- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-318-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- M. Š., M.
- Ieškovas
- L. C. S.
- Advokatai
- Aurelija Puzinienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. C. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8490-734/2009 pagal ieškovės L. C. S. ieškinį atsakovui M. Š. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
ieškovė L. C. S. prašė: 1) įpareigoti atsakovą M. Š. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, Vaiko raidos centro direktorei J. P., Vilniaus m. 1 apylinkės teismo teisėjai J. T. paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jos garbę ir orumą pagal jos pridedamus teksto pavyzdžius, kopiją patvirtinti notaro ir atsiųsti jai adresu (duomenys neskelbtini); 2) pagal CK 6.250 str. 1d. atlyginti ieškovei neturtinę 10 000 Lt žalą. Nurodė, jog 2008-12-08 sužinojo, kad atsakovas, buvęs ieškovės dukros vyras, šmeižia ieškovę įvairioms institucijoms: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centrui, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Atsakovas šioms institucijoms nurodė, kad ieškovė yra valkata, einanti prie šiukšlių konteinerių, ieškodama ko nors gero, kad yra smurtautoja, psichinis ligonis, „susinervinusi žadėjo vaiką prismaugti“, „daro didelę žalą anūkui“, „vaiką žemina, stumdo, muša, kalba pakeltu tonu“, „nestabilios psichikos, vaiką muša, dažnai grasina“, yra „ abejotinos psichinės sveikatos“. Ieškovės nuomone, atsakovas 2007-09-20 pareiškime Vaiko teisių apsaugos skyriui nurodęs, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, be tikslaus adreso, turėjo tikslą institucijos pareigūnams leisti suprasti, kad ji yra be pastovios gyvenamosios vietos, t.y. valkataujanti. Atsakovo pateiktos žinios apie ją visiškai neatitinka tikrovės, yra žeidžiančios jos garbę ir orumą. Šiuos pareiškimus valstybinėms institucijoms atsakovas suplanavo siekdamas sau naudinga linkme pakreipti teismo sprendimus dėl anūko A. Š. gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas paskleidė duomenis, žeminančius ieškovės garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės, sukeldamas ieškovei dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, paniekinimą, sumažėjo bendravimo galimybės, pakirstas pasitikėjimas savimi. Prie ieškinio L. C. S. pateikė tekstus, kuriais atsakovas turi paneigti tikrovės neatitinkančias, ieškovės garbę ir orumą žeminančias žinias aukščiau nurodytoms institucijoms.
Atsiliepimas
Atsakovas M. Š. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad kreipdamasis į valstybines institucijas - vaiko teisių apsaugos tarnybą, vaiko raidos centrą, teismą - siekė apginti sūnaus interesus, atkreipti institucijų dėmesį, kad egzistuoja problema dėl vaiko, tikslo apšmeižti ieškovę neturėjo, išsakyta nuomonė dėl ieškovės sveikatos būklės yra tik jo asmeninė nuomonė, kuriai negali būti taikomi tiesos ar netiesos kriterijai, nes tai buvo išsakyta be įžeidžiančio turinio, tik iškeliant abejonę, baiminantis, kad ieškovės elgesys gali pakenkti vaikui, turėti pasekmių jo sveikatai. Skunduose pakartojo nepilnamečio sūnaus žodžius. Ieškovė iškraipė dokumentų tekstuose išsakytas mintis, nurodydama, kad ji vadinama „valkata“, „smurtautoja“, „psichinis ligonis“, „nepateikiau nei vieno įrodymo, pagrindžiančio minimas aplinkybes“, tačiau ieškinyje nurodytų teiginių nėra nė viename dokumente. Ieškovė nepateikė duomenų, kad su ieškiniu pateiktų pareiškimų ir kitų rašytinių dokumentų turinys būtų paskleistas tretiesiems asmenims, t.y. asmenims, nesusijusiems su pareiškimo nagrinėjimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šių dokumentų turinys tapo žinomas bent vienam trečiajam asmeniui. Nors ieškovė teigė, kad dėl teiginių, kurie buvo nurodyti kreipiantis į valstybines institucijas, sumažėjo bendravimo galimybės bei pakirstas pasitikėjimas savimi, tačiau iš ieškovės pateiktų įrodymų darytina priešinga išvada – ieškovė daug bendrauja, keliauja, jos visuomeninė padėtis nė kiek nepasikeitė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovės L. C. S. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. Š. naudai. Išanalizavęs atsakovo 2007-09-20, 2008-05-12 pareiškimų Vaiko teisių apsaugos tarnybai, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro išrašo iš asmens sveikatos istorijos, ieškinio teismui dėl vaiko gyvenamosios vietos turinį, teismas padarė išvadą, jog atsakovas, kreipdamasis į valstybines institucijas, siekė apginti savo sūnaus interesus, jo pareiškimuose nurodytos frazės „L. S. , gyv. (duomenys neskelbtini) g., kuri vaiką žemina, stumdo, kalba pakeltu tonu“, „ L. susinervinusi žadėjo jį prismaugti“, „L. S. , kuri vaiką žemina, stumdo, muša“, „eina prie šiukšlių konteinerių, norėdama surasti kažką gero“ yra atkartoti jo sūnaus nusiskundimai. Šias mintis atsakovo sūnus išsakė Vaiko raidos centro gydytojai - psichiatrei (b.l. 28), bei apklaustas teismo posėdyje, nagrinėjant civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (b.l. 50, 63, 64). Pareiškime nurodyta frazė „yra abejotinos psichinės sveikatos“ yra atsakovo nuomonė, išsakyta abejonė, kuriai netaikomi tiesos ar netiesos kriterijai. Nenustatė, kad atsakovas turėjo tikslą įžeisti ieškovę, tokią nuomonę atsakovas išreiškė, turėdamas informaciją iš sūnaus apie močiutės netinkamą elgesį su juo. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nenustatė, jog atsakovas, pranešdamas vaiko teisių apsaugos tarnybai apie netinkamą elgesį su jo sūnumi, būtų piktnaudžiavęs savo teisėmis ir tokiu būdu būtų siekęs pažeisti ieškovės teises bei laisves, pažeminti ieškovę. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė, jog šių pareiškimų turinys būtų buvęs paskleistas tretiesiems asmenims, taip pat neįrodė, kad tai padarė šiuos pareiškimus tiriančių institucijų pareigūnai, ar pats atsakovas. Netenkinęs ieškinio dalies dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo, netenkinto ir ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo ir priklauso nuo pirmojo reikalavimo patenkinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. C. S. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti, ieškinį tenkinti. Nurodė, kad egzistuoja visų faktų, kuriems esant turi būti ginama jos garbė ir orumas visuma: informacija – žinios paskleistos raštiškai ir žodžiu įvairioms įstaigoms; pateiktos tikrovės neatitinkančios žinios yra apie ieškovę, jos žemina ieškovės garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės. Atsakovas nurodė Vaiko teisių apsaugos tarnybai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad L. S. gyvena (duomenys neskelbtini) g., nors VPK tyrėjos 2009-03-04 pranešimas tai paneigia. Atsakovas nepagrįstai, prisidengdamas vaiku, teigė, kad ieškovė grasino, stumdė, mušė anūką, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Senato nutarime Nr. 1 konstatavo, kad paskleistų žinių pobūdis neįrodinėjamas, kai žodžiai ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios, pagal savo pobūdį yra akivaizdžiai žeminantys ir turi tik vieną įžeidžiamą reikšmę. Paskleisdamas informaciją, kad ieškovė eina prie šiukšlių konteinerių, norėdama surasti kažką gero, atsakovas turėjo suvokti skleidžiamų žinių žeminantį pobūdį ir jų neatitikimą tikrovei. Teigdamas apie ieškovę, kad