Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Aurelija Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A–354-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7.1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.2.14.2.1.; 2.1.6.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2007 m. rugpjūčio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-30 nuosprendžio, kuriuo M. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2007-02-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė – dveji metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad 2007-01-25, apie 14. 30 val., (duomenys neskelbtini), iš prekybos centre „Big“ esančios stiklinės vitrinos, atsirakinęs vitrinos dureles spynoje paliktu raktu, įsibrovė į saugyklą ir iš jos pagrobė S.Rimkienės individualiai įmonei priklausančius 5 vyriškus auksinius žiedus: 583 Lt vertės vyrišką auksinį žiedą, kurio svoris 5,07 g, 581 Lt vertės vyrišką auksinį žiedą, kurio svoris 5,72 g, 590 Lt vertės vyrišką auksinį žiedą, kurio svoris 5,90 g, 631 Lt vertės vyrišką auksinį žiedą, kurio svoris 6,31 g, 763 Lt vertės vyrišką auksinį žiedą, kurio svoris 6,94 g. Iš viso M. J. pagrobė S.Rimkienės individualiai įmonei „ Auksažolė“ priklausantį 3148 Lt vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo M. J. nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d. bei paskyrė apeliantui tinkamą bausmę.

Apeliaciniame skunde M. J. neigia padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantį požymį- įsibrovimą į saugyklą, tačiau neginčija svetimo turto pagrobimo fakto ir tvirtina, kad jo veika atitinka BK 178 str. 1 d. dispozicijoje aprašytą nusikaltimo sudėtį. Tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Įsibrovimas pagal BK 178 str. 2 d. – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Saugykla – tai tam tikras įrenginys. Saugoma teritorija – tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas. Ir saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.). Taip pat saugykla ar saugoma teritorija yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 15 p.).

M. J. įsibrovė į saugyklą, tai yra pavogė turtą iš specialaus įrenginio – vitrinos, atrakinęs ją paliktu spynelėje raktu, o vitrina buvo specialiai įrengta juvelyriniams dirbiniams saugoti. Apelianto nurodyti argumentai neturi reikšmės kvalifikacijai, nes BK 178 str. 2 d. dispozicijai (konkrečiai kvalifikuojančiam požymiui - įsibrovimui į saugyklą) reikšminga yra ne patekimo į saugyklą būdas, o svetimo turto pagrobimo būdas. Nors apeliantas teigia, kad jis padarė atvirą turto pagrobimą, tačiau tai paneigia bylos duomenys. Nors liudytojas J. S. parodė, jog matė, kaip nuteistasis išbėgo iš prekybos centro, tačiau tai nepaneigia to fakto, kad vagystė padaryta iš saugyklos, tai yra iš įrenginio, kuris buvo rakinamas ir nuteistasis žinojo, kad į jį patenka neteisėtai, kai objektas buvo paliktas be priežiūros.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam M. J. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistojo asmenybę.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Apeliantas anksčiau teistas už analogiškus nusikaltimus. Nusikaltimą padarė praėjus trumpam laiko tarpui po paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, teistumas jam nėra išnykęs, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1d. ). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (56 str. 1 d.), todėl tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis. Atsižvelgta ir į teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija sutinka ir su nuteistajam nustatytu laisvės atėmimo bausmės dydžiu, neturi jokio pagrindo nustatyti, kad paskirta bausmė yra per griežta. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė neperžengia BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų. BK 178 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo trijų mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki penkerių metų. M. J. paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra mažesnės nei laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nelaikytina aiškiai per griežta. Paskirta bausmė subendrinta su kitu nuosprendžiu paskirta bausme tinkamai taikant bausmių subendrinimo taisykles. Esant šioms aplinkybėms apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.