Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-621-1109/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-03
Bylos Nr.
1-621-1109/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23436-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
D. S.
Nukentėjusysis
M. Š.
Advokatai
Aleksandras Pocius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-621-1109/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23436-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui,kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Pociui,nukentėjusiajam M. Š.,galimai laiduotojai D. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. S. 2022 m. birželio 26 d. apie 19.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje žodinio konflikto su M. Š. metu vieną kartą sudavė jam į nugaros sritį, dėl ko nukentėjusysis M. Š. nukrito ant grindų, ir taip padarė jam odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, panaginę kraujosruvą kairės pėdos nykštyje ir šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu sukėlė M. Š. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą.

Šiais veiksmais D. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai

Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2022 m. birželio 26 d. vakare (duomenys neskelbtini) daugiabutyje, kuriame gyvena, išėjo į laiptinę parūkyti. Tuo metu išėjo kaimynas (nukentėjusysis), kuris pasakė, kad jis turėtų rūkyti lauke. Jie bandė ieškoti kompromiso, tačiau nepavyko. Kaimynas norėjo, kad jis rūkytų lauke, o jis norėjo rūkyti viduje, nes jam nepatogu iš penkto aukšto vaikščioti į pirmą aukštą, kad parūkytų. Nukentėjusysis nešė peleninę, norėjo ją išpilti prie jo (kaltinamojo) durų, sakė, kad jei jis čia rūkys, tai paliks peleninę prie durų. Jis dėl to supyko ir, kai kaimynas buvo prie jo buto durų, stumtelėjo pastarąjį iš šono, dėl ko šis nukrito ant abiejų kelių, pagrasino kaltinamajam ir išsikvietė medikus. Sutinka atlyginti turtinę žalą, bet nesutinka atlyginti neturtinės žalos. Mano, kad moralinės žalos nukentėjusysis nepatyrė, nes nukentėjusysis pats jį (kaltinamąjį) savo elgesiu išprovokavo. Savo poelgį vertina blogai.

Nukentėjusysis M. Š. parodė, kad turtinę žalą grindžia tuo, jog patyrė išlaidų vaistams, be to, turėjo nusipirkęs bilietą į bėgimą, tačiau dėl sužalotų kojų dalyvauti bėgime negalėjo. Bilieto kaina - 40 Eur. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo patemta čiurna, negalėjo apkrauti pilnai kojos, negalėjo dalyvauti varžybose, iki šiol matyti panagės kraujosruva, padariniai jaučiami dar ir šiai dienai. Psichologinis poveikis buvo ilgalaikis – iš kaltinamojo patiriamas agresyvumas, priešiškumas, nenoras bendrauti, spręsti problemas. Neigiamos pasekmės – tai patiriamas stresas, spaudimas, dūmų pūtimas į akis. Be to, čiurnos patempimai nėra pilnai išgydomi.

Galima laiduotoja D. P., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo, kartu su juo gyvena tame pačiame bute. Apie įvykį jai papasakojo brolis. Jos brolis pasielgė neapgalvotai, mano, kad jis buvo išprovokuotas taip pasielgti. Tai nepateisinama, bet nukentėjusysis eidamas į bendras patalpas nori išprovokuoti konfliktą. Su broliu santykiai draugiški. Jis ganėtinai uždaras, bet kas liečia bėdas, pasipasakoja. Ji stengiasi duoti broliui patarimų. Po šio įvykio taip pat rekomendavo broliui atsiriboti nuo kaimyno. Ji savo nuomonę broliui pasako, bet, ar jis pasinaudos ja, ar ne, tai jo paties reikalas.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusysis M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 26 d. apie 19.20 val. jis atvyko adresu, (duomenys neskelbtini). Ten jis atlieka remonto darbus savo bute Nr. (duomenys neskelbtini), atsivežė grindų laminatą. Nešdamas medžiagas į butą, maždaug po 10 minučių pamatė kaimyną, kuris gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaimynas rūkė bendro naudojimo patalpose. Jis kaimyno paprašė, kad pastarasis nerūkytų, nes visi nuo cigaretės sklindantys dūmai skverbiasi į butą ir sukelia nemalonų kvapą. Tuomet kaimynas jam pasakė, kad tokiu atveju jam reikėtų leistis žemyn ir vėl grįžti į viršų. Jis kaimynui pasakė, kad tai yra normalu, pasiūlė jam rūkyti savo bute, esančiame balkone. Kaimynas su tuo nesutiko. Jis priėjo prie bendro naudojimo virtuvėje esančių nuorūkų ir paklausė kaimyno, ar tai yra jo nuorūkos. Kaimynas atsakė: „ne, (keiksmažodis)“. Tuomet jis kaimynui pasakė, kad jis išmes nuorūkas ir nenori, kad jos čia būtų. Jis paėmė nuorūkas, kurios buvo indelyje, ir nešė jas išmesti į šiukšliadėžę, esančią lauke. Beeidamas pajuto stiprų smūgį į nugarą, nuo ko jis nukrito užkliuvęs už koridoriuje esančio laiptinės durų slenksčio. Krisdamas susižalojo abi kojas, dėl ko jautė fizinį skausmą. Visą šį įvykį matė jo draugas T. K., kuris jam iškvietė GMP. Atvykę GMP darbuotojai pamatavo jam kraujospūdį, pašaldė dešinės kojos čiurną. Apie 22.30 val. jam pradėjo skaudėti dešinę koją ir jis nuvyko į traumatologijos punktą, kuriame jam padarė kojos rentgenogramą ir pasakė, kad dėl čiurnos patempimo tuo metu pasakyti nieko negali, nes čiurna yra patinusi (1 t., b. l. 48–49, 65).

Iš 2022 m. liepos 15 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad M. Š. atpažino D. S., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus,2022 m. birželio 26 d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinės koridoriuje sudavė vieną smūgį į nugarą, dėl ko šis parkrito ir patyrė sužalojimus (1 t., b. l. 67–68).

Liudytojas T. K. parodė, kad 2022 m. birželio 26 d. apie 19.00 val. jis kartu su draugu M. Š. atvyko į daugiabutį namą adresu, (duomenys neskelbtini). M. Š. jo paprašė padėti suremontuoti jam priklausantį butą. Atvykę jie pradėjo nešioti į butą laminatą. Sunešę dalį medžiagų, pradėjo tvarkyti butą. Kažkuriuo metu pajuto, kad koridoriuje labai smirdėjo cigarečių nuorūkos. Netrukus pajuto, kad pasklido šviežiai rūkomos cigaretės dūmų kvapas. M. Š. nusprendė nueiti pakalbėti su kaimynu, kuris rūkė bendro naudojimo patalpose. Jis nuėjo pasižiūrėti į bendro naudojimo virtuvę, kad įsitikinti, ar tikrai ten prirūkyta. M. Š. su kaimynu pasisveikino ir paklausė, ar galėtų jis nerūkyti bendro naudojimo patalpose. Kaimynas atsakė, kad jam reikėtų eiti į pirmą aukštą. Tarp M. Š. ir kaimyno įvyko žodinis konfliktas dėl nuorūkų. M. Š. paėmė nuorūkas ir pradėjo eiti link kaimyno buto, kur norėjo padėti padėklą su nuorūkomis. Tuo momentu pribėgo kaimynas ir abiem rankomis ties nugaros viduriu stūmė M. Š., nuo ko pastarasis krito visu kūnu ant grindinio atsitrenkdamas į koloną. M. Š. atsistojus, jis matė, kad pastarajam kraujavo iš kojos. Kaimynas iškarto pasišalino ir sugrįžo į savo butą. Jie paskambino į policiją. Atvykusi GMP dezinfekavo žaizdą ant kojos, davė ledo. Po to jis nuvežė M. Š. į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės traumų skyrių, esantį Laisvės al., Kaune, kur jį paliko vieną, o pats išvyko namo (1 t., b. l. 103).

Iš 2022 m. liepos 19 d. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad T. K. atpažino D. S., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, kuris 2022 m. birželio 26 d. pastūmė ir sužalojo M. Š. (1 t., b. l. 106–107).

Iš 2022 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinė, matyti, kad bendro naudojimo laiptinėje yra indas, pilnas cigarečių nuorūkų, koridoriuje durų slenksčiai (1 t., b. l. 55–62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1217/2022 (02) matyti, kad M. Š. konstatuota odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, panaginė kraujosruva kairės pėdos nykštyje, padaryti kietais bukais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Galėjo būti padaryti griuvimo metu (1 t., b. l. 100–101).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai D. S. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis tyčia pastūmus nukentėjusįjį, dėl ko šis griuvo ir jam buvo sužalotos abi kojos, taip sukėlus šiam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius sveikatą, pasitvirtino.

Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojo T. K. parodymais, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Kaltinamasis pripažino, jog 2022 m. birželio 26 d. vakare kilus konfliktui su kaimynu M. Š. dėl to, kad kaltinamasis rūko bendro naudojimo patalpose, jis pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko šis griuvo ant abiejų kelių. Pripažino, kad byloje nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo veiksmų, t. y. nukentėjusiojo pastūmimo. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo M. Š. parodymams, kad kilus konfliktui su kaltinamuoju dėl to, kad pastarasis nesutiko eiti rūkyti iš bendrų patalpų į lauką, nukentėjusiajam benešant nuorūkas ir būnant netoli kaltinamojo buto durų, kaltinamasis pastūmė jį iš nugaros, dėl ko jis griuvo ir susižeidė kojas. Kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja bei atitinka liudytojo T. K. parodymams, kuris taip pat parodė, kad jam padedant M. Š. daryti remontą, tarp M. Š. ir kaltinamoj kilo žodinis konfliktas dėl to, kad kaltinamasis rūko bendro naudojimo patalpose ir nesutinka išeiti rūkyti į lauką, kurio metu kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį, nešantį nuorūkas, dėl ko šis griuvo ir susižeidė kojas. Parodymo atpažinti iš nuotraukų metu tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojas atpažino kaltinamąjį D. S., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, t. y. kaip asmenį, kuris pastūmė nukentėjusįjį D. Š. ir šis dėl tokio veiksmo griuvo ant abiejų kojų, buvo iškviesti medikai. Specialisto išvada patvirtina, kad M. Š. įvykio metu padaryti sužalojimai abiejose kojose ir jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apibendrinant tai, kas aptarta, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis D. S. 2022 m. birželio 26 d. apie 19.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje žodinio konflikto su M. Š. metu vieną kartą sudavė jam į nugaros sritį, dėl ko nukentėjusysis M. Š. nukrito ant grindų, ir taip padarė jam odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, panaginę kraujosruvą kairės pėdos nykštyje ir šiuo fiziniu smurtiniu veiksmu sukėlė M. Š. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad dėl jo pastūmimo, nukentėjusysis, kuris tuo metu rankose nešė peleninę, koridoriuje, kuriame yra slenksčių, gali griūti ir susižaloti į aplinkos daiktus arba atsitrenkdamas į juos patirti fizinį skausmą, suvokė, kad elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga, nepaisant to, dėl menkavertės priežasties – kilusio žodinio konflikto, sąmoningai nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą – pastūmė nukentėjusįjį, kas lėmė tai, jog griūdamas nukentėjusysis susižalojo kojas bei jautė fizinį skausmą. Tai patvirtina, jog kaltinamasis norėjo taip veikti ir siekė bet kurių pasekmių (sukelti skausmą ar sutrikdyti sveikatą), t. y. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tiesiogine tyčia, o jo veiksmai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam kilusiomis pasekmėmis.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo, sukeliant fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdant kito asmens sveikatą požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas prašymas dėl laidavimo taikymo, atleidžiant kaltinamąjį nuo atsakomybės ir perduodant sesers D. P. atsakomybėn.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Turi būti nustatytos visos keturios sąlygos, kad būtų galima taikyti laidavimo institutą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau žalos neatlygino, sutiko atlyginti turtinę žalą, tačiau visiškai nesutiko su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, taip pat nenustatytos ir kitos sąlygos, būtinos laidavimo taikymui.