ji psichiškai nesveika, paskleidė apie ją faktinius duomenis. Tokiai žiniai – teiginiui, taikomas tiesos kriterijus, todėl toks teiginys negali būti vertinamas kaip nuomonė. Net vertinant šį teiginį kaip nuomonę, jei nuomonė pateikta taip, kad tai sudaro naują informaciją apie asmenį, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 20, 21 str., pažeista asmens garbė ir orumas turi būti ginami. Jis teigė, kad ieškovė niekur nedirbanti, nors ji yra pensininkė ir neprivalo dirbti. Tokia informacija ją žemina, kadangi apibūdinama neigiamai. Atsakovas kreipėsi į Vaiko raidos centrą be siuntimo, sumokėdamas pats, be to, nors Vaiko teisių apsaugos tarnyba rekomendavo kreiptis į psichologą, jis kreipėsi į psichiatrą. Kreipimosi metu, paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, dalyvavo dar du asmenys – jo sūnus A. Š. ir psichiatrė D. M. Atsakovas manipuliavo vaiku ir skleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančią informaciją tyčia, sąmoningai, nuosekliai, ilgą laiką, siekdamas pakirsti savo sūnaus A. Š. pasitikėjimą ne tik mama, bet ir močiute, siekdamas sumenkinti mamos ir močiutės autoritetą anūko akyse ir minėtose institucijose, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. Š. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai remiasi LR Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis, nes dokumentai, kuriuos ieškovė nurodė kaip įrodymus, visuomenės informavimo priemonėse niekada nebuvo paskelbti. Ieškovė jaučiasi įžeista dėl neteisingo jos gyvenamosios vietos nurodymo –(duomenys neskelbtini) gatvė, tačiau teismo išvados, kad tai nepagrindžia, jog atsakovas tokiu būdu siekė parodyti, kad ieškovė valkatauja, neginčija. Ieškovė jaučiasi įžeista dėl to, kad atsakovas ją apibūdino kaip niekur nedirbančią, tačiau nei ieškinyje, nei teismo posėdyje dėl šio teiginio nepasisakė, todėl ir teismas sprendime jo neaptarė. Ieškovė teigė, kad teismas netyrė įrodymų, o rėmėsi mažamečio sūnaus informacija, tačiau išvadą, kad atsakovas remiasi sūnaus žodžiais, teismas padarė remdamasis būtent pateiktais rašytiniais įrodymais, analizuodamas pareiškimo turinį. Kreipdamasis į valstybės institucijas, atsakovas gynė vaiko interesus, apšmeižti ieškovę neturėjo tikslo, norėjo atkreipti dėmesį, kad egzistuoja rimta problema. Išsakytai nuomonei dėl ieškovės sveikatos būklės negali būti taikomi tiesos ar netiesos kriterijai, nes tai buvo išsakyta be įžeidžiančio turinio, baiminantis, kad ieškovės elgesys gali pakenkti vaiko interesams. Ieškovė nenurodė, kad su ieškiniu pateiktų pareiškimų ir kitų rašytinių dokumentų turinys būtų paskleistas tretiesiems asmenims, nesusijusiems su pareiškimo turiniu, todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nelaikytina, kad duomenys paskleisti. Apeliantė neįrodė, kad dėl ginčijamų teiginių patyrė sveikatos sutrikimų, priešingai posėdžio metu patvirtino esanti visiškai sveika, jai svarbiausia ne šmeižtas, o padėti dukrai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės L. C. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovas M. Š. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, Vaiko raidos centrą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Apeliantė L. C. S. prašo paneigti dokumentuose šioms institucijoms, t.y. 2007-09-20 ir 2008-05-12 pareiškimuose Vaiko teisių apsaugos tarnybai (b.l. 6-7), 2008-12-02 ieškinyje Viliaus miesto 1 apylinkės teismui (b.l. 9-10) ir 2008-11-07 Vaiko raidos centro išraše (b.l. 8), kuriame nurodyti atsakovo teiginiai apie ieškovę, tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovės garbę ir orumą bei atlyginti neturtinę žalą.
