Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. S., jo atstovui advokato padėjėjui S. K., institucijos Kauno apskrities VMI atstovei I. M. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-10-20 Kauno apskrities VMI surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą apie tai, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. pagal pavedimą atliktas keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi patikrinimas. Patikrinimo metu automobiliu MB E290 (valst. T11987) vykta nuo Aleksoto poliklinikos iki Kauno apskrities viešosios bibliotekos. Už važiavimą dirbusiam vairuotojui E. B. sumokėta 4 Eur. E. B. pinigų priėmimo kvito ir (ar) kito apskaitos dokumento neišdavė. E. B. keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklą vykdo pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 666648, išduotą 2015-07-27. Nustatyta, kad automobilis MB E290 (valst. Nr. T11987) nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) Automobilis naudojamas pagal nuomos sutartį, sudarytą 2015-07-30. Nuomos kaina 130 Eur/mėn. UAB (duomenys neskelbtini) pagal sudarytą dispečerinės paslaugų teikimo sutartį (sudarytą 2015-07-01) E. B. teikia dispečerinės paslaugas. Paslaugų kaina – 35 Eur /mėn. E. B. paaiškino, kad su taksi darbo tvarka supažindino UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. S., kuris tai pat davė visus taksi veiklai vykdyti reikalingus dokumentus bei nurodė įsiregistruoti individualią veiklą. E. B. nurodė dirbantis nustatytu darbo grafiku, t. y. 3 dienas dirba nuo 22 val. iki 6 val. ir 3 dienos laisvos. Pateiktas rugsėjo mėn. darbo grafikas, kuriame nurodytos mėnesio dienos ir šaukinių numeriai. E. B. nurodė, kad jo šaukinio Nr. 95 bei, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. S. už automobilio nuomą ir dispečerinės paslaugas faktiškai sumoka 460 Eur/mėn., o likę uždirbti pinigai paliekami jam kaip darbo užmokestis. E. B. nurodyti pinigų sumą, kuri jam lieka kaip darbo užmokestis, atsisakė. Darbo sutartis su E. B. nesudaryta, VSDF valdybai apie priimtą į darbą asmenį nepraneša. Tuo G. S. pažeidė DK 99 str. ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. S. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad E. B. kreipėsi į jį dėl darbo, pageidavo dirbti 2-3 valandas per dieną laisvu grafiku. Įmonė teikia paslaugą, t.y. paruoštą taksi automobilį nuomoja asmenims. E. B. tai tiko, jis iš savivaldybės gavo reikiamus leidimus, su juo pasirašyta automobilio nuomos sutartis, jis įrašomas automobilio valdytoju. Buvo sudaryta dispečerinės paslaugų teikimo sutartis. Mėnesio gale E. B. buvo išrašoma PVM sąskaita faktūra už automobilio nuomą 130 eurų, už dispečerinės teikimo paslaugas 35 eurai. Darbo užmokesčio jam nemokėjo, ką uždirbdavo, likdavo E. B..

Atstovas paaiškino, kad pagal taksi dispečerinės paslaugų teikimo sutarties 5.4.1. punktą tikroji šalių valia buvo ne „dirbti" bet „teikti taksi paslaugas" pagal UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą ir su Vežėju suderintą paslaugų teikimo grafiką. Toks grafikas yra reikalingas tam, kad būtu vienodai paskirstytas dispečerių darbo užimtumas jų darbo laiku ir mieste būtų pastovus pagal nusistovėjusį poreikį taksi paslaugas teikiančių automobilių skaičius. Kiti sutarties punktai dėl leidimo, patikros ir kitų dokumentų buvimo keleiviams matomoje vietoje bei dėl aprangos ir t.t. yra pertekliniai.Visą tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras priimtais įsakymais, tačiau sutartyje šie punktai buvo aptarti siekiant pagerinti įmonės, kuri nuomoja automobilius taksi paslaugoms teikti, kaip nepriekaištingą įvaizdį atitinkanti visus reikalavimus. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Minėtu atveju, sutarties šalių santykius, reguliuoja civilinės teisės nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 413 straipsnio sudėtį. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė - šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002). Remiantis aukščiau išdėstytu aiškiai matyti, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir E. B. nėra darbo sutarčiai būdingų požymių, jų santykius reglamentuoja civilinės teisės sutartis. Neesant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties G. S. veikoje, jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p. kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucijos Kauno apskrities VMI atstovė paaiškino, kad 2015-09-28 pagal pavedimą buvo atliktas keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi patikrinimas. Patikrinimo metu buvo vykta automobiliu nuo Aleksoto poliklinikos iki Viešosios bibliotekos. Automobilį vairavo E. B.. Vairuotojas turėjo individualios veiklos pažymą, išduotą 2015-07-27. Automobilį nuomavosi iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal sudarytą sutartį. Patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra sudariusi darbo grafiką. DK 147 str. 3 d. apibrėžia darbo laiko režimą. Įmonė, sudarydama darbo grafiką, įtvirtina darbuotojo ir darbdavio santykius. Visi darbo tvarkos reikalavimai yra nustatyti taksi dispečerinės paslaugų teikimo sutartyje. Šiuos reikalavimus įsipareigojo vykdyti ir vairuotojas. DK 99 str. 3 d. nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) direktorius netinkamai atliko savo pareigas, leido dirbti nelegaliai. Nustačius minėtus pažeidimus, jie buvo fiksuoti nustatyta tvarka, t.y. buvo paimti paaiškinimai, surašyti žinybiniai patikrinimo dokumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad buvo apklausti patikrinimą atlikę VMI darbuotojai, kurie savo parodymus išdėstė nuosekliai, todėl abejoti jais nėra pagrindo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, išklausius liudytojus bei tai, kad G. S. leido dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir neinformavo Sodros teritorinio skyriaus, daro išvadą, kad visiškai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia G. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ str. 1 d. Teismo prašo skirti sankcijoje numatytą baudą.

Administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 41³ str. 1 d. nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucija G. S. kaltę grindžia byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 3), 2015-10-20 operatyvaus patikrinimo aktu (b. l. 4-5), 2015-09-28 faktų fiksavimo pažyma (b. l. 6-7), G. S. paaiškinimu, kad E. B. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl darbo. Pasiūlius dirbti puse etato jis nesutiko, paklausė ar galėtų dirbti 2-4 valandas per pamainą. Paaiškino, kad taip įdarbinti negali, yra kitas būdas – nuomotis automobilį už 130 Eur per mėnesį, tik reikė išsiimti leidimą vežti keleivius ir sudaryti sutartį dėl taksi dispečerinės paslaugų – užsakymų teikimo, už tai papildomai per mėnesį reikės mokėti 35 Eur. E. B. į priekį už nuomą ir paslaugas nesumokėjo, nes neturėjo pinigų, buvo sutarta, kad jis dirbs ir veš keleivius sąžiningai, įmonės nurodytais tarifais, išrašys čekius. Pasibaigus mėnesiui vyr. buhalterė išrašė PVM sąskaitą faktūrą už automobilį, bet E. B. pareiškė, kad neturi pinigų, nes viską išleido advokatams. Tada pasiūlė jam nutraukti automobilio nuomos sutartį (b. l. 9-10), E. B. paaiškinimu, kad automobilį taksi paslaugoms teikti suteikė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. S., kuris, uždirbtus pinigus neša direktoriui, per mėnesį sumoka 460 Eur, o likusius pasilieka kaip uždarbį. Direktorius liepė išsiimti veiklos pažymą, nes sakė, kad jis neįdarbina. Su taksi darbo tvarka supažindino direktorius. Automobilio asmeniniams reikalams nenaudoja. Darbo laiką sudarė G. S., kuris sudarė rugsėjo mėnesio grafiką, jo šaukinys Nr. 95, darbo laikas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (b. l. 11), automobilio nuomos sutartimi (b. l. 12), taksi dispečerinės paslaugų sutartimi (b. l. 13), grafiku (b. l. 14).

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Būtent pagal šį straipsnį atsakomybėn yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys. Nelegalaus darbo samprata pateikta DK 98 straipsnyje, kuriame numatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant atitinkamų DK nuostatų. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiant dėl G. S. kaltumo padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta pažeidimą, kilo ginčas ar E. B. veikla laikytina darbu, kuriam taikomi darbo įstatymai.

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad E. B. keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklą vykdo pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr.666648, išduotą 2015-07-27 bei Kauno miesto savivaldybės išduotą leidimą Nr.000422 ,2015-07-31 (b.l.24-25). Tarp UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos direktoriaus G. S. ir E. B. 2015-07-30 buvo sudaryta automobilio su jame įrengta taksi įranga nuomos sutartis (b.l.12). Pagal šios sutarties 1.1.punktą, nuomotojas įsipareigojo už užmokestį nuomininkui naudoti ir valdyti nuomotojui nuosavybės teise priklausantį automobilį. 2015-08-03 tarp tų pačių šalių sudaryta Taksi dispečerinės paslaugų teikimo sutartis (b.l.13). Pagal šios sutarties 4.3 punktą, vežėjas moka UAB (duomenys neskelbtini) 35 eurus už dispečerinės suteiktas paslaugas.

Liudytojas D. J. parodė, kad su UAB (duomenys neskelbtini) turi automobilio nuomos sutartį, dispečerio paslaugų sutartį. Suderina eterio paslaugų teikimo grafiką, kad sklandžiai vyktų darbas. Mėnesio gale bendrovė išrašo sąskaitą, kurią apmoka. Bendrovė atlyginimo jam nemoka.

Liudytojas R. Z. parodė, kad iš bendrovės nuomoja automobilį, radijo ryšio priemonę, skaitliuką. Moka bendrovei kiekvieną mėnesį pagal nuomos sutartį. Buvo pasakyta, kiek dirbsi, tiek uždirbsi.

Liudytojas E. B. parodė, kad dirbo taksi firmoje (duomenys neskelbtini) Iš šios bendrovės nuomavosi automobilį su įranga bei eterio ryšį. Tiksliai pasakyti negali, bet jo grafikas būdavo trys darbo dienos, viena laisva, žinojo savo grafiką. Šį grafiką gaudavo biure. Už nuomą mokėdavo vieną kartą per mėnesį 165 eurus. Negali pasakyti ar surinktus pinigus atiduodavo direktoriui ar sau pasilikdavo, nes kiekvienoje bendrovėje kita tvarka. Šioje bendrovėje dirbo du mėnesius. Rašydamas paaiškinimą, aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytoja V. B. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas vadovaujantis 2015-09-28 E. B. paaiškinimu. Šis asmuo paaiškino, kad dirba pagal individualios veiklos pažymą pagal bendrovės direktoriaus G. S. prašymą. Sudarė automobilio, dispečerinės paslaugų teikimo sutartis. Sutarė kokiu grafiku dirbs, pateikė darbo grafiką, kuriame nurodyti šaukinių numeriai. Mano, kad bendrovės direktorius G. S. pažeidė darbo sutarties sudarymo principus, darbo sutartis turėtų būti sudaryta, jei asmeniui nurodomas konkretus darbo laikas, liepia gauti pažymą, leidimą. Individualia veikla yra pridengiamas nelegalus darbas. E. B. nurodė, kad atiduoda pinigus už automobilio nuomą, eterio laiką, o likusi dalis jam lieka kaip darbo užmokestis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.< ...> Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį.

Nagrinėjamojoje byloje pateiktose automobilio su įranga nuomos sutartyje, taksi dispečerinės paslaugų teikimo sutartyje yra nurodyta ne tik sutarties dalykas, bet ir šalių teisės ir pareigos, ginčo sprendimo būdai . Tai atitinka civilinių sutarčių esmę -– šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, įsipareigoja imtis visų priemonių laiku ir sąžiningai įvykdyti sutarčių sąlygas, t.y. tarp šalių nėra pavaldumo. Byloje nekyla ginčas ir dėl to, kad E. B. dirbo savarankiškai, t.y. apmokėdamas už sutartyse nurodytas paslaugas, likusi uždarbio suma likdavusi jam.

Institucija, surašydama G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą, duomenis, kuriais turi būti grindžiama asmens kaltė, vertino neobjektyviai, nesant neginčijamai nelegalaus darbo faktą patvirtinančių duomenų, visiškai be pagrindo išskirtinę svarbą suteikė taksi dispečerinės paslaugų teikimo sutarties 5.4.1 punktui, kuriuo E. B. įsipareigojo dirbti pagal UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą ir su Vežėju suderintą darbo grafiką (b.l.13). Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentu, kad tai tik formali sąvoka, kuri neišreiškė tikrosios šalių valios. Vežėjas E. B. pirko šias paslaugas, todėl ir nurodyta, kad darbo grafikas turi būti šalių suderintas.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, daroma išvada, kad šioje byloje neįrodytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad institucijos surinkti duomenys negali būti vertinami kaip pakankamai G. S. kaltei įrodyti, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo teiseną G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.