Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. H., gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, aukštesniojo (profesinio) išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. H. (duomenys neskelbtini) vykdamas transporto priemonių junginiu – vilkiku „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., krovininių automobilių muitinio tikrinimo vietoje, siekdamas valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 436 straipsnio 6 dalyje, valstybės tarnautojui – Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyriausiajam inspektoriui A. J. davė 10 Eur, tai yra davė mažesnį negu 1 MGL dydžio vertės kyšį.

(duomenys neskelbtini) dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, ketindamas išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Vairavo transporto priemonių junginį – vilkiką „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jo kelionė turėjo vykti per Baltarusiją, todėl pasirinko Medininkų kelio postą. Muitinės pareigūnui, kuris dirbo administraciniame pastate, pateikė krovinį lydinčiuosius dokumentus, savo asmens dokumentus ir transporto priemonių dokumentus. Kai muitinės pareigūnas patikrino dokumentus, paprašė jo dar pateikti ir ADR pažymėjimą. Muitinės pareigūnui atsakė, kad šis dokumentas liko automobilyje, todėl, muitinės pareigūno paprašytas, nuėjo jo atsinešti. Muitinės pareigūnas liko savo darbo vietoje ir toliau pildė atitinkamus dokumentus, o jis tuo metu nuėjo į vilkiką ir iš savo piniginės išėmė 10 Eur vertės kupiūrą ir ją įdėjo į savo pasą. Taip pasielgė tikėdamasis, kad muitinės pareigūnas, paimdamas pinigus, nereikalaus pateikti ADR pažymėjimo, kadangi jis jo neturėjo. Pateikė per langelį muitinės pareigūnui pasą ir jame įdėtus 10 Eur. Tada muitinės pareigūnas paėmė jo pasą ir jį atidaręs, pamatė pinigus. Muitinės pareigūnas pasakė, kad tai yra pareigūno papirkimas, paaiškino, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pasakė pareigūnui, kad pinigai pateko atsitiktinai. Po to, muitinės pareigūnas pakvietė jį į administracines patalpas ir dar pasirašytinai jį supažindino su baudžiamąja atsakomybe už pareigūno papirkimą. Po to surašė paaiškinimą muitinės teritorinės posto viršininkui, kuriame nurodė, kad pateikė pasą su 10 Eur kupiūra jame, norėdamas papirkti pareigūną, kadangi neturėjo ADR pažymėjimo. Muitinės pareigūnui žodžiu paaiškino, kad ADR pažymėjimo neturi, nes nebaigė mokslų, t. y. prieš pažymėjimo gavimą reikia išklausyti 2 savaičių mokymus. Muitinės pareigūnas surašė jam administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad gabeno krovinį be ADR pažymėjimo ir pranešė muitinės kriminalinei tarnybai apie papirkimą. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto (b. l. 44-45).

(duomenys neskelbtini) kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Liudytojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad (duomenys neskelbtini) dirbo išvykstančiųjų krovininių transporto priemonių (su kroviniu) tikrinimo kanale. Apie 12.00 val., jam būnant administracinėse patalpose, per langelį, virš kurio yra įspėjamieji užrašai rusų, anglų ir lietuvių kalbomis apie baudžiamąją atsakomybę už pareigūnų papirkimą, Baltarusijos Respublikos pilietis V. H. pateikė jam krovinį lydinčiuosius, savo asmens, transporto priemonių dokumentus. Minėtas pilietis ketino vykti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką transporto priemonių junginiu – vilkiku „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atlikęs dokumentinį tikrinimą, paprašė vairuotojo pateikti ir ADR pažymėjimą, t. y. leidimą, suteikiantį teisę gabenti pavojingus krovinius, nes puspriekabės kuro talpos viršijo 1500 litrų. V. H. paaiškino, kad ADR pažymėjimas liko pas jį vilkike. Tada paprašė jį pateikti. Vairuotojas nuėjo ir po kelių minučių grįžo, pateikė jam transporto priemonės registracijos liudijimus ir savo Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta 10 Eur vertės kupiūra Nr. PA4439151962. Kai jo paklausė, kam skirti šie pinigai, vairuotojas tikslaus atsakymo nepateikė – atsakė „na taip“. Kaip suprato, šie pinigai buvo skirti jam už tai, kad vairuotojas neturėjo ADR pažymėjimo. Kai žodžiu įspėjo V. H. apie tai, kad už valstybės tarnautojo papirkimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, pastarasis atsakė, kad tai supranta, tačiau savo ketinimų neatsisako – neaiškino, kad pinigai pateko į asmens dokumento atsitiktinai. Po to pakvietė V. H. į administracines patalpas, kur jis pasirašytinai buvo supažindintas su įspėjimu apie baudžiamąją atsakomybę už pareigūno papirkimą. Taip pat V. H. savo ranka surašė paaiškinimą apie tai, kad pateikė pasą su 10 Eur kupiūra, norėdamas papirkti valstybės tarnautoją, nes neturėjo ADR kortelės. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolą (duomenys neskelbtini) pagal ANK 436 straipsnio 6 dalį. Tuo metu, kai pildė protokolą, V. H. jam minėjo, kad tiesiog nespėjo išsilaikyti egzamino ADR pažymėjimui gauti. V. H. minėjo, kad egzamino dieną vadybininkas liepė jam važiuoti į reisą, nors pastarajam aiškino, kad neturi ADR pažymėjimo (b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postas, esantis Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. Apžiūros metu aprašyti šio posto patalpų išdėstymai, taip pat nustatyta, kad ant muitinės pareigūnų darbo vietų – išorėje esančių langelių yra priklijuoti informaciniai užrašai lietuvių, anglų ir rusų kalbomis apie numatytą atsakomybę už pareigūnų papirkimą (b. l. 9-17).

Iš byloje esančio Daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyriausiasis inspektorius A. J. pateikė 10 Eurų kupiūrą Nr. PA4439151962 ir kitų dokumentų (administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), V. H. paaiškinimo, įspėjimo) kopijas (b. l. 20-21).

Iš byloje esančio Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 10 Eurų kupiūra Nr. PA4439151962 (b. l. 27-31).

Iš byloje esančio Administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad protokole nurodyta, kad jis buvo surašytas V. H. dėl ADR pažymėjimo nebuvimo (b. l. 22).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. H. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo, davė mažesnės nei 1 MGL vertės – 10 Eur kyšį. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo A. J. parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei kituose dokumentuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. H. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 227 straipsnio 4 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už baudžiamojo nusižengimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalyje padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka. Teismo nuomone, kaltinamajam skirtinas toks baudos dydis, kurį kaltinamasis galėtų įvykdyti (sumokėti) per 2 (du) mėnesius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad padarytas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Taip pat atsižvelgtina į asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas, dirbantis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina sankcijoje už padarytą baudžiamąjį nusižengimą numatyta bausmė – bauda, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 eurų kupiūra, saugoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuotina ir perduotina valstybės nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. H. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 Eur kupiūrą, saugomą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos priemonę, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.