LR Civilinio kodekso 2.24 str., reglamentuojantis asmens garbės ir orumo gynimą, numato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą žalą. Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: a) žinių paskleidimo faktas; b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar pareiškimas, skundas buvo paskleistas tretiesiems, nesusijusiems su pareiškimu, asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo pareiškimo, skundo turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems, su skundo, pareiškimo tyrimu nesusijusiems, asmenims (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 17 d. nutartis civ. byla Nr. 3K-3-56/2004). Ieškovė L. C. S. nurodė ir pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog duomenys, kuriais ieškovės manymu pažeistos jos neturtinės teisės, buvo paskleisti atsakovo pareiškimuose Vaiko teisių apsaugos tarnybai (b.l. 6-7), ieškinyje Viliaus miesto 1 apylinkės teismui (b.l. 9-10) ir Vaiko raidos centro išraše (b.l. 8), kuriame minimi atsakovo teiginiai apie ieškovę. Šie pareiškimai buvo nagrinėjami minėtų institucijų, įgaliotų tirti dokumentuose keliamus klausimus. Kaip ieškovė nurodė apeliaciniame skunde, atsakovas informaciją Vaiko raidos centre paskleidė sūnui A. Š. ir psichiatrei D. M. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dauguma informacijos pateikiama kaip vaiko žodžiai, o psichiatrė yra valstybinės institucijos Vaiko raidos centro darbuotoja, įgaliota tirti besikreipiančių asmenų, taigi ir atsakovo nusiskundimus, pareiškimus, toks informacijos išsakymas nelaikytinas jos paskleidimu. Byloje nenustatyta, to nenurodė ir ieškovė, jog minėtų dokumentų turinį aukščiau minėtų institucijų darbuotojai būtų paskleidę tretiesiems asmenims, t.y. asmenims, kurie nesusiję su pareiškimų nagrinėjimu. Byloje taip pat nėra įrodyta, kad atsakovė skunduose nurodytus duomenis būtų paskleidusi tretiesiems asmenims. Taigi nenustatyta, kad minėti dokumentai ar jų duomenys buvo paskleisti tretiesiems asmenims ir, kad tai padarė pareiškimus, skundus tiriančios institucijos, ar pats atsakovas. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančias ir jos garbę bei orumą žeminančias žinias, nepagrįsti. Pirmos instancijos teismui nebuvo pagrindo laikyti įrodytu duomenų apie ieškovę paskleidimą tokiu atsakovo veikimu – sąžiningu kreipimusi į valstybines institucijas.
Asmens garbė ir orumas gali būti laikomi pažeisti, kai asmuo, kreipdamasis (skundu, pareiškimu ir kt.) į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo, peržengia savo teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises. Svarbu išsiaiškinti atsakovo, nurodžiusio ieškovės manymu jos neturtines teises pažeidžiančią informaciją, valinį momentą, t.y., ar jis siekė pažeisti ieškovės teises. CK 3.165 str. 1 d. nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpinti savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Abejodamas tinkama savo vaiko priežiūra, atsakovas turėjo teisę kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, Vaiko raidos centrą, teismą. Kreipimusi į šias valstybės institucijas atsakovas sąžiningai realizavo savo, kaip tėvo, CK 3.165 str. 1 d. įtvirtintą teisę ir pareigą rūpintis savo vaiku. Visiškai neturi reikšmės ieškovės argumentas, grindžiamas prie apeliacinio skundo pateikiamu Vaiko raidos centro 2008-12-10 atsakymu į S. Š. prašymą (b.l. 114), kad atsakovas į Vaiko raidos centrą kreipėsi be siuntimo, sumokėdamas pats, be to, nors Vaiko teisių apsaugos tarnyba rekomendavo kreiptis į psichologą, jis kreipėsi į psichiatrą. Neturėjimas siuntimo, Vaiko teisių apsaugos tarnybos rekomendacija kreiptis į psichologą neatima teisės asmeniui pačiam nuspręsti, į ką kreiptis pagalbos - psichologą ar psichiatrą, taip pat, turint galimybę, pačiam sumokėti už konsultaciją. Šie argumentai nesusiję su ieškinio pagrįstumu ir tam reikšmės neturi.
Pareiškimuose Vaiko teisių apsaugos tarnybai, ieškinyje teismui, kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, yra remiamasi vaiko žodžiais, nurodant „sūnus skundžiasi“, „Artūras skundžiasi“, „anot vaiko“, dėstoma nuomonė apie ieškovę, ką liudiją žodžiai „mano manymu“. Nuomonės, o ne fakto buvimą liudija ir tai, kad atsakovas turėdamas abejonių dėl ieškovės elgesio, kreipėsi į valstybės institucijas, tikėdamasis iš jų tokio elgesio vertinimo, kuris turėtų reikšmės nustatant vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovas, dėstydamas abejones ieškovės psichine sveikata, nurodė, kad jam „neramu dėl savo vaiko ateities“. Tai rodo jo kreipimųsi į valstybės institucijas tikslą – vaiko interesų apsaugą, kurią grindžia vaiko pasakojimu apie netinkamą ieškovės elgesį, o ne siekį pažeminti ieškovę, pažeminti jos garbę ir orumą. Iš byloje esančių dokumentų turinio nenustatyta, jog atsakovas, kreipdamasis į nurodytas institucijas, būtų peržengęs savo teisių realizavimo ribas. Tokių atsakovo kreipimųsi laikyti nesąžiningais nėra pagrindo.