Kaltinamojo sesuo, teismo vertinimu, nėra patikima laiduotoja. Nors ji charakterizuojama teigiamai, t. y. neteista, nebausta, gyvena kartu su kaltinamuoju, tačiau iš jos parodymų teismas negali daryti išvados jog ji gali turėti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui ir būtent santykyje su nukentėjusiuoju, kuris yra jų kaimynas, nes D. P. paaiškino, jog, jos manymu, brolis buvo išprovokuotas vartoti fizinį smurtą prieš kaimyną, nors teismas tokių aplinkybių nenustatė, be to, liudytoja negalėjo teismo užtikrinti, kad kaltinamasis bus linkęs klausyti jos patarimų – parodė, kad kaltinamasis pats sprendžia, ar atsižvelgti į jos patarimus, ar ne. Šios aplinkybės verčia pagrįstai abejoti tuo, kad D. P. gebėtų daryti reikšmingą įtaką brolio elgesiui. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas, todėl jam skirtina bausmė.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos keturios bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki vienerių metų.

D. S. nusikalto būdamas labai jauno amžiaus, anksčiau niekada neteistas (1 t., b. l. 140), administracine tvarka baustas vieną kartą už tai, kad važiavo visuomeniniu transportu be galiojančio bilieto (1 t., b. l. 142–144). Psichiatrinis gydymas, įskaita – nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 149), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 147). Remiantis šiais duomenimis, abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Nusikaltimas baigtas. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumą, parenkant bausmės rūšį, svarbu taip pat atsižvelgti į tai, kad teisiamas pirmą kartą, santykiai su nukentėjusiuoju yra konfliktiški, į nukentėjusiojo sveikatą pasikėsinta vos vienu fizinio poveikio veiksmu, nebuvo suduota jokiais įrankiais ar kumščiais, nesuduota į gyvybiškai pavojingus organus. Byloje yra visos sąlygos skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, tačiau kaltinamasis juos dirbti nesutiko. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis – 6 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą dirbti, mokytis arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir nebendrauti su nukentėjusiuoju.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą dirbti, mokytis arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir nebendrauti su nukentėjusiuoju.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis M. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš D. S. 62,69 eurus turtinei žalai atlyginti, 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1 t., b. l. 76–91).

Teismas, įvertinę surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies.

Byloje nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais nustatyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų, nusikalstamų veikų nukentėjusysis ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir buvo sutrikdyta jo sveikata, t. y. patyrė sužalojimus abiejose kojose. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad nurodytos šios diagnozės – blauzdos sričių sumušimas, čiurnos raiščių patempimas, piršto sumušimas, kai nagas nepažeistas. Objektyviai taip pat nustatytos sumušimo žymės dešinėje blauzdoje ir čiurnos sąnaryje, kairiame pėdos I-ame piršte hematoma. Taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, kad dėl šio įvykio metu patirtos traumos nukentėjusysis lankėsi pas šeimos gydytoją bei traumatologą (1 t., b. l. 79–80). Pateikti vaistinių kvitai, patvirtina, kad nukentėjusysis įsigijo elastinį bintą, vaistų, dėl to iš viso patyrė 22,96 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 53–84).

Be to, nukentėjusysis patyrė 40 eurų turtinę žalą, nes negalėjo dalyvauti bėgime, į kurį buvo įsigijęs iš anksto 40 Eur vertės bilietą (1 t., b. l. 85–87). Nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydžio kaltinamasis neginčija ir visiškai su ja sutinka. Teismo vertinimu, pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiojo pirkti vaistai ir elastinis bintas, susiję su įvykio metu patirtais sužalojimais, be to dėl sužalotos kojos nukentėjusysis negalėjo dalyvauti bėgime, dėl ko patyrė 40 eurų žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad reikalavimas atlyginti turtinę žalą pagrįstas, įrodytas, todėl šioje dalyje ieškinys tekinamas priteisiant jį iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Šį reikalavimą grindžia tuo, kad dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, negalėjo dalyvauti varžybose, buvo nepatogu lankytis viešose pirtyse dėl neestetiškai atrodančio kojos nykščio, turėjo lankytis pas gydytojus, teisėsaugos institucijose, ir tai lėmė didesnius nepatogumus, emocinę depresiją bei papildomą stresą. Be to, nuolatinis rūkalų kvapas ir fizinio skausmo skėlimas, t. y. tęstinio pobūdžio kenkimas nukentėjusiojo sveikatai ir atsiradusi baimė vaikščioti vienam, vidutiniškai įtakojo nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, keliems mėnesiams pakeitė nukentėjusiojo laisvalaikį, suvaržė galimybę ne tik sportuoti, bet ir dalyvauti varžybose ir tai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiojo moralinei ir fizinei sveikatai, psichologinei gerovei ir emociniam stabilumui, todėl, atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, jų pastovumą, neturtinę žalą vertina 2000 eurų suma.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos įvertinimą pinigine kompensacija, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktikoje taip pat laikomasi išaiškinimo, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Byloje nukentėjusiojo, paties kaltinamojo, liudytojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko ši susižalojo abi kojas. Nukentėjusysis ne tik jautė fizinį skausmą, bet jam buvo nustatyti ir vizualiai matomi sužalojimai – odos nubrozdinimas, kraujosruva nago srityje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Taip pat nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis negalėjo dalyvauti iš anksto suplanuotose varžybose. Vertinant nukentėjusiojo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, atsižvelgiama į tai, kad, kraujosruva nago srityje nebuvo labai didelė ir pati savaime nekliudė lankytis viešoje pirtyje. Dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų buvo sutrikdytas laisvalaikis, nukentėjusysis patyrė bendravimo galimybių sumažėjimą, jautė papildomą stresą ir galėjo atsirasti baimė vaikščioti vienam bendro naudojimo patalpose, tačiau taip pat atsižvelgiama į tai, kad nėra pateikta jokių duomenų, kad šie neigiami išgyvenimai, atsiradę dėl konkretaus šioje byloje nagrinėjamo kaltinamojo elgesio, truko ilgesnį laiką, kad nukentėjusysis būtų patyręs emocinę depresiją. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad savo neigiamus dvasinius išgyvenimus ir suprastėjusią emocinę būseną nukentėjusysis sieja ne tik su kaltinamojo nusikalstamu elgesiu, kuris nagrinėjamas šioje byloje, bet ir su kitu nukentėjusiajam nemalonių pojūčių ir nepasitenkinimą keliančiu kaltinamojo elgesiu – pastoviu agresyvumu, nenoru bendrauti, nuolatiniu rūkymu bendro naudojimo patalpose, tačiau, teismas pažymi, jog dėl kitų kaltinamojo veiksmų, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nukentėjusiojo patiriami neigiami išgyvenimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas šioje byloje negali būti sprendžiamas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti iš kaltinamojo prašoma priteisti 2000 eurų suma yra per didelė ir turi būti mažinama. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo patiriami neigiami išgyvenimai būtų ilgalaikiai, nėra duomenų, kad būtų buvusi reikalinga rimtesnė pagalba – psichologo, psichiatro konsultacijos, nėra duomenų, kad asmeniui būtų sutrikęs miegas, kad jis būtų buvęs nedarbingas, be to, nukentėjusiojo patiriami neigiami išgyvenimai siejami ir su kitais nukaltinamojo veiksmais, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas sprendžia, jo nukentėjusiojo neturtinei žalai kompensuoti iš kaltinamojo priteistina 800 eurų suma.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, nukentėjusiajam 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.

Kiti klausimai

Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esatys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus viso bausmės atlikimo metu: dirbti, mokytis arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (62,69 Eur) ir nebendrauti su nukentėjusiuoju.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus viso bausmės atlikimo metu: dirbti, mokytis arba būti registruotam užimtumo tarnyboje, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (62,69 Eur) ir nebendrauti su nukentėjusiuoju.

Kaltinamajam D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

M. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. S. 62,69 eurus turtinei žalai atlyginti, 800 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė