Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-565-408/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-07
Bylos Nr.
T-565-408/2021
Teisminio proceso Nr.
1-03-6-00035-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Nuteistasis
S. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-565-408/2021
Baudžiamoji byla Nr. 1-127-348/2019Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00035-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.12; 2.5.16 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, Ernestai Vansevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) atstovei Viktorijai Poliščiuk,

nuteistajam S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. kovo 26 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam S. M. panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti bausmę, paskirtą 2019 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, kadangi asmuo piktybiškai vengia vykdyti teismo skirtą įpareigojimą tęsti darbą, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, daro administracinius nusižengimus.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam S. M., buvo netenkintas.

Po to, kai teikimas buvo nepatenkintas, S. M. ir toliau nevykdo teismo skirto įpareigojimo tęsti darbą bei 2020-11-25 padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį (Jonavos raj. sav., Marinaukos k., Kaunas Zarasai-Daugpilis vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 29 km/val., važiavo 119 km/val. greičiu), tuo pažeidė ir teismo skirtą įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2021-01-29 nustatytas administracinis nusižengimas pagal AN 416 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl šio administracinio nusižengimo nėra priimtas nutarimas.

Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas), kuriame nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas, probacijos tarnybų teikimu, priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų ir nuteistojo pasiuntimo atlikti realią laisvės atėmimo bausmę ar likusią jos dalį, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, susijusias su nuteistuoju bei visais atvejais spręsti ar dar įmanoma bausmės vykdymo atidėjimo, ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tikslus pasiekti nesiunčiant nuteistojo bausmės atlikti realiai ar atlikti likusią bausmės dalį.

Pats nuteistasis prašė teikimo netenkinti, nurodė, kad jis savo automobilį duoda vairuoti kitiems asmenims, kurie padaro administracinius nusižengimus ir dėl to yra baudžiami. Jis pareigūnams nurodė asmenį, kuris padarė vieną pažeidimą. Paaiškino, kad jis vykdo visus įpareigojimus, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jis gyvena viešbutyje, nes visa jo šeima gyvena Minske.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, t. y. iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad po to, kai teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo S. M. nepatenkino, jis padarė vieną administracinį nusižengimą, t.y. 2021 m. sausio 29 d. vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį ir už tai nubaustas 30 eurų bauda, nuobauda galioja. Kitų pažeidimų ar nusižengimų nenustatyta.

Taigi, byloje surinkti duomenys neleidžia daryti pagrįstos ir neginčytinos išvados, kad nuteistasis vengia atlikti teismo jam skirtus įpareigojimus.

Atkreipiamas Probacijos tarnybos dėmesys į tai, jog Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti pačios griežčiausios probacijos sąlygų nevykdymo pasekmės – probacijos panaikinimo ir pasiųsti nuteistąjį atlikti laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir pasikeitusią gyvenimo situaciją, probuojamajam turi būti teikiama pagalba, kartu su nuteistuoju ieškoma išeičių, kad bausmės ir probacijos tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. S. M. deda pastangas socializuotis, gerina savo elgesį, dėl ko būtina ypatingą dėmesį skirti jo elgesio keitimui, o ne represinių priemonių taikymui. Probacijos įstatyme nustatytos įvairios resocializacijos formos, kaip antai, rizikos mažinimo ir kriminogeninių veiksnių šalinimo priemonių vykdymas; individualus ir grupinis darbas su probuojamuoju siekiant motyvuoti ir skatinti jo gebėjimus gyventi nenusikalstant ir probuojamojo socialinę integraciją; probuojamojo dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimas; socialinė pagalba sprendžiant probuojamojo asmenines ir socialines problemas; socialinių įgūdžių lavinimas; elgesio pataisos programų įgyvendinimas; individuali ar grupinė psichoterapija; psichologinė pagalba; atkuriamojo pobūdžio priemonių taikymas siekiant sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Pažymėtina ir tai, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju probacijos tikslai, t. y. užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), S. M. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės.

Kartu teismas atkreipia nuteistojo dėmesį ir įspėja, kad likusiu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis turėtų elgtis itin rūpestingai, vykdyti teismo skirtus įpareigojimus ir bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia Probacijos tarnyba. Priešingu atveju, Probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimo dėl S. M. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir bausmės vykdymo, netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas