- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-88-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. R. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-782-805/2008 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui A. R., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Birštono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Prienų rajono apylinkės teisme 2008 m. birželio 16 d. priimtas ieškovės S. R. ieškinys dėl santuokos nutraukimo, kuriuo ji prašė: nutraukti santuoką, įregistruotą 1993-01-16 Prienų rajono CMS, įrašo Nr. 4, tarp A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ; palikti ieškovei santuokinę R. pavardę; nustatyti, kad nepilnamečių vaikų R. R., g. (duomenys neskelbtini) , ir E. R., g. (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta yra su motina S. R.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 300 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikams skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant S. R.; nustatyti, kad atsakovui neribojamas bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas; nustatyti, kad tarpusavio išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauju, o atsakovas negali jo iš ieškovės reikalauti; iškeldinti atsakovą iš patalpų buto, unikalus nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , su jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; pareikalauti iš Birštono policijos komisariato medžiagą apie atsakovui taikytas priemones už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos ir prijungti prie ieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui santuokos liudijimo originalo bei duomenų apie šalių gaunamas pajamas, apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, neįtraukė į bylą dalyvaujančiu asmeniu nepilnamečius šalių vaikus nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų. Taip pat teismas nutartyje nurodė, kad šeimos iširimą ieškovė grindžia atsakovo girtavimu, netinkamu elgesiu šeimos narių atžvilgiu, santuokinių pareigų nevykdymu ir pan., nurodo, kad ne kartą kreipėsi į policiją, tačiau nepateikė teismui jokių šiuos faktus patvirtinančių įrodymų. Nors ieškinyje ieškovė nurodo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, todėl dalintino turto neturi, tačiau iš prie ieškinio pridėtos VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog ieškovės vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1993-02-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, tuo tarpu ieškinyje nurodyta, kad santuoka tarp šalių įregistruota 1993-01-16, todėl teismas padarė išvadą, kad šis registruotinas nekilnojamasis daiktas yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei turėtų būti įtrauktas į dalintino turto sąrašą, nurodyta ieškinio suma ir atitinkamai sumokėtas žyminis mokestis pagal turto rinkos vertę. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje privalo nurodyti jo kainą, jeigu ieškinyje reiškiami keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma turi būti nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą.
Šalies argumentai
2008 m. rugsėjo 9 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl trūkumų pašalinimo, kartu pateikdama ir patikslintą ieškinį.
Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. priėmė nutartį, kuria ieškovės Stasės Rukienės ieškinį bei patikslintą ieškinį kartu su pateiktais priedais laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovė tik iš dalies pašalino nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pateikė teismui santuokos liudijimo originalą, pažymą apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, įtraukė į bylą dalyvaujančiu asmeniu nepilnametę dukrą R. R., gimusią (duomenys neskelbtini) , prašė teismo išreikalauti kitus duomenis, nurodydama, kad jų pateikti negali. Tačiau teismo nuomone, ieškovė nepašalino kitų teismo nutartyje nurodytų trūkumų, būtent dėl ieškinio sumos, dalintino turto, reikalavimo jį padalinti, nesumokėjo žyminio mokesčio, nurodydama, kad butą gavo asmeniškai, todėl butas nedalintas, nors, kaip ir buvo nurodyta 2008 m. liepos 24 d. nutartyje, teismas sprendė, jog šis registruotinas nekilnojamasis daiktas yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nutartyje ieškovei nurodė, kad CK 3.89 str. 1 d. 1 p. ir 7 p. numato, jog iki santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas ar už asmenines lėšas sutuoktinių įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.89 str. 2 d. suteikia šalims teisę kreiptis į teismą su reikalavimu dėl turto pripažinimo asmnine nuosavybe. Taip pat teismas pažymėjo, kad nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad sumokėjo žyminį mokestį už reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tačiau žyminio mokesčio kvito tarp pridedamų prie patikslinto ieškinio dokumentų nepateikė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, buvo šališkas ir iš anksto nusprendė dėl dalies ieškinio reikalavimų. Apeliantė nurodo, kad ji pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nurodydama, kad ieškinys neturtinio pobūdžio. Teismo reikalavimo nurodyti ieškinio sumą ji negalėjo įvykdyti, nes santuokoje įgyto turto šalys neturi, o butas yra jos asmeninė nuosavybė, tik teisinė registracija atlikta sudarius santuoką. Todėl apeliantės nuomone, teismo reikalavimas nurodyti ieškinio sumą, dalintiną turtą, yra nepagrįstas. Be to, teismas šališkai sprendė turto dalybų klausimą, nurodė išankstinę nuomonę, kad nekilnojamasis daiktas yra bendroji jungtinė nuosavybė, nors ieškovė teikė kitokį reikalavimą tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje. Taip pat nurodo, kad teismo teiginys, jog ieškovė turi reikšti reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, remiantis CK 3.89 str. 1 d. 1 ir 7 p., yra nepagrįstas, nes teismui dar nėra žinoma ar atsakovas ieškovės reikalavimą ginčys ar ne, tai gali paaiškėti tik parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuomet ieškovės nuomone, ji turėtų galimybę keisti ieškinį, jį papildyti ir t. t. Apeliantė nurodo, kad žyminio mokesčio kvitą ji pateikė teismui kartu su kitais dokumentais, todėl nesutinka su teismo teiginiu, kad ji neapmokėjo papildomo reikalavimo dėl atsakovo iškeldinimo iš jai priklausančios patalpos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
Remiantis CPK 137 straipsnio 1 dalimi, ieškinio priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Nagrinėjamu atveju S. Rukienės pradinio ieškinio priėmimą patvirtina bylą gavusio teisėjo 2008 m. birželio 16 d. rezoliucija (b.l. 3). Po to, kai civilinė byla yra iškelta, negalima atsisakyti priimti ieškinio. Iškeltą civilinę bylą teismas privalo nagrinėti ir ją baigti priimant sprendimą, arba paliekant pareiškimą nenagrinėtą, arba nutraukiant bylą (CPK 293, 296 straipsniai). Bylos medžiaga nustatyta, kad vykdydama Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo S. R. 2008 m. rugsėjo 9 d. pateikė patikslintą ieškinį (b.l. 31-32). Pirmosios instancijos teismo nuomone, patikslinto ieškinio pateikimu šio procesinio dokumento trūkumai nebuvo pašalinti, todėl 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškinys ir patikslintas ieškinys buvo laikomi nepaduotais ir sugrąžinti (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, S. R. pradinis ieškinys šio teismo teisėjos 2008 m. birželio 16 d. rezoliucija jau buvo priimtas. Kadangi šis procesinis veiksmas patvirtina civilinės bylos iškėlimą, vadinasi buvo pripažinta, jog ieškinys paduotas laikantis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygų, todėl teismas be pagrindo taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį.
Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Tačiau toks įstatymo nustatytas reikalavimas nereiškia, kad konkrečiai suformuluoto reikalavimo nebuvimas ar galimas neatitikimas faktinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis jis yra grindžiamas, gali būti pripažįstamas ieškinio, kaip procesinio dokumento, trūkumu, dėl ko procesas teisme apskritai negali būti pradėtas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kaip nepašalintus ieškinio trūkumus įvardino tai, kad ieškovė nenurodė ieškinio sumos, dalintino turto, reikalavimo jį padalinti, nesumokėjo žyminio mokesčio. Nors teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog ieškovė nurodė ieškinyje, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), gavo asmeniškai, todėl šis turtas nedalintas, tačiau iš pateiktų byloje įrodymų teismas padarė išvadą, jog šis nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamos nutarties nuostatomis, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad egzistuoja ir nebuvo pašalinti galimybę išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą eliminuojantys ieškinio trūkumai. Nagrinėjamu atveju ieškinys galėjo būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu tik išaiškėjus esminiams ieškinio trūkumams, dėl kurių teismo proceso apskritai nebuvo įmanoma pradėti. Byloje nustatyta, kad ieškovė vykdydama teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, pateikė teismui santuokos liudijimo originalą, pažymą apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat pateikė patikslintą ieškinį, įtraukdama į bylą dalyvaujančiu asmeniu nepilnametę dukrą R. R., gimusią (duomenys neskelbtini), bei suformuluodama konkrečius materialinius teisinius reikalavimus, prašė teismo išreikalauti kitus duomenis, nurodydama, kad jų pateikti negali. Ieškovė nekeitė (nedidino) pareikštų ieškinio reikalavimų, ir nurodė, kad santuokoje įgyto turto neturi, o butas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl nėra pagrindo sutikti su skundžiamos nutarties motyvais, jog ieškovė turėjo šalinti, bet nepašalino ieškinio trūkumų, susijusių su teisingos ieškinio sumos, į kurią turėtų būti įskaičiuota ir dalintino turto rinkos vertė, nustatymu.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atskirojo skundo motyvu, jog teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė santuokinio turto padalinimo klausimu, t. y. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo pripažindamas, jog nekilnojamasis turtas (butas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors ieškovė tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, jog butas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl šis turtas nedalintinas, ir tai negali būti vertinama kaip ieškinio trūkumas. Minėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, tarp jų, ar pateiktas ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau šioje stadijoje nereikalaujama pagrįsti ieškinio reikalavimo, t. y. ieškovas ieškinyje turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Negalima atsisakyti priimti pareiškimą (ieškinį) arba palikti jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti įvertinamos ir konstatuojamos bylos išnagrinėjimo iš esmės metu. Teisė (ir pareiga) panaudoti materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus į ieškinį, susijusius su tuo, kad ieškinį pareiškęs asmuo neturi teisės į reikalavimo patenkinimą, remiantis rungimosi principu, tenka ir atsakovui, kuris šią teisę realizuoja pasirengiant nagrinėti bylą ir ją nagrinėjant teisme (CPK 178 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad šeimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo (LAT 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006, 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio 2 dalis. Todėl nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).
Pažymėtina, jog pagal CPK 115 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, teismas, nurodydamas procesinio dokumento trūkumus, turi aiškiai juos suformuluoti, kad dalyvaujantis byloje asmuo galėtų juos tinkamai pašalinti. Nagrinėjamu atveju, aplinkybė, jog CK 3.89 str. 2 d. sutiekia šalims teisę kreiptis į teismą su reikalavimu dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nebuvo nurodyta 2008 m. liepos 24 d. nutartyje, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, tokiu būdu pripažintina, jog ieškovė net neturėjo galimybės pašalinti šį pareiškimo trūkumą.
Be to pažymėtina, jog teismas, spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo, jo trūkumų pašalinimo klausimus, netaikė CPK 136 straipsnio 2 dalyje bei 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų išskirti ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ieškovei priklausančių patalpų į atskirą bylą arba ieškinį palikti nenagrinėtą minėtoje reikalavimų dalyje, jeigu laikė, kad šioje reikalavimų dalyje trūkumai nebuvo pašalinti, t. y. nebuvo primokėtas žyminis mokestis.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nuspręsdamas ieškovės S. R. ieškinį bei patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu ir sugrąžinti, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus ieškinio formai ir turiniui, taip pat be pagrindo taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį. Todėl ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės S. R. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.