Kadangi nustatyta, kad informacija apie ieškovę L. C. S. nebuvo paskleista, nėra pagrindo nagrinėti apeliantės argumentų dėl kiekvieno teiginio atskirai kaip atitinkančio ar neatitinkančio tikrovę, žeminančio ar nežeminančio ieškovės garbę ir orumą. Taip pat nenagrinėjamas argumentas dėl ieškovės nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Senato nutarimo apie teiginių įžeidžiamą reikšmę taikymas nagrinėjamai situacijai, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl žeminančio pobūdžio žinių paskleidimo, o nagrinėjamu atveju konstatuota, kad informacija paskleista nebuvo.
Kadangi atsakovo kreipimasis į valstybines institucijas nepripažįstamas kaip informacijos apie ieškovę skleidimas, atsakovas, bylos duomenimis, tik du kartus kreipėsi su pareiškimu į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, kartą į Vaiko raidos centrą ir su ieškiniu į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, apeliantės argumentas, kad atsakovas skleidė apie ieškovę tikrovės neatitinkančią informaciją tyčia, sąmoningai, nuosekliai, ilgą laiką, pripažįstamas nepagrįstu.
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsakovo į bylą pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendis, kuriuo M. Š. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., padarymo, nesant nusikaltimo sudėties (b.l. 125-127), Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis, kuria šis nuosprendis, išskyrus bylinėjimosi išlaidas, paliktas nepakeistas, nevertinami, nes neturi reikšmės ieškinio pagrįstumui. Remiantis teismo nuosprendžiu negalima spręsti dėl ieškinio pagrįstumo, nes civilinės ir baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra skirtingos.
Ieškovės L. C. S. pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. teismo posėdžio protokolas ir pastabos dėl jo nėra vertinami, nes tai teismo posėdžio protokolas ir pastabos dėl jo kitoje byloje Nr. 2A-667-520/09. Nagrinėjant šią bylą teismas negali remtis kitoje byloje apklaustų liudytojų parodymais, tai prieštarautų proceso betarpiškumo principui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius duomenų paskleidimo fakto ir atsakovo tikslo pažeminti ieškovę, teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškinį tenkinti, nes nėra vienos iš nurodytų sąlygų – duomenų paskleidimo fakto – reikalingo ginant asmens garbę ir orumą.
Netenkinus šios ieškinio dalies nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šios žalos atsiradimas kildinamas iš duomenų neatitinkančių tikrovės ir žeminančių ieškovės garbę ir orumą paskleidimo (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 d.), t.y. reikalavimai išvestiniai iš pirmo reikalavimo ir priklauso nuo pirmo reikalavimo patenkinimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai įvertino įrodymus, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, ieškovės L. C. S. apeliacinis skundas netenkintinas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 6,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 135). Netenkinus apeliacinio skundo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaujantis LR CPK 98 straipsniu, iš ieškovės atsakovui M. Š. priteistinos patirtos bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokatės pagalbą sumokėjo 1 573 Lt. Byloje esanti PVM sąskaita faktūra (b.l. 123) detalizuoja atstovavimo išlaidas, t.y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikimą teismui - 1 331 Lt (įskaitant mokesčius), už atstovavimą teisme - 242 Lt (įskaitant mokesčius). Atsižvelgiant į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, šios išlaidos viršija rekomendacijose nustatytus dydžius. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduodamas maksimalus užmokesčio dydis – 1 200 Lt (8.11 p.), už vieną atstovavimo valandą teisme - 120 Lt (8.18 p.). Advokatė apeliacinės instancijos teisme atsakovą atstovavo 1 valandą. Kadangi byla nėra ypatingai sudėtinga, nėra pagrindo priteisti didesnes atstovavimo išlaidas teisme nei rekomendacijose nustatyti dydžiai, todėl jos mažintinos iki rekomendacijose nustatytų dydžių, t.y. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 200 Lt (įskaitant mokesčius) ir 120 Lt (įskaitant mokesčius) už atstovavimą teisme. Iš viso atsakovui iš ieškovės L. C. S. priteistina 1 320 Lt (įskaitant mokesčius).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. C. S. 1 320 Lt atstovavimo išlaidų atsakovo M. Š. naudai.
Priteisti į valstybės pajamas iš ieškovės L. C. S. 6,95 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.