- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-24
- Bylos Nr.
- II-561-963/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00885-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. B.
- Institucija
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovėms L. M., L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-45-2021 administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2021 m. vasario 18 d. S. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėju (vyriausiuoju architektu), pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 5 priedo 1 punktą jam, kaip statinio projektą tikrinančio subjekto – savivaldybės administracijos atstovo priskirtą kompetencijos sritį, 2020 m. rugsėjo 22 d. tikrindamas prie 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymo Nr. SRA-100-200902-27271 pateiktą projektuotojos L. B. projektavimo firmos 2020 metais parengtą statinio projektą „Poilsio pastato (lK2p), formuojant naujus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. 19/02-26-01 TDP, pritarė statinio projektui (2020 m. rugsėjo 22 d. pritarimo rezultatas Nr. CPR-200922-89804), nors statytoja Pastato savininkų bendrija(duomenys neskelbtini) (toliau – PSB (duomenys neskelbtini), nesant pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio nuostatas atitinkančio statytojo teisę turinčių asmenų (žemės sklypo ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Poilsio pastatas), savininkų, naudotojų ir valdytojų) pavedimo, sutikimo jai atlikti statytojo funkcijas, neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 straipsnio 99 dalyje nustatytų reikalavimų statytojui, taip pažeidė statinių projektų patikrinimo tvarką, nustatytą STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.1 papunktyje. Be to, jis, būdamas Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėju (vyriausiuoju architektu), pritarė statinio projektui, nors nebuvo pateiktas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir STR 1.05.01:2017 50 punktą privalomas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas, bei pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą privalomas CK 4.75 straipsnio nuostatas atitinkantis statinio bendraturčių rašytinis sutikimas, taip pažeidė STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.7 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcijos 2021 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-45-2021 S. B. pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį paskirta 370 Eur bauda.
Šalies argumentai
2021 m. liepos 2 d. teisme gautas iš Inspekcijos persiųstas S. B. skundas dėl 2021 m. birželio 1 d. Inspekcijos nutarimo. Skundu jis prašo panaikinti minėtą nutarimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Visų pirma, pareiškėjo nuomone, Inspekcijos daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju PSB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą atlikti statytojo funkcijas CK 4.75 straipsnio pagrindu yra neteisėta ir nepagrįsta, nes Poilsio pastatas nėra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas faktas, kad Poilsio pastate yra suformuoti 37 atskiri nekilnojamojo turto objektai, turintys atskirus unikalius numerius. Pareiškėjo nuomone, Poilsio pastatas patenka į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytą pastatų kategoriją ir yra administruojamas vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostatomis teisėtai įsteigtos PSB „(duomenys neskelbtini)“. PSB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai tenkina bendrą Poilsio pastato patalpų savininkų poreikį dėl šio pastato rekonstravimo. Tokiu atveju CK 4.75 straipsnio nuostatos (dėl šimtaprocentinio visų pastato savininkų sutikimų išdavimo) nėra taikomos, priešingai – yra taikomos CK 4.85 straipsnio nuostatos, leidžiančios priimti sprendimus dėl bendro daikto savininkų balsų dauguma. Pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija. Toks protokolinis PSB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas dėl Poilsio pastato rekonstravimo (2018-06-02 visuotinio narių susirinkimo protokolo išrašas) ir buvo pateiktas Neringos savivaldybės administracijai.
Pareiškėjas taip pat nesutinka ir su Inspekcijos teiginiu, neva PSB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės atlikti statytojo funkcijų, nes neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų – nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdyti ir naudoti žemės sklypą. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išnuomotas Poilsio pastato patalpų savininkams. Vyriausybės 1999-03-06 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos leidžia valstybinės žemės (kurioje yra daugiabutis pastatas) nuomos sutartis sudaryti tiek su daugiabučio namo bendrija, tiek daugiabučio namo patalpų savininkais. Nors nagrinėjamu atveju valstybinės žemės nuomos sutartis su Lietuvos Respublika yra sudarę Poilsio pastato patalpų savininkai, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad PSB „(duomenys neskelbtini)“ neturi valstybinės žemės valdymo teisės. PSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai turi individualias ir galiojančias valstybinės žemės nuomos sutartis, leidžiančias pastatų statybą bei rekonstravimą Žemės sklype, o PSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai yra priėmę sprendimą, kurį įgyvendina PSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl Poilsio pastato rekonstravimo, todėl Inspekcijos aiškinimas, neva PSB „(duomenys neskelbtini)“ neturi Žemės sklypo valdymo teisės, yra formalus ir nepagrįstas. PSB „(duomenys neskelbtini)“ veikia ne svetimų asmenų, o asmenų, turinčių Žemės sklypo nuomos sutartis, vardu bei interesais, vykdant Poilsio pastato patalpų savininkų priimtą sprendimą rekonstruoti Poilsio pastatą. Taigi PSB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisinį pagrindą vykdyti statytojo funkcijas, neprivalėjo gauti Poilsio pastato patalpų savininkų sutikimų CK 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrįstai vadovaujasi ir įgyvendina 2018 m. birželio 2 d. visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą dėl Poilsio pastato rekonstravimo.
Pareiškėjas skunde nesutinka ir su tuo, kad nagrinėjamu atveju Poilsio pastato rekonstravimui buvo būtina gauti nuomotojo – Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sutikimą, nes minėti sutikimai nėra reikalingi tuo atveju, kai su Žemės sklypo savininkais yra sudarytos nuomos sutartys, o pastato statyba ar rekonstravimas neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Žemės sklypo paskirtis yra kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Tokiuose žemės sklypuose galima statyti/rekonstruoti poilsio paskirties pastatus, skirtus ilgalaikiam (stacionariam) ar trumpalaikiam poilsiui. Poilsio pastato rekonstravimo sprendiniai atitinka galiojančius Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendinius. Naujai sudaromose (perrašomose) Žemės sklypo nuomos sutartyse NŽT įtvirtino pakeitimą, jog pastatų rekonstrukcija ar naujų statyba – žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nepaisant to, kad nuomos sutarties pakeitimai vis dar yra sudaryti ne su visais Žemės sklypo nuomininkais, tačiau NŽT pozicija turi būti aiškinama sistemiškai ir logiškai – jei NŽT nereikalauja gauti sutikimo rekonstrukcijai iš vienų nuomininkų, vadinasi, lygiai tokios pat sąlygos yra taikomos ir kitų Žemės sklypo nuomininkų atžvilgiu. Pati NŽT vertina sutikimų išdavimo procedūrą kaip perteklinę, nes NŽT neturi teisės atsisakyti išduoti sutikimo pastato rekonstrukcijai, jei tokia rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Tikrinti, ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, yra pavesta būtent savivaldybės administracijai. Taip pat pareiškėjas nesutinka ir su tuo, kad NŽT sutikimas buvo privalomas dar ir todėl, kad Žemės sklypo dalis, kurio plotas lygus 0,006 ha, yra niekam neišnuomota ir valdoma pačios NŽT. Jei Žemės sklypo dalis yra neišnuomota, vadinasi: arba NŽT padarė skaičiavimo klaidas paskirstydama Žemės sklypą jame esančių pastatų savininkams, arba ne visas Žemės sklypas yra reikalingas jame esančių pastatų eksploatavimui. Bet kuriuo atveju, jei dalis Žemės sklypo nėra išnuomota pastatų patalpų savininkams, tai ji nelaikytina teritorija, kurioje bus atliekami rekonstravimo darbai. Tokiu atveju taikytina Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostata, nustatanti, jog siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą turi būti pateikiamas žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus (išskyrus atvejus, kai valstybinėje žemėje atnaujinami (modernizuojami) pastatai neatliekant rekonstravimo darbų; kai valstybinėje žemėje nesuformuotame žemės sklype atliekamas statinio kapitalinis remontas; kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius) arba statinius statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat, jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - sutartis, sutikimas ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Taigi Žemės sklypo dalyje, kurios plotas lygus 0,006 ha ir kuri nėra išnuomota, rekonstravimo darbai nevyks, taigi ir NŽT sutikimas nėra reikalingas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 1 d. nutarimą. Nurodo, kad lingvistiškai aiškinant tiek CK nuostatas, tiek Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DGNKPPSBĮ) apibrėžtas sąvokas, įstatymuose keliama sąlyga taikyti CK 4.85 straipsnio nuostatas yra buto buvimas pastate. Šiuo atveju negyvenamosios kitos (poilsio) paskirties pastate esančios patalpos, suformuotos į 33 atskirus nekilnojamojo turto objektus, nėra priskirtini butams, todėl neypatingosios kategorijos poilsio paskirties pastato rekonstravimui buvo privaloma gauti visų patalpų savininkų rašytinius sutikimus, o tokių rašytinių sutikimų gavimas įgyvendinamas CK 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka. Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas S. B. pritarė statinio projektui (2020 m. rugsėjo 22 d. pritarimo rezultatas Nr. CPR-200922-89804), nors pirminiame ir pakartotiniame prašyme išduoti leidimą nurodyta statytoja PSB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pagal CK 4.75 straipsnyje nuostatas atitinkančio statytojo teisę turinčių asmenų (žemės sklypo ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų, naudotojų ir valdytojų) pavedimo, sutikimo PSB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti statytojo funkcijas, todėl PSB „(duomenys neskelbtini)“ neatitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų statytojui, taip Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas S. B. pažeidė STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.1 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. teismo posėdžio metu patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad jis nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes mano, kad jo priimtas sprendimas pritarti statinio projektui yra teisėtas. Visų pirma, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, PSB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka statytojo sąvoką. Poilsio pastatas priklauso atskiriems savininkams, todėl jo valdymui ir Poilsio pastato patalpų savininkų priimtų sprendimų įgyvendinimui buvo įkurta PSB „(duomenys neskelbtini)“. Visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta rekonstruoti Poilsio pastatą, buvo pasirašytas protokolinis PSB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas dėl Poilsio pastato rekonstravimo, kuris su prašymu išduoti leidimą statyti ir buvo pateiktas Neringos savivaldybės administracijai. Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad prie prašymo išduoti leidimą statyti nebuvo pateiktas ir Žemės sklypo valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimas, tačiau tokio sutikimo pasikeitus reglamentavimui nebereikia, toks sutikimas yra nurodomas naujose valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyse. Įstatymas nenumato, kad pasikeitus reglamentavimui, žemės nuomos sutartys turi būti perrašomos iš naujo, tačiau pasikeitusios nuostatos galioja ir senas sutartis turintiems asmenims. NŽT konsultacijos metu taip pat patvirtino, kad ši įstaiga jokių sutikimų nebeišduoda, nes to nebenumato teisės aktai. NŽT tik parduoda, išnuomoja, perduoda panaudos sutartimi suformuotus žemės sklypus, o tolimesnius sprendimus dėl žemės sklypo priima to žemės sklypo valdytojai. Priimdamas sprendimą pritarti statinio projektui, jis nežinojo, kad 0,006 ha minėto žemės sklypo dalis nėra išnuomota. Jis matydamas, kad dėl minimo Žemės sklypo yra sudarytos žemės nuomos sutartys, tikrai neskaičiavo ir nepastebėjo, kad itin mažą jos dalį valdo NŽT, tuo labiau, kad prieš jam pateikiant visus dokumentus, yra peržiūrima, ar prašymą pateikęs asmuo prie jo pateikė visus teisės aktais reikalaujamus dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
S. B. administracinė nuobauda paskirta už ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą. Atsakomybės subjektas yra specialusis, kuris turi įgaliojimus spręsti dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Byloje pateiktas Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-01-21 įsakymu Nr. V13-28 patvirtintas Architektūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas (b. l. 68 – 70) patvirtina tai, kad S. B. atitinka specialaus subjekto požymius. Byloje nėra ginčo, kad S. B. sprendė dėl ginčijamo statybos leidimo išdavimo.
ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius statybos leidimų išdavimą. Administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje surašytas bei nutarimas priimtas dėl to, jog S. B., būdamas Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėju (vyriausiuoju architektu), pagal STR 1.05.01:2017 5 priedo 1 punktą jam, kaip statinio projektą tikrinančio subjekto – savivaldybės administracijos atstovo priskirtą kompetencijos sritį, 2020 m. rugsėjo 22 d. tikrindamas prie 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymo Nr. SRA-100-200902-27271 pateiktą projektuotojos L. B. projektavimo firmos 2020 metais parengtą statinio projektą „Poilsio pastato (lK2p), formuojant naujus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. 19/02-26-01 TDP, pritarė statinio projektui (2020-09-22 pritarimo rezultatas Nr. CPR-200922-89804), nors statytoja PSB „(duomenys neskelbtini)“, nesant pagal CK 4.75 straipsnio nuostatas atitinkančio statytojo teisę turinčių asmenų (žemės sklypo ir pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų, naudotojų ir valdytojų) pavedimo, sutikimo jai atlikti statytojo funkcijas, neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 straipsnio 99 dalyje nustatytų reikalavimų statytojui, taip pažeidė statinių projektų patikrinimo tvarką, nustatytą STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.1 papunktyje, kuris numato, kad savivaldybių administracijos tikrindamos statinio projektus, turi patikrinti ar prašyme išduoti statybą leidžiantį dokumentą nurodytas statytojas atitinka Statybos įstatyme [8.3] nustatytus reikalavimus statytojui. Be to, jis, būdamas Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėju (vyriausiuoju architektu), pritarė statinio projektui, nors nebuvo pateiktas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir STR 1.05.01:2017 50 punktą privalomas Žemės sklypo valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimas, bei pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą privalomas CK 4.75 straipsnio nuostatas atitinkantis statinio bendraturčių rašytinis sutikimas, taip pažeidė STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.7 punkto, numatančio, kad savivaldybių administracijos tikrindamos statinio projektus, turi patikrinti ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, reikalavimus.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad S. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 362 straipsnio 1 dalį.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. skundo turinio ir jo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jis nepripažįsta padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nes, jo manymu, prašymą Nr. SRA-100-200902-27271 išduoti leidimą statyti pateikęs statytojas PSD „(duomenys neskelbtini)“ atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 straipsnio 99 dalyje nustatytus reikalavimus statytojui, nurodo, kad PSB „(duomenys neskelbtini)“ Poilsio pastatą valdo teisėtai, šis pastatas priklauso „kitos paskirties pastatams“, todėl jo valdymui turi būti taikomos CK 4.85 straipsnio ir DGNKPPSBĮ nuostatos, leidžiančios priimti sprendimus dėl bendro daikto savininkų balsų dauguma, kas ir buvo padaryta prie prašymo suteikti leidimą pateikiant 2018 m. birželio 2 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo išrašą, be to, mano, kad šiuo atveju Poilsio pastato rekonstravimui nereikėjo gauti nuomotojo – NŽT sutikimo. Tuo tarpu institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su skundu, nurodydama, kad skundas yra nepagrįstas, šiuo atveju Poilsio pastatas priskirtinas negyvenamųjų pastatų grupei, todėl jo valdymui negali būti taikomos DGNKPPSBĮ nuostatos, sutikimo gavimo reikalavimas numatytas tiek valstybinės žemės nuomos sutartyse, tiek ir įstatyme.
Visų pirma, kaip matyti iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra poilsio paskirties. Šiame pastate suformuoti 37 nuosavybės teisės objektai – poilsio patalpos. Pastatui suformuotas 0,2399 ha ploto valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Šio valstybinės žemės sklypo patikėtinis – NŽT, 0,2339 ha žemės sklypo dalį nuomos teise valdo 41 fizinis asmuo, likusios – 0,006 ha žemės sklypo dalies valdytoja – NŽT (b. l. 17 – 27). Iš PSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų matyti, kad 2015 m. vasario 24 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota PSB „(duomenys neskelbtini)“, jos įsteigimo tikslas – įgyvendinti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu (b. l. 28 – 38). 2018 m. birželio 2 d. Pastato savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), visuotinio susirinkimo protokolo išrašo matyti, kad visuotiniame susirinkime dalyvavę 23 PSB „(duomenys neskelbtini)“ nariai pasirašė protokolinį PSB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą dėl Poilsio pastato rekonstravimo, kuriuo PSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas buvo įpareigotas veikti Poilsio patalpų savininkų vardu (b. l. 39).
Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje aiškiai nurodyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); <...> 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.
Kaip matyti, tiek daugiabučių gyvenamųjų namų, tiek ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją nustato DGNKPPSBĮ, kuris reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą. DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Taigi, pagal šį DGNKPPSBĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įsteigimas turint tikslą įgyvendinti daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra, reiškia bendrijos, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų valdymo formos, pasirinkimą. Savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodo Inspekcija atsiliepime, šios nurodytos ir kitos šio įstatymo normos leidžia daryti išvadą, kad šis įstatymas tiesiogiai reglamentuoja ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, bet ir jame apibrėžtos kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų, kaip tokių pastatų valdymo formos, įsteigimą. Kaip matyti, šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais. Taigi atsižvelgiant į tai, kad kitos paskirties pastatas apibrėžiamas pagal šiuos kriterijus: 1) pastato naudojimo pobūdį – asmeninio naudojimo; 2) pastato paskirtį – rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties; 3) nuosavybės rūšį – bendroji dalinė nuosavybė; 4) savininkų (bendraturčių) skaičių – trys ir daugiau; 5) savininkų (bendraturčių) nuosavybės objektus – butai ir kitos patalpos, leidžia teigti, jog pastato, kurio paskirtis – rekreacinės (poilsio), taip pat patenka į įstatyme vartojamą ,,kitos paskirties pastato“ sąvoką ir tai, priešingai nei nurodoma atsiliepime, niekaip nėra siejama su buto buvimu pastate. Taigi šiuo atveju visiškai sutiktina, kad šio Poilsio pastato savininkams pasirinkus dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, turi būti taikomos būtent CK 4.85 straipsnio ir DGNKPPSBĮ nuostatos, leidžiančios priimti sprendimus dėl bendro daikto savininkų balsų dauguma, todėl teismo vertinimu, S. B. pritardamas statinio projektui (2020-09-22 pritarimo rezultatas Nr. CPR-200922-89804), pagrįstai sprendė, kad prašymą Nr. SRA-100-200902-27271 išduoti leidimą statyti pateikęs statytojas PSB „(duomenys neskelbtini)“ atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 straipsnio 99 dalyje nustatytus reikalavimus statytojui, todėl statinių projektų patikrinimo tvarkos, nustatytos STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.1 papunktyje, jis nepažeidė.
Tačiau kaip minėta, pareiškėjas nesutinka ir su tuo, kad nagrinėjamu atveju Poilsio pastato rekonstravimui buvo būtina gauti nuomotojo – NŽT sutikimą, pareiškėjo teigimu, tokio sutikimo nebereikia pasikeitus reglamentavimui, nes jis yra nurodytas naujose Žemės sklypo nuomos sutartyse, nurodo, kad įstatymas nenumato, jog pasikeitus teisiniam reglamentavimui, žemės nuomos sutartys turi būti perrašomos iš naujo, todėl mano, kad pasikeitusios nuostatos galioja ir senas sutartis turintiems asmenims. Tokį manymą grindžia pateikdamas NŽT raštą dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nuomininko teisė statyti žemės sklype statinius ar juos rekonstruoti yra suteikiama valstybinės žemės sutartyse ir atskiri sutikimai, patvirtinimai ar garantijos neišduodamos (b. l. 44 – 45). Šiuo atveju teismo vertinimu tokie pareiškėjo teiginiai visiškai nepagrįsti. STR 1.05.01:2017 50 punkte imperatyviai numatyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo [8.3] straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 30.7 punkte nustatyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje ir tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Taigi vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype galima statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus tik tuo atveju, jeigu minėta teisė yra nustatyta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje bei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Bylos medžiaga nustatyta, kad atliekant Neringos savivaldybės išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo procedūrą, Inspekcija nustatė, jog kartu su statytojo prašymais nebuvo pateiktas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte ir STR 1.05.01:2017 50 punkte nurodytas privalomas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimas, taip pat šis sutikimas nebuvo numatytas daugumos Pastato patalpų savininkų/valstybinės žemės nuomos sutartyse, todėl teismo vertinimu Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju minėtas sutikimas iš NŽT nebuvo suteiktas. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad tokių sutikimų NŽT nebeišduoda, todėl asmenys turėdami senas valstybinės žemės nuomos sutartis tokio sutikimo aplamai nebegautų, tačiau sutiktina su Inspekcijos atstovės teiginiais, kad tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos pakeitimo, nustatant teisę statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, o ne traktuoti, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas taikomas absoliučiai visiems, tiek turintiems senas valstybinės žemės nuomos sutartis, tiek ir naujai jas pasirašiusiems. Be to, kaip matyti, institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime atkreipė dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, 0,006 ha minimo žemės sklypo dalis nėra išnuomota, šią dalį patikėjimo teise valdo pati NŽT, todėl, net, jei valstybinės žemės nuomos sutartyse ir būtų įtvirtinta nuostata apie galimybę be nuomotojo NŽT sutikimo vykdyti statybos darbus, šiuo atveju vis tiek būtų būtinas NŽT sutikimas. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. teismo posėdžio metu šios aplinkybės ir neneigė, nurodė, kad nepastebėjo, jog minėtą žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo pati NŽT. Tačiau tai, teismo vertinimu, nešalina jo pareigos elgtis atsakingai ir rūpestingai, jis tikrindamas ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, ne tik, kad turėjo, bet ir privalėjo įsitikinti, kad visi reikalingi dokumentai prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą būtų pateikti, tačiau kaip matyti to nepadarė, todėl šiuo atveju jis, tikrindamas prie 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymo Nr. SRA-100-200902-27271 pateiktą projektuotojos L. B. projektavimo firmos 2020 metais parengtą statinio projektą „Poilsio pastato (lK2p), formuojant naujus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. 19/02-26-01 TDP, pritardamas statinio projektui (2020 m. rugsėjo 22 d. pritarimo rezultatas Nr. CPR-200922-89804), nors nebuvo pateiktas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir STR 1.05.01:2017 50 punktą privalomas Žemės sklypo valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimas, pažeidė STR 1.05.01:2017 5 priedo 1.7 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiamas Inspekcijos 2021 m. birželio 1 d. nutarimas Nr. VTPSI-ANR_N-45-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo S. B. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. skundo netenkinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-45-2021 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.