Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-444-538/2011

Teisėjas Egidijus Mockaitis (Proceso Nr. 2-46-3-01220-2010-3)

2011 m. birželio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus,

dalyvaujant ieškovės UAB „Paskolų brokeris“ atstovams Tomui Dailidėnui ir advokatei Emai Būtėnienei, atsakovės UAB „Ievos medis“ atstovui T. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Paskolų brokeris“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Paskolų brokeris“ ieškinį atsakovei UAB „Ievos medis“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 23 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Ievos medis“ ieškovei UAB „Paskolų brokeris“ 34794,14 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos 2010-06-18 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 522 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovė pateikė prieštaravimą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2008-02-22 šalys sudarė sutartį Nr. 2008-02-22/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo konsultuoti atsakovę ir ruošti reikalingus dokumentus siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą. Šalys susitarė dėl konsultacijos kainos. Kaina buvo išskirta į atskirą punktą ir atsakovė už tas paslaugas sumokėjo 11800 Lt. Sėkmės mokestis turėjo būti sumokėtas per 10 dienų nuo paramos gavimo dienos. Tokią sutartį pasiūlė ieškovė. Parama nėra gauta, todėl negali būti reikalaujama ir sėkmės mokesčio. Reikia žiūrėti į šalių lūkesčius, ar buvo gauta sėkmė, ar ne. Patvirtintos paramos dydis, tai ne gautos paramos dydis. Sutartis buvo sudaryta 2009-11-18, o nutraukta 2010-03-01 atsakovės pareiškimu. Atsakovė informavo NMA, kad negalės vykdyti sutarties. Lietuvoje yra ekonominis sunkmetis. Teigė, kad Sutartis buvo pasirašyta prisijungimo būdu, nes tokios sąlygos buvo pateiktos ieškovo – reikėjo pasirašyti tokį tekstą arba iš vis jo nepasirašyti. Mano, kad reikalavimas sėkmės mokesčio yra lupikavimas, nes reikalaujama tris kartus didesnės sumos nei sumokėta už paslaugą. Tuo labiau, jog ieškovė žinojo, kad NMA nekompensuoja sėkmės mokesčio ir niekada nėra kompensavusi. Atsakovė mano, kad nurodytos aplinkybės liudija, jog ieškovė netinkamai aiškino sutartį. Atsakovė, kai pasirašė sutartį su ieškove, nežinojo, kad sėkmės mokestis nebus kompensuojamas, tačiau ieškovė mokestį įtraukė prie kompensuotinų išlaidų, tokiu būdu ieškovė pati netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Paraiška buvo parašyta nekvalifikuotai, todėl atsakovė nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo akto ir tarpusavio skolų suderinimo akto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2008 m. vasario 22 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. 2008-02-22/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo konsultuoti atsakovę bei paruošti reikalingus dokumentus siekiant gauti ES struktūrinių fondų pagalbą ir pateikti ataskaitą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už paslaugą suderėtą 11800 Lt kainą bei sėkmės mokestį. Atsakovė sumokėjo ieškovei 11800 Lt sutartyje numatytą kainą, dėl to ginčo byloje nėra, tačiau atsisakė sumokėti sėkmės mokestį, kuris sudaro 34794,40 Lt. Sutarties 1.1.3. punkte nustatyta, kad „Sėkmės mokestis“ – 5 (penki) procentai nuo gaunamos ES paramos sumos ir 18 % PVM. Sutarties 4.3. punkte nustatyta, kad Sėkmės mokestis sumokamas ne vėliau kaip 10 dienų po sutarties dėl paramos gavimo pasirašymo. Minimais sutarties punktais ieškovė ir grindžia savo ieškinį atsakovei. Iš Lietuvos Respublikos 2009-05-15 žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-351 „Dėl projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Parama verslo skatinimui ir plėtrai“ ir „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ sąrašo nustatyta, kad atsakovui buvo skirta 575114 Lt parama projektui įgyvendinti (b.l. 28). Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos 2010-06-03 Nr. BRK-(10.87)-1249 rašto nustatyta, kad NMA su UAB „Ievos medis“ 2009-11-18 pasirašė paramos sutartį Nr. 3VK-KT-08-1-002752-PR001 (b. l. 26). Atsakovė per Sutarties 4.3. punkte nustatytą terminą sėkmės mokesčio nesumokėjo, į 2010-03-02 raginimą Nr. 2010-03-02/01 „Dėl sutarties vykdymo“ (b. l. 13), 2010-03-25 pateikė pranešimą Nr. 100325/01, kad nesutinka mokėti sėkmės mokesčio (b. l. 19). Atsakovė atsisakydama sumokėti sėkmės mokestį nurodė, kad ieškovė netinkamai aiškina sutarties nuostatas, bei kaltina ieškovę pačią netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai galėjo suprasti, jog tarp šalių sudarytos Sutarties nuostata dėl sėkmės mokesčio į minėtą sutartį buvo įtraukta tik todėl, kad atsakovė buvo įsitikinusi, kad ši suma bus kompensuota iš ES gaunamų lėšų, ir tas kompensavimas bus atliktas tada, kai tos lėšos bus realiai gautos. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.

Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu; jame nustatomos teisės ir pareigos. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Sutartis yra vienas iš prievolės atsiradimo pagrindų (CK 6.2 straipsnis); paslaugų teikimo atlygintinos sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (audito, konsultacinės, informacijos, mokymo, kt.); dėl to CK 6.716 straipsnyje nurodytos paslaugos vadinamos intelektinėmis; šalys paprastai tariasi dėl paslaugų teikimo, tačiau gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato. Paslaugų teikimo sutartis yra dvišalė, todėl vienai sutarties šaliai – paslaugos teikėjui – įvykdžius sutartyje nustatytą įsipareigojimą, kitai sutarties šaliai – klientui – atsiranda pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Jeigu paslauga lieka nesuteikta, neatsiranda ir pareigos ją apmokėti. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Sutarties šalys nusistato tarpusavio teises ir pareigas, tačiau šios sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.193 str. 1 d., aiškinant sutarties nuostatas, jos negali būti aiškinamos atsižvelgiant išimtinai tik į vienos iš šalių ketinimus ir visiškai nepaisant sutartyje parašyto teksto, be to sutarties nuostatos turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarties, dėl kurios sąlygų vykdymo kilo šis ginčas, 1.1.3 punktas nurodo, kad sėkmės mokestį sudaro 5 procentai nuo gaunamos ES paramos sumos ir PVM. Šis mokestis sumokamas ne vėliau kaip 10 dienų po sutarties dėl paramos gavimo pasirašymo (Sutarties 4.3 punktas). Konstatuotina, kad Sutarties sąlygos yra išdėstytos aiškiai ir nedviprasmiškai, kaip to reikalauja CK 6.720 straipsnis. Byloje nustatyta, kad atsakovė gavusi 2009 m. kovo 23 d. NMA raštą, kuriame buvo nurodyta, kad paramos suma mažinama 20 539 Lt (apimant ne tik sėkmės mokesčio sumą, bet ir staklių paleidimo ir transportavimo išlaidas), neinformavo apeliantės, nepareiškė pretenzijos dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų, neinicijavo sutarties nutraukimo nei CK 6.204 str., nei Sutartyje nustatytais pagrindais, bet paliko paraišką, kurioje sumažinta paramos suma, toliau svarstyti Projektų atrankos komitetui bei Žemės ūkio ministerijai ir gavusi teigiamus sprendimus 2009 m. lapkričio 18 d. pasirašė sutartį dėl ES paramos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, pasirašydama sutartį su NMA, jokios sėkmės nepatyrė, tik turėjo papildomų išlaidų sumokėdama ieškovei už projekto rengimą ir konsultacijas. Esant sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai sąlygai, kad sėkmės mokestis mokamas pasirašius sutartį konstatuotina, kad atsakovei, pasirašius sutartį su NMA dėl ES paramos, ieškovė įgijo teisę reikalauti sumokėti sutartyje numatytą sėkmės mokestį (CK 6.720 str. 3 d.).

Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, jog tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Tačiau, pažymėtina, kad abi šalys yra juridiniai pelno siekiantys asmenys, asmenys, CK 6.158 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. CK 6.156 straipsnio 1 d. nustato, kad sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenurodyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Nenustačius, kad šalių sudarytos sutarties sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), dėl paslaugų sutarties dalyko, kainos ir apmokėjimo turėjo būti sprendžiama pagal šalių šiuo konkrečiu klausimu sutartyje įtvirtintas sąlygas. Tai reiškia, kad šalys, Sutartyje numatydamos nuostatą dėl sėkmės mokesčio mokėjimo po sutarties dėl paramos gavimo pasirašymo, įgyvendino sutarties laisvės principą. Byloje nenustatyta, kad šalys buvo verčiamos sudaryti sutartį, t. y. jos savanoriškai prisiėmė įsipareigojimus pagal minėtą Sutartį, todėl privalo jų laikytis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, tačiau taip pat nurodė, kad šalys iki pasirašant sutartį vykdė derybas ir derėjosi dėl sutarties sąlygų. Tai reiškia, kad Sutartis buvo pasirašyta šalių sutarimu, Sutartyje buvo įrašytos tokios sąlygos, kurios tiko ir buvo suderintos abiejų šalių ir šalys privalo laikytis sulygtų sutarties sąlygų (CK 6.156 str. 4 d.).

Be to, nepagrįstas pirmosios instancijos teismo aiškinimas dėl sėkmės mokesčio, kadangi jis prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pagal šalių sudarytą Sutartį bendrą konsultavimo paslaugų kainą sudarė dvi dalys, t. y. konkreti suma (11800 Lt) ir procentinė dalis, apskaičiuojama priklausomai nuo skirtos ES paramos sumos, kurios dalis – 50 procentų galėjo būti finansuojamos ES paramos lėšomis ir tai buvo numatyta atsakovės NMA pateiktoje paraiškoje. Tačiau paaiškėjus, jog dalis šių išlaidų, t. y. dalis sėkmės mokesčio, nebus finansuojama, atsakovė nesikreipė į ieškovę ir ji neturėjo galimybės išsiaiškinti, dėl kokių konkrečių priežasčių ir kokiomis Taisyklių nuostatomis remiantis buvo priimtas 2009 m. kovo 23 d. NMA sprendimas. Taip pat pažymėtina, kad tarp šalių sudarytos Sutarties tikslas buvo parengti paraišką ir kitus reikiamus dokumentus, kad būtų priimti teigiami valstybės institucijų sprendimai dėl ES paramos suteikimo (Sutarties 2.1 punktas). Todėl atitinkamai ir sėkmės mokestis yra siejamas su tinkamu minėtų pareigų įvykdymu bei šių pareigų įgyvendinimo rezultatu – tam tikros kompetentingos institucijos sprendimu suteikti paramą. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovės argumentus dėl šalių Sutartyje sulygto sėkmės mokesčio interpretavimo. Sėkmės mokesčio mokėjimą siejant išskirtinai tik su realiai gauta ekonomine nauda būtų nepagrįstai išplečiama ieškovės, kaip vienos iš šalių, prisiimama rizika, o sėkmės mokesčio mokėjimas taptų tiesiogiai priklausomas ne nuo ieškovės suteiktų paslaugų, jų kokybės ir tinkamumo bei valstybės institucijų sprendimų priėmimo, o išimtinai nuo atsakovės valios ir jo veiksmų. Konstatuotina, kad Žemės ūkio ministerijai priėmus sprendimą skirti paramą, ieškovės darbas buvo atliktas, o atsakovės atsisakymas nuo paramos, nereiškia, kad nebuvo tinkamai įvykdyta sutartis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, nesumokėdama per Sutartyje nustatytą terminą sėkmės mokesčio, pažeidė Sutartinius įsipareigojimus ir CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei, todėl atsakovė laikoma pažeidusi prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galime daryti išvadą, jog bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas, pasisakydama dėl netinkamo sutarties nuostatų aiškinimo ir atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarties aiškinimą (CK 6.193 straipsnis). Tačiau atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis), į tai, kad atsakovė nepasinaudojo gauta parama ir į tai, jog apeliantė sutiko, kad priteistinos sumos dydis butų sumažintas pusiau, iš atsakovės ieškovei priteistina 17 397,07 Lt skolos ir 5 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2010-06-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.245 str., 6.256 str., 6.720 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir priimtinas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Patenkinus ieškovės ieškinį bei apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 261 Lt žyminio mokesčio už pirmąją instanciją (522 Lt/2) ir 261 Lt žyminio mokesčio už apeliacinę instanciją (522 Lt/2), iš viso – 522 Lt žyminio mokesčio ir 665,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už pirmąją instanciją ((363 Lt + 968 Lt)/2) ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinę instanciją (1000 Lt/2), iš viso – 1 165,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 1 687,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovei – 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (1500 Lt/2) (CPK 93 str. 1 d., 4 d.). Kadangi priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra vienarūšiai piniginiai reikalavimai, šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini ir ieškovei iš atsakovės priteistina 937,50 Lt (1 687,50 Lt – 750 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei grąžintinas permokėtas 522 Lt žyminis mokestis, kadangi pagal CPK 80 str. 4 d. už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį, ir dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamose bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį (CPK 80 str. 1 d. 4 p., 4 d., 87 str. 1 d. 1 p.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-04-12 nutartimi ieškovės reikalavimui užtikrinti, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ievos medis“ 17 397,07 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-06-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 937,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Paskolų brokeris“.

Grąžinti UAB „Paskolų brokeris“ 522 Lt (penkis šimtus dvidešimt du litus) permokėto žyminio mokesčio, sumokėto 2010-10-20 mokėjimo nurodymu Nr. 10200943 banke SNORAS.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-04-12 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.