Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25910-2021 (toliau – ir Nutarimas) L. V. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 9, 101, 106 ir 119 punktų reikalavimus, t. y. vairuodama automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pradėjusi važiuoti kliudė iš dešinės esantį motociklą „Triumph“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jai paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turtinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčija kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo.

5. Nagrinėjamu atveju, skunde kritikuojama teismo nutartis, kuria konstatuota, jog L. V. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Šioje normoje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK 417 straipsnio 7 dalis yra blanketinė norma, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi būti nurodomas konkretus Kelių eismo taisyklių punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi L. V. yra pripažinta padariusi Kelių eismo taisyklių 9 bei 101 punktų pažeidimus. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs L. V. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra motyvuotos ir pagrįstos nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

8. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad Institucija, priimdama sprendimą, padarė pagrįstą išvadą dėl L. V. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes byloje surinkti duomenys paneigia apeliantės tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

9. Visų pirma, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ir aiškino faktines bylos aplinkybes. Skunde nurodoma, kad L. V. automobiliu važiavo iš kiemo keliu į pagrindinę (duomenys neskelbtini), kurioje galima sukti tik į dešinę. Vairuojant ji įsitikino, kad kliūčių ir transporto priemonių kelyje nėra, tačiau privažiuojant prie pagrindinio kelio, iš dešinės pusės dideliu greičiu ją aplenkė motociklas, kuris netikėtai stabdydamas užkirto jai kelią iš dešinės pusės. Dėl šio netikėto manevro dvi transporto priemonės susidūrė. Apeliantės teigimu, motociklininkas aiškiai matė jos automobilį, kuris nebuvo iki galo baigęs manevro, tokiu būdu R. K. nesilaikė kelių eismo taisyklių 125 punkto, nes jis nesilaikydamas atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio, manevruodamas lenkė viena ta pačia juosta iš dešinės važiuojantį apeliantės automobilį. Šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Kelių eismo taisyklių 3.9 punktą, lenkimo manevru pripažįstamas vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, todėl apeliaciniame skunde netikslingai vartojamas lenkimo terminas. Kelių eismo taisyklių 125 punkte numatytas draudimas transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. Atsižvelgiant į tai, kad motociklo vairuotojas R. K. L. V. automobilį apvažiavo ne kelkraštyje, lėtėjimo ar greitėjimo juostoje, jis minėto Kelių eismo taisyklių punkte nurodyto draudimo nepažeidė. Nors motociklo vairuotojas ir nesilaikė rekomendacijos ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančią transporto priemonę apvažiuoti iš kairės pusės, vis tik tokios rekomendacijos nesilaikymas nelaikytinas Kelių eismo taisyklių pažeidimu.

11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad R. K. paaiškinimai dėl eismo įvykio turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi jo paaiškinimai yra nenuoseklūs, be to, jis nepagrįstai atsisakė duoti parodymus teisme. Šiuo atveju pritartina skunde išdėstytiems teiginiams, jog tokios situacijos, kai vairuotojų paaiškinimai dėl eismo įvykio iš esmės skiriasi, turi būti vertinamos atidžiai ir kritiškai. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas rėmėsi ne kurio nors vieno vairuotojo paaiškinimais, o byloje surinktų duomenų visuma. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas eismo įvykio priežastingumą nustatė įvertinęs objektyvų įrodymą – vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip baltos spalvos automobilis „Toyota“ išvažiavo iš kiemo link (duomenys neskelbtini), prieš sukdamas į dešinę riedėjo nedideliu greičiu, kai jį iš dešinės pusės tiesia trajektorija nesaugiu greičiu apvažiavo motociklas (vaizdo įrašas iki 4 sekundes), tada motociklininkas visiškai sustojo ties (duomenys neskelbtini), o automobilis „Toyota“, didindamas greitį ir sukdamas į dešinę, užvažiavo ant motociklo ir įvyko transporto priemonių susidūrimas (vaizdo įrašo 6 sekundė). Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir duomenų apie eismo įvykį protokolas ir jame užfiksuoti motociklui padaryti apgadinimai. Nors apeliantė pažymėjo, kad nustatant įvykio aplinkybes, teismas rėmėsi ir paties eismo įvykio nemačiusio vyriausiojo patrulio E. T. tarnybiniu pranešimu, vis tik minėtame pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota svarbi informacija, susijusi su eismo įvykio dalyvių pirminiais paaiškinimais dėl eismo įvykio aplinkybių. Aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog L. V. prieš sukdama į dešinę pusę (duomenys neskelbtini), buvo neatsargi ir neįsitikino, kad sukti yra saugu, nepraleido prieš jos automobilį privažiavusio motociklo, kas ir lėmė transporto priemonių susidūrimą. Taigi, faktinės bylos aplinkybės dėl eismo įvykio sąlygų ir priežastingumo nustatytos tinkamai ir objektyviai įvertinus byloje esančių duomenų visumą.

12. Kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad L. V. teismui pateiktas balso įrašas patvirtina, jog eismo įvykį sukėlė motociklą vairavęs R. K.. Su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. L. V. iš karto po įvykio įrašytame balso įraše užfiksuota, kaip motociklo vairuotojas R. K. L. V. pasakė, kad „mane nubaus už lenkimą, o jus nubaus už užvažiavimą ant manęs“ (balso įrašas nuo 45 sekundės iki 50 sekundės). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokia R. K. išsakyta pozicija negali būti laikoma jo kaltės dėl eismo įvykio prisipažinimu, jis tik pripažino savo netinkamą elgesį dėl automobilio apvažiavimo. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo vertinimui, jog tokie R. K. išsakyti žodžiai savaime nereiškia jo prisipažinimo dėl eismo įvykio sukėlimo. Nors jis ir manė, kad neleistinai lenkė automobilio vairuotoją, vis tik kalta dėl transporto priemonių susidūrimo laikė automobilio vairuotoją, kadangi nurodė, kad ji bus nubausta už užvažiavimą ant jo.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotiną išvadą dėl L. V. kaltės. Pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų pakanka išvadai, kad jos veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Apylinkės teismas nurodė ir išvardijo visus L. V. kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo įrodytumui reikšmės turinčius duomenis, juos išanalizavo, atliko objektyvų bei išsamų jų vertinimą ir argumentavo savo sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.