universitetui (trumpinama - LEU).

45. Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-03-19 Akcijų pasirašymo sutartimi atsakovas L. K. perdavė nuosavybės teisę į minėtas kūrybines dirbtuves atsakovui UAB „P18“, 2012-07-17 Susitarimu dėl 2011-09-28 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija, sudarytu tarp VĮ Valstybės turto fondo ir atsakovo UAB „P18“, žemės sklypo nuomininku tapo atsakovas UAB „P18“ (e.b.l. 26-27, b.l. 1).

46. 2013-02-08 NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo Nr. (duomenys nesklebtini) (toliau – Sprendimas) buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Orkanas“ matininko S. Z. 2012-11-24 parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri tampa neatsiejama šio įsakymo dalis (e.b.l. 19-25, 1 t.) ir nustato sklypo naudojimo būdą - gyvenamos teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos; ir pobūdį – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos prekybos paslaugų ir pramogų objektų statybos. Plane, kuris yra neatsiejama Įsakymo dalis, vėlgi pateikti duomenys apie du savarankiškus nekilnojamuosius daiktus – bendrabutį ir kūrybines dirbtuves. 2013-11-20 Susitarimu tarp nuomotojo VĮ Valstybės turto fondo ir nuomininko - UAB „P18“ „Dėl 2012-07-17 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 17n pakeitimo“ taip pat buvo pakeista išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis: gyvenamosios teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, pobūdis: daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (e.b.l. 28, 1 t.).

47. 2014-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „P18“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-141118-01366 (toliau - Statybos leidimas) (e.b.l. b.l. 30, 1 t.;p e.b.l. 278-413, 11 t.) pagal projektuotojo „Skliauto pėda“ 11-09, 2013 m. parengtą projektą (į Infostatyba prašymas įkeltas 2014-10-31, atmestas; pakartotinai įkeltas 2014-11-17 – visuotinai pritarta). Šiuo Statybos leidimu buvo leista: 1. Statyti naują statinį - gyvenamąjį (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija - Neypatingas; 2. Griauti statinį - statinio paskirtis - gamybos, pramonės (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija - neypatingas, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), tai yra statinio savininkui išduotas leidimas griauti kūrybines dirbtuves.

48. 2014-12-23 kredito sutartimi Medicinos bankas atsakovui UAB „P18“ suteikė kreditą pastato statybai, ginčo statinys pagal sutarties sąlygas buvo įkeistas banko naudai (e.b.l. 80-94, 1 t.), atsakovas pradėjo daugiabučio gyvenamojo namo statybas. Neknojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruota pastato - daugiabučio namo (11 butų), kurio unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), nebaigta statyba – 2015-08-21 baigtumas – 38 proc. Šį nebaigtą statyti atsakovo UAB „P18“ pastatą apeliantai prašo įpareigoti nugriauti.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skunduose nurodytais argumentais, jog byloje yra pakankamai įrodymų, jog gyvenamasis namas 2A1p, fiziškai egzistavo. Kaip matyti iš priimtų ir įvertintų VĮ Registrų centras pateiktų rašytinių įrodymų, Vilniaus TIB 1972-12-06 ir 1982-07-12 buvo fiksuotos pastato inventorinės žinios: pastatas – gyvenamasis namas, raidė 2A1P, kurio statybos metai - iki 1940 m., susidėvėjimo laipsnis – 50 proc. Pastatų vidinė eksplikacija: bendras naudojamas plotas 24,65 kv.m, kambarys – 15,09 kv.m., virtuvė – 9,56 kv.m; 1982-07-06 Pastato vidinė eksplikacija: Butas Nr.1 - kambarys 15,1 kv.m, virtuvė 9,6 kv.m; Taip pat pateikti duomenys apie kitas patalpas „butas Nr.2“ - t. y. garažas 12,7 kv.m ir Butas Nr. 3 - garažas 33,1 kv.m. Pakeitimai įregistruoti 1989-04-04 Pastatų vidinė eksplikacija: Butas Nr.1, 1 gyvenamas kambarys, plotas 14,67 kv. Inventorizacija buvo atlikta 1947-06-27, valdytojas - Miesto vykdomasis komitetas ir 1950-06-02 valdytojas – Dzeržinskio rajono butų valdyba, pastato valdymo pagrindas – nacionalizacija; inventorizacija atlikta 1960-11-15 (e.b.l. 70-89, 4 t.).

50. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, jog čia aprašyti pastato – gyvenamojo namo buvę fiksuoti inventoriniai duomenys sudaro pagrindą spręsti dėl apeliacinių skundų pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visetą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke minimas gyvenamasis namas niekada nebuvo įregistruotas kaip teisėtai sukurtas nekilnojamasis daiktas, todėl minimas namas negali būti laikomas savarankišku civilinės apyvartos objektu. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su VĮ Valstybės turto fondo atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė faktines aplinkybes apie minimo namo teisinį statusą, kadangi viename iš išrašų redakcijų nurodytas statusas „išregistruotas“). VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2015-09-10 rašte prokurorui (e.b.l., 11, 7 t.) aiškiai nurodyti tokio įrašo motyvai, o būtent tai, kad 2015-07-07 Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), perkelti į archyvinius įrašus, išnagrinėjus UAB „P15“ 2015-07-02 prašymą ir kartu pateiktus dokumentus: UAB „Insignis“ 2015-06-17 parengtos minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos, kurioje užfiksuota pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žuvimo ir jų vietoje daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos faktas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-06-60 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr.PASS-00-150630-00670 pagrindu. Byloje nėra ginčo, kad ginčo žemės sklype buvęs gyvenamasis namas yra nugriautas, jis išregistruotas kaip žuvęs statinys. Teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsta bylos įrodymų analize, ši aplinkybė nereiškia, kad kada nors minimas pastatas būtų buvęs įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip teisėtai sukurtas ir savarankiškai funkcionuojantis statinys, kadangi tokių įrodymų nėra (CPK 178 str.).

51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas, o taisyklė – ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju ar žemė yra užstatyta ar ne, turi būti sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Nagrinėjamu atveju nuomojamo žemės sklypo dydis ir dalys atsakovams buvo nustatytos pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį statinių – pastato - bendrabučio ir pastato – kūrybinių dirbtuvių naudojimą, o sklypo ribos – pagal kompetentingų valdžios institucijų aktų patvirtintus sklypo planus, kurie šioje byloje nėra ginčijami ir galioja. Taigi, ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esantis pastatas sudaro teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, yra teisėtai pastatytas ir tokio pastato eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę.

52. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad ieškinio reikalavimų formulavimas yra išimtinė ieškovo prerogatyva. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nei pradiniu ieškiniu, nei pareiškimais dėl ieškinio faktinio pagrindo ar dalyko patikslinimo, nėra reiškiamas reikalavimas atstatyti sunaikintą pastatą – gyvenamąjį namą. Taigi, nesant pastato (gyvenamojo namo) nei fiziškai, nei juridiškai, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovams UAB „P18“ ir LEU priskirtos naudotis ir išnuomotos (perduotos panaudai) žemės sklypo dalys turėtų (ar galėtų) būti kitokio dydžio, nei kad buvo nustatytos ginčijamais administraciniais aktais. Šiais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams, jog nėra pagrindo ginčijamus administracinius aktus – Įsakymą, Sprendimą bei ginčo žemės sklypo nuomos sutartį bei nuomos sutarties pakeitimus pripažinti neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.551 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir papildomai jų nekartoja.

53. Prašydami pripažinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2017-11-18 išduotą Statybos leidimą statinio griovimui bei naujo statinio – daugiabučio gyvenamojo namo statybai, be jau aptartų argumentų, apeliantai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniuose skunduose nurodo, jog statytojui UAB „P18“ neturėjo būti išduotas statybos leidimas, kadangi statybos leidime numatytos daugiabučiam namui parkavimo vietos numatytos įrengti LEU panaudos teise skirtoje žemės sklypo dalyje pagal neteisėtą atsakovų UAB „P18“ ir LEU susitarimą. Apeliantai nurodo, jog pagal statybos normatyvinius dokumentus gyvenamasis namas negali būti projektuojamas ir statomas be parkavimo vietų.

54. Kaip jau minėta, 2014-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė UAB „P18“ statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-141118-01366 (Statybos leidimas) (e.b.l. 278-413, 11 t.), kuriame nurodyta, jog sklype numatyta nugriauti 3 mūrinius pastatus, 2 iš jų garažas ir sandėlis, 1 gyvenamasis, statomas 6 butų blokuotas gyvenamasis namas. Statybos projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog LEU pastato – bendrabučio eksploatavimui skirtoje žemės sklypo dalyje planuota įrengti naujai statomo pastato gyventojams skirtą 11 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

55. Bylos šalys neginčija aplinkybės, kad atsakovas UAB „P18“ bei atsakovas LEU iki statybos projekto atsakovui UAB „P18“ sudarė susitarimą, kuriuo išreikštas LEU sutikimas, kad UAB „P18“ naudotųsi 307,44 kv.m. dalimi žemės sklypo, pažymėto plane raide E mašinų stovėjimo aikštelei (e.b.l. 29, 1 t.). Susitarimu LEU taip pat sutiko, kad UAB „P18“ naudotųsi dalimi sklypo, pažymėto plane raide C ir raide D, patekimui į savo sklypą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo išvadai, jog minimu susitarimu LEU perleido neatlygintinai naudotis jai patikėjimo teise perduotą valstybei priklausantį žemės sklypo dalį. Apeliantų ginčijamas Susitarimas savo turiniu ir esme reiškia LEU neprieštaravimą, kad šalys atitinkama valstybinio žemės sklypo dalimi naudosis tikslu parkuoti transporto priemones bei patekti į savo žemės sklypo dalį. Teisėjų kolegija pažymi, jog minimame susitarime nėra numatyta, kad LEU atsisako savo turimos naudojimosi valstybinės žemės sklypu teisės. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalis nustato, kad asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisei įgyvendinti būtinas teisėtas žemės valdymo, kuriame ketinama vykdyti statybą, pagrindas. Bylą ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šią įstatymo nuostatą taikė ir aiškino tinkamai ir pagrįstai nurodė, kad ginčijamas UAB „P18“ ir LEU susitarimas negalėjo būti pagrindu išduoti statybos leidimą darbams LEU panaudos teise valdomoje žemės sklypo dalyje atlikti (daugiabučio namo butams skirtoms parkavimo vietoms, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, įrengti). Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2015-09-05 raštu nurodė, kad sutikimo dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo statytojui UAB „P18“ nėra išdavusi (e.b.l. 481, 11 t.).

56. Taigi, esamoje padėtyje darytina išvada, jog neturėdamas žemės sklypo dalies, kurioje buvo numatyta įrengti parkavimo vietas, valdymo pagrindo, atsakovas UAB „P18“ neturėjo teisių į minimą žemės sklypo dalį ir neturėjo teisės joje vystyti statybos. Tokią situacija lemtų Vilniaus savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo šioje dalyje neteisėtumą, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste būtina pažymėti, jog parkavimo vietos minimoje sklypo dalyje nebuvo įrengtos. Byloje nustatyta, kad ginčo pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas yra pastatytas nuomos sutarties pagrindu valdomame statytojo žemės sklype ir jo ribų nepažeidžia. Taigi, nagrinėjamoje byloje susidarė specifinė situacija, nes pastatas buvo statomas esant galiojančiam statybos leidimui, kuris šiuo atveju turi neteisėtumo požymių, tačiau net statybą kvalifikavus kaip vykdytą pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, jos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo nuostatas bei pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas. Minimi teisės aktuai įtvirtina alternatyvius savavališkos statybos padarinius, kurie (vienas iš jų), laikantis interesų derinimo ir proporcingumo principų, konkrečioje byloje taikomi teismo nuožiūra, atsižvelgiant į reikšmingas ginčo aplinkybes. Pažymėtina, kad interesų derinimo ir proporcingumo principų taikymas reiškia, kad jeigu yra galima tokios paskirties naujo statinio statyba ir (arba) tokia statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, be to, atsižvelgus į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą, statytojui turėtų būti suteikta galimybė įteisinti savavališką statinį, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti aukščiau aptarto proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013).

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje dalyvavusių asmenų nuomonę ir į pateiktus rašytinius įrodymus sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje statytojas pasinaudojo galimybe pertvarkyti atsakovo UAB „P18“ pastato dalies projektinę dokumentaciją taip, kad statybų teisėtumą būtų galima patvirtinti. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytas procedūrinis pažeidimas (dėl parkavimo vietų įrengimo) iš esmės vertintinas kaip mažareikšmis, todėl net nesant pradėtos civilinės bylos, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, nustatęs tokius pažeidimus VTPSI tarnautojas būtų turėjęs priimti sprendimą – pateikti privalomą nurodymą per atitinkamą terminą pažeidimą pašalinti – gauti žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti arba keisti projekto sprendinius, kas iš esmės ir buvo padaryta statytojo iniciatyva. Byloje nustatyta, jog 2015-12-02 per informacinę sistemą „Infostatyba“ pateiktas statytojo prašymas išduoti naują statybos leidimą daugiabučio gyvenamojo namo D. (duomenys neskelbtini) statybai, pakeitus privalomų parkavimo vietų įrengimo sprendinius. Naujos bendro naudojimo parkavimo vietos projektuojamos pagal Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento išduotas sąlygas, kuriose nurodyti ir papildomi reikalavimai įrengti šaligatvį, apšvietimo atramas, Kęstučio ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įrengti iškiliąją pėsčiųjų perėją ir dviratininkų perėją su kryptiniu apšvietimu. Statytojas turi teisę naudotis įrengtomis vietomis, kol vietų nuomos kaštai atpirktų investicijas, tačiau dėl pateiktų sprendinių neatitikimo galiojantiems teisės aktams, pateiktam projektui buvo nepritarta ir leidimas neišduotas (e.b.l. 97-98, 4 t.). Tačiau pašalinus nurodytus neatitikimus buvo pateiktas naujas prašymas statybą leidžiančiam dokumentui. Į bylą pateikta 2016-03-14 Susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų projektavimo sutartis Nr.A326-46116-(2.9.4.2-UK4) (e.b.l. 5-8, 9 t.), pagal kurią vykdytojas UAB „P18“ įsipareigojo savo lėšomis, jėgomis ir medžiagomis rizika ir atsakomybe Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vardu užsakyti ir gauti prisijungimo sąlygas, pagal prisijungimo sąlygas atlikti Automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpoje ties sklypu (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus, parengti projektinės dokumentacijos visumą (projektą), ją suderinti su kompetentingomis institucijomis, atlikti visas reikalingas ekspertizes, gauti Savivaldybės vardu statybą leidžiantį dokumentą.

58. 2016-04-25 tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir vykdytojo UAB „P18“ sudaryta Įrengimo sutartis prie susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr.16/198 (e.b.l. 9-11, 9 t.), pagal kurią Savivaldybė pavedė vykdytojui vykdyti statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, nustatytas Statybos įstatyme, o vykdytojas įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis pagal susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas Nr.16/198 Automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini)gatvės atkarpoje ties sklypu (duomenys neskelbtini), statybos techninio projekto plėtros darbus iki 2017-04-19, pripažintą tinkamu naudoti statinį įregistruoti nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto savivaldybės vardu ir darbų rezultatus perduoti Savivaldybei per 60 d.

59. 2016-05-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr.RPP-01-160503-00361 Automobilių stovėjimo vietos prie sklypo (duomenys neskelbtini). Statybos projektas, Nr. TP-P-001, parengtam 2015 m. projektuotojo UAB „Skliauto pėda“ (e.b.l. 12-13-37, 9 t.). Projekto Aiškinamajame rašte nurodoma, jog naujai suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos (aštuonios) bus nuomojamos iš Vilniaus miesto savivaldybės ir jomis naudosis statomo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojai. Pateikta išvada, jog projekto sprendiniai Kultūros paveldo vietovės savybių nemenkina ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų (e.b.l. 15-39, 9 t.). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad statytojui pakeitus statybos dalies sprendinius ir gavus naują statybos dokumentą, pašalino buvusius neatitikimus. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bylos nagrinėjimo eigoje statytojas pašalino ieškinyje ir jo patikslinamuose procesiniuose dokumentuose nurodomus statomo daugiabučio gyvenamojo namo statybos proceso pagal pirmiau išduotą statybos leidimą trūkumus, todėl nėra pagrindo naikinti neaktualios statybą leidžiančio dokumento dalies ir įpareigoti atsakovą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Teisėjų kolegijos nuomone statybos projekto sprendimių pakeitimas atitinka ginčo sklypo detalaus plano reikalavimus bei statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. 61 „Dėl STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ patvirtinimo“ bei jį pakeitusio galiojančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. Dl-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo (Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinimo)“ reikalavimus. Minimi aktai numatė analogiškus reikalavimus automobilių stovėjimo vietų skaičiui ir numato galimybę užtikrinti automobilio stovėjimo vietų rodiklius, įrengiant automobilių stovėjimo vietas ne žemės sklype, o už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų, kitame žemės sklype (112.1.1. punktas).

60. Apelianto M. K. apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe dėl galimo atstumų iki jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra nuosavybės jam priklausantis pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas 2015-05-26 Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr.PJ-2255. Kaip matyti iš rašytinių dokumentų (e.b.l. 22-27, 8 t.). Trečiasis asmuo nuosavybės teise valdo 39/1159 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1159 ha. Trečiojo asmens – apelianto M. K. nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruota 2014-10-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr.1-13433 pagrindu, įrašas galioja nuo 2014-10-27, tai yra po to, kai statybos leidimas statytojui buvo išduotas. Apeliantas laikosi pozicijos, jog nesant duoto jo rašytinio sutikimo daugiabutis gyvenamasis namas turėjo būti statomas 3 metrų atstumu nuo jo sklypo ribos, o jos nesilaikant daugiabutis gyvenamas namas turi būti nugriautas.

61. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.

62. Dar kartą pažymėtina, jog, šioje byloje nėra ginčijamas žemės sklypui (duomenys neskelbtini)patvirtintas detalusis planas, kurio neatsiejama dalis, kaip jau buvo minėta, yra patvirtintas žemės sklypo planas su numatyta statybos zona, kuri numatyta ties sklypo riba. Byloje esanti oficialus rašytinis įrodymas – 2016-12-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto V. N. teismui pateikta išvada Dėl minimalių atstumų iki gretimų žemės sklypų statant daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad faktinis statinių atstumas atitinka statinio projekte nurodytą atstumą (e.b. 9 t. b.l. 157-158). Pažymėtina ir tai, kad ginčo statinio projektavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ X skirsnio Gyvenamojo pastato išdėstymas sklype 192.2 punkte nurodyta, kad daugiaaukščiai gyvenamieji pastatai turi būti išdėstyti taip, kad atitiktų pastatų patalpų ir vaikų žaidimo aikštelių insoliacijos reikalavimus, netrukdytų natūraliam patalpų apšvietimui, atitiktų natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus ir 193 punkte nurodyta, kad vadovaujantis trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugos principu, 192.2 punkto reikalavimai galioja kitiems naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams. Šie reikalavimai laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra: 193.1. ne mažesnis negu jo aukštis; 193.2. atstumai gali būti mažesni, jeigu pro užstoto pastato langus bus garantuojamas ne mažesnis kaip 60° regėjimo kampas horizontalioje plokštumoje. Kiekvienu konkrečiu atveju naujo daugiabučio namo vieta parenkama atsižvelgiant į jau pastatytų pastatų išdėstymą bei teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus kriterijus, vadovaujantis ir Reglamento nuostatomis. Statinio projekte nurodoma, kad gretimų sklypų insoliacija nepažeidžiama. Minimo statinio projektui 2014-11-13 pritarė Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nenurodė jokių konkrečių jo teisių pažeidimo faktų. Teisėjų kolegija sutinka, kad minimo Reglamento 193 punkte yra įtvirtinti reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos (nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šio Reglamento 193¹ punktas nustato, jog minėto 193 punkto reikalavimai netaikomi žemės sklypuose, kuriuose istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas [3.49] ir (ar) statybos zona numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, patvirtintuose iki 2014 m. lapkričio 18 d., jei po šių dokumentų patvirtinimo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais žemės sklypai nebuvo padalyti, atidalyti, sujungti ar perdalyti. Taigi, nagrinėjamu atveju apelianto argumentai dėl būtinybės išlaikyti 3 metrų atstumą nepagrįsti.

