- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- 1-3459-1123/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46582-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- V. A.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskeltini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskeltini)“ darbuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskeltini), 2012 m. liepos 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 38 straipsnio nuostatas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis 2019 m. spalio 31 d. apie 20.30 val. Vilniuje, (duomenys neskeltini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus RX 400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.56 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 19.00 val. būdamas pas draugą svečiuose išgėrė apie 150 gr. degtinės. Prieš tai pas draugą atvažiavo savo automobiliu „Lexus RX 400h“ būdamas blaivus. Apie 20.00 val., būdamas jau išgėręs, minėtu automobiliu jis išvažiavo namų link. Privažiavus prie namų (duomenys neskeltini), Vilniuje, jam iš paskos atvažiavo policija. Patikrinimo metu policijos pareigūnas alkotesteriu jam nustatė 1,56 promilių girtumo laipsnį. Jo prašymu buvo pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur davė kraujo mėginį tyrimui, nes buvo nedaug išgėręs ir manė, kad bus mažesnis rezultatas. Dėl įvykio gailisi (b. l. 63).
Liudytoja A. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 20.33 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, nuo Buivydiškių gatvės link Rygos gatvės važiuoja automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Vykstant į įvykio vietą, buvo gauta papildoma informacija, kad minėtas automobilis važiuoja link (duomenys neskeltini) gatvės, o automobilio savininkas registruotas adresu (duomenys neskeltini), Vilniuje. Minėtas automobilis buvo pastebėtas įvažiuojantis į kiemą ir stabdomas (duomenys neskeltini). Įvažiavus į minėto namo kiemą su įjungtu garso ir šviesos signalu automobilis „Lexus“ buvo sustojęs, tačiau jai išlipus iš tarnybinio automobilio, automobilis „Lexus“ vėl pradėjo važiuoti į priekį, po ko sustojo. Priėjus prie automobilio, kurį vairavo V. A., ir jo pasiteiravus, ar šiandien vartojo alkoholį, pastarasis atsakė, kad nevartojo. Bendraujant su V. A. matėsi, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pasiūlius V. A. pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus, alkotesterio pagalba pirmo pūtimo metu 20.42 val. buvo nustatytas 1,56 promilės girtumas, 21.05 val. antro pūtimo metu – 1,59 promilės girtumas. Po pirmo pūtimo V. A. prisipažino, kad maždaug prieš dvi valandas vartojo alkoholinius gėrimus. V. A. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Jis su nustatytu neblaivumu nesutiko (b. l. 40).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d. apie 20.33 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie tai, jog link „Kardiolitos“ sankryža važiuoja galimai neblaivus automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (b. l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto, nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d. 21.05 val. iš V. A. burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, asmuo, kalba nerišliai, judesiai nekoordinuoti, elgsena neadekvati. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 20.42 val. nustatyta 1.56 prom., 21.05 val. 1.59 prom. (b. l. 50). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0151 išrašuose (b. l. 47-48).
Specialisto išvadoje Nr. T-A 7273/20199(01) nurodyta, kad V. A. kraujyje, paimtame 2019 m. spalio 31 d. 23.22 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1.59 promilės etilo alkoholio (b. l. 54).
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Lexus RX400h“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. A. (b. 1. 24).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad V. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Lexus RX 400h“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 1.56 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. A. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu V. A. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Tai, kad V. A. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, matavimo alkotesteriu rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. A. 2019 m. spalio 31 d. apie 20.30 val. Vilniuje, (duomenys neskeltini), pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus RZ 400h“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.56 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
V. A. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 81-82).
Teismas, skirdamas bausmę V. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirba, gauna pastovias pajamas, ankščiau neteistas, praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, buvo 3 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 77), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 78).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių – baudą, kurios dydis artimas numatytam minimaliam dydžiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, V. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 31 d. 20.43 val. iki 2019 m. lapkričio 1 d. 13.59 val. (1 para) vieną dieną, prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
V. A. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,56 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus tai, kad V. A. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams 6 mėnesiams. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2019 m. spalio 31 d., t. y. nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281.¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad V. A. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „Lexus RX 400h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam (VĮ „Regitra“ duomenys, b. l. 24), VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vertė 6594 Eur. (b. l.25). Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. A. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. A. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus automobilį Vilniaus mieste ir tik atsitiktinumo dėka, buvo išvengta žymiai sunkesnių pasekmių. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad V. A. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Lexus RX 400h“ konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. A. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Lexus RX 400h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Lexus RX 400h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskeltini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. (b. l. 28-29). Atsižvelgiant į tai, kad V. A. priklausantis automobilis „Lexus RX 400h“ turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą (b. l. 68) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 66) – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamajam V. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskeltini) (prisegto prie baudžiamosios bylos viršelio) paėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“ (b. l. 70).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. A. (V. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (BBND), tai yra 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. A. paskirti 50 MGL (BBND), tai yra 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu įskaityti V. A. į bausmę laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 31 d. 20.43 val. iki 2019 m. lapkričio 1 d. 13.59 val. (1 parą) vieną dieną prilyginant 2 MGL (BBND) dydžio baudai ir galutinę bausmę nustatyti 48 MGL (BBND), tai yra 2400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų baudą.
Paskirti V. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 31 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Lexus RX 400h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskeltini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Lexus RX 400h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskeltini), priklausančiam V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam V. A. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Kaltinamajam V. A. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą – V. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskeltini) kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti V. A., kad bauda per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Išaiškinti V. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.