Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas : Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr.1A-418-336-2007-59

Teisėjas V.Kondratjevas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.8

2007 m. lapkričio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Bronės Vidzėnienės, Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl 2007-09-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. L., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiaisiais, o baudžiamoji byla nutraukta ( BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d. ).

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. ir 68 str. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė bei uždrausta A. L. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei kaltintas tuo, kad 2007 -05-13 apie 19 val. 50 min., Kėdainių raj., (duomenys neskelbtini) 4-ajame kilometre, vairuodamas S. L. priklausantį automobilį „Audi A6“, v.n., (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 172, 178 p. nurodytus reikalavimus, t.y., būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, privalėdamas važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu (KET 178 p.), taip pat privalėdamas pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į kelio sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę (KET 172 p.), viršijo leistiną 70 km/h greitį ne gyvenvietėje 40 km/h, t.y. važiuodamas apie 110 km/h greičiu, lenkė ta pačia kryptimi važiavusius du lengvuosius automobilius, užvažiavo ant kairėje važiuojamojoje dalyje esančio kelkraščio, dėl ko automobilio nesuvaldė ir šis praradęs judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, nuvažiavo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į pakelės medžius, dėl ko kartu važiavusiems keleiviams E. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei N. V. ir nepilnametei I. N., - nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Anot A. L. pagal BK 67 str. baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga bei tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t.y. baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama kriminaline bausme - asmens, padariusio nusikalstamą veiką pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas ir kt.. A. L. mano, jog teisingumo principas bei kiti minėti tikslai bus pasiekti neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės.

Apeliantas rašo, kad, skiriant baudžiamojo poveikio priemones turėtų būti atsižvelgta į kaltininko asmenybę, kitas subjektyvias bei objektyvias bylos aplinkybes. Nurodo, jog jis dėl nusikalstamos veikos padarymo labai galisi bei padarė išvadas, mokosi Kėdainių "Aušros" vidurinėje mokykloje, charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas, ar baustas administracine tvarka, atlygino nukentėjusiesiems žalą.

Be to, A. L. uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemonę pažeistų šeimos interesus, nes jo seneliai gyvena kaime, vienkiemyje, autobusų stotelė yra už kelių kilometrų nuo vienkiemio. Jie yra senyvo amžiaus-pensininkai, labai blogos sveikatos. Dėl to, pastoviai veža seneliams maistą, vaistus, taip pat nuveža juos į polikliniką. Kadangi apelianto tėvai dirba, be jo nėra kam jais rūpintis. Uždraudus vairuoti transporto priemonę, apeliantas netektų galimybės jų prižiūrėti.

Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė BK 38 str., kadangi buvo visos numatytos sąlygos, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir vadovaudamasis BK 67 str. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti apeliantui naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui.

Apeliantas kaltu prisipažino visiškai ir neginčija veikos kvalifikavimo, neneigia to jog 2007-05-13 automobiliu Audi A6 važiavo (duomenys neskelbtini) į Kėdainius 110 km/h greičiu ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusius du lengvuosius automobilius, užvažiavo ant kairėje važiuojamojoje dalyje esančio kelkraščio, dėl ko automobilio nesuvaldė ir šis praradęs judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, nuvažiavo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į pakelės medžius, dėl ko kartu važiavusiems keleiviams E. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei N. V. ir nepilnametei I. N., - nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tačiau apeliantas nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, kuria jam uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 67 str. 2 d. sako, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 3) nemokami darbai; 4) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 5) turto konfiskavimas.

Teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, veikos pobūdį ir motyvus, teisingumo, proporcingumo bei protingumo kriterijus, į apelianto asmenybę, A. L. skyrė tinkamą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kolegijos nuomone teismas teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo teise skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir tinkamai parinko poveikio priemonę. Naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui baudžiamojo poveikio priemonė yra daugiau auklėjimo pobūdžio nei baudžiamojo pobūdžio. Teismo manymu ši baudžiamojo poveikio priemonė yra pati tikslingiausia ir maksimaliai daranti poveikį apeliantui, kuris neatsakingai naudojosi jam suteikta teise vairuoti. Laikotarpiu, kurio metu negalės naudotis vairuoti transporto priemones teise, A. L. turės laiko įvertinti savo poelgį bei tai, kad be teisių yra ir pareigos, kurių nesilaikymas sukelia skaudžias pasekmes.

Apeliantas padarė šiurkštų ir pavojingą kelių eismo taisyklių pažeidimą – viršijo leistiną greitį net 40 km/h, kas rodo, jog apeliantas ne tik, kad neatsakingai pasielgė, tačiau negalvojo apie kitus kelių eismo dalyvius, toks apelianto nusikalstamas nerūpestingumas galėjo baigtis sunkesnėmis pasekmėmis, todėl naikinti tokią baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga. Vien tik atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų pasiekti paminėtų BK 67 str. taikymo tikslų, o tik patenkintų nominalius apelianto asmeninius interesus.

Antra, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemonės A. L. neleis padėti bei prižiūrėti nusenusių senelių, negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą, kadangi šeimyninės pareigos nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant baudžiamojo poveikio priemonės klausimo. Be to kolegijos nuomone šis apelianto argumentas yra nemotyvuotas, dirbtinai sureikšmintas siekiant vienintelio tikslo – išvengti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino pats apeliantas, jis gyvena ne su seneliais, o su tėvais. Šeimoje ne jis vienintelis turi teisę vairuoti transporto priemones. Šią teisę turi ir apelianto tėvas. Motyvas, kad tėvai dirba ir negali rūpintis seneliais nepagrįstas, kadangi kaip matyti iš pateiktų dokumentų bei paties apelianto paaiškinimo jis pats mokosi 12-oje klasėje. Iš to darytina išvada, kad ir jis dienos metu neturi galimybės nuolat būti pas senelius ir jais rūpintis. Be to iš apelianto paaiškinimų matyti, kad senelių sveikatos būklė jau senai yra tokia pat, o vairuotojo pažymėjimą jis gavo tik šių metų pradžioje. Tai parodo, jog seneliais ir iki to buvo tinkamai rūpinosi kiti šeimos nariai ir A. L. tikrai nėra vienintelis, kuris gali jais rūpintis.

Apelianto argumentai, jog jis dėl nusikalstamos veikos padarymo labai galisi bei padarė išvadas, mokosi Kėdainių (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas, ar baustas administracine tvarka, atlygino nukentėjusiesiems žalą, turi įtakos, tačiau šie teiginiai turėjo įtakos jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės (ir į tai buvo atsižvelgta), o ne sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimus.

Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.