63. Apeliantai taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra pagrįstas. Prokuroras prašė priteisti iš atsakovo UAB „P18“ 17.900,00 Eur dėl neteisėtai nugriauto gyvenamojo namo, žalos dydį grindė Registrų centras vyriausiosios specialistės – juriskonsultės J. V. elektroniniu laišku, kuriame nurodoma, kad gyvenamojo pastato, buvusio adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2015-01-01 yra 17.900,00 Eur (e.b. 89, 4 t.). Ieškinyje nurodoma, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė gyvenamojo namo, kuris priklausė valstybei nugriovimu. Išanalizavusi rašytinius bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra įrodytos visos CK 6.245 straipsnyje įtvirtintos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Jau minėta, kad gyvenamasis namas nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas statinys niekada nebuvo įregistruotas. 2005-02-18 Nekilnojamojo turto registro Nr. 10/104476 išraše nurodoma, kad Gyvenamojo namo statusas neįregistruotas, buvo suformuotas iki 2007-08-08 kadastrinių matavimų, kada po kadastrinių matavimų patikslinimo Gyvenamasis namas buvo pripažintas Kūrybinių dirbtuvių priestatu. Byloje pateiktas 2015-01-06 Nekilnojamojo turto registro išrašas Nr. 44/1444069, kuriame Gyvenamasis namas taip pat nenurodomas (išskyrus 11 punkte nurodomą registro pastabą: “Kadastrinių matavimų 2007-08-08 duomenimis pastatas 2A1/p suformuotas pastato 3P1/p priestatu; pastato 3P1/p bendras plotas – 68,03 kv.m., tūris 241 m3; Kadastro duomenys NTR nepatikslinti“ (e.b.l. 173-179, 1 t.). Pažymėtina, kad byloje pateikti analogiški Nekilnojamojo turto registro išrašai, kuriais buvo remiamasi priimant Įsakymą bei išduodant Statybos leidimą, kuriuose Gyvenamasis namas kaip turtinis vienetas taip pat nebuvo nurodytas (e.b.l. 308-312, 11 t.).

64. Sutiktina, kad valstybės institucijos, laikantis valdymo ir disponavimo valstybiniu turtu principų, turėdamos informaciją, kad valstybės nuosavybei galimai priklauso turtas, kuris nėra teisiškai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turėjo atlikti turto teisinę registraciją, kartu įregistruojant ir valstybės nuosavybės teises. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių pareigų atitinkamoms valstybės ar savivaldybės institucijoms neįvykdžius, atsakovas negali būti laikomas neapdairiu, nerūpestingu ir neatidžiu, dėl ko nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

65. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

66. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas dėl valstybinės žemės sklypų nuomos ir statinių statybos, todėl priėmė teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinius skundus atmetus apeliantų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai ir tretieji asmenys duomenų apie bylinėjimosi išlaidas patirtas byloje nepateikė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Eglė Surgailienė Dainius Rinkevičius Jelena Šiškina