- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-791-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Evaldas Burzdikas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- I. K.
- Advokatai
- Česlovas Žukauskas
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui V. V., ieškovo atstovui advokatui Česlovui Žukauskui, atsakovės atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3909-90/2010 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei I. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4216-176/2008 pakeitimo, atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui V. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. V. ieškiniu (b.l. 2-4) prašė nustatyti sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo (duomenys neskelbtini), pakeisti 2008 m. lapkričio 24 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą iš jo išlaikymą sūnui M. V., priteisiant iš atsakovės I. K. sūnaus M. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad atsakovė su sūnumi gyveno Alytuje, jis dažnai matydavosi su sūnumi. Atsakovė sausio mėnesį išvyko į užsienį, vaikas liko su seneliais, jis pasiimdavo vaiką savaitgaliais, per atostogas. Atsakovė išsivežė į užsienį sūnų be jo žinios, jam ten turi būti blogai, nes pasikeitė aplinka, nemoka anglų kalbos. Ieškovas nori, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nes jis turi dalį namo kaime, dirba ir gauna darbo užmokestį apie 1000 Lt, sūnus lankytų tą pačią (duomenys neskelbtini) mokyklą Alytuje, kurioje mokėsi iki išvykimo.
Atsakovė I. K. priešieškiniu, patikslintu priešieškiniu (b.l. 68-71; 116, 117) prašė nustatyti sūnaus M. V. gyvenamąją vietą su ja ir bendravimo su ieškovu tvarką, ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji visada gyveno kartu su sūnumi, rūpinosi juo, ieškovas su vaiku bendravo epizodiškai, neteikė jam išlaikymo, yra įsiskolinimas. Negalėdama su vaiku išgyventi Lietuvoje, susirado darbą Londone ir pradžioje išvažiavo viena, sūnų paliko seneliams. Įsikūrusi Londone išsivežė ir sūnų, jis ten eina į mokyklą, patenkintas gyvenimu, su tėvu bendrauja telefonu, sutinka, kad vaikui reikalingi abu tėvai, todėl prašo nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė (b.l. 129-131). Teismas nustatė nepilnamečio M. V. gyvenamąją vietą su motina I. K.; priteisė iš ieškovo atsakovei 2.909,48 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 31 Lt valstybei; nustatė ieškovo V. V. bendravimo su sūnumi M. V. tvarką:
„1.vieną kartą per metus vasaros arba žiemos atostogų metu, informavus V. V., I. K. ar kitas asmuo parveža M. V. į Lietuvą, suteikiant V. V. teisę pasiimti vaiką dviems savaitėms laiko. Vaiką Lietuvoje pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir pristato jį atgal V. V.;
2.V. V. turi teisę bendrauti su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje Anglijoje, iš anksto informavęs I. K. apie susitikimo laiką ir trukmę, atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir poilsio režimą;
3.I. K. įsipareigoja sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su tėvu ryšio priemonėmis pagal vaiko poreikius;
4.V. V. įpareigojamas suteikti I. K. informaciją apie vaiko buvimo vietą tuo laiku, kai vaikas būna su juo.“
Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio M. norą ir interesus, jo gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Teismas nustatė, kad nepilnametis gyvena Londone, juo atsakovė rūpinasi tinkamai, kadangi turi būstą, darbą, nepilnametis M. ten lanko mokyklą, gyventi su tėvu nenori, bendrauti sutinka. Taip pat nustatė, kad ieškovas netinkamai elgėsi atsakovės atžvilgiu, vartojo prieš ją smurtą, vartojo necenzūrinius žodžius, girdint vaikui, už tai buvo baustas administracine tvarka. Nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui priteisimo iš atsakovės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 137-140) ieškovas V. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-3909-90/2010 ir priimti naują sprendimą – nustatyti nepilnamečio sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į visą eilę aplinkybių, neteisingai ir vienašališkai vertino pateiktus įrodymus, netinkamai gynė vaiko teises, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovė įrodinėjo, kad ji dirba Anglijoje, sūnus ir ji turi gyvenamą vietą. Pateikti dokumentai vertintini kritiškai. Pateikta pažyma neįrodo, kad tikrai I. K. dirba būtent šį darbą, kad sūnus lanko konkrečios mokyklos konkrečią klasę. Teismo posėdžio metu atsakovė I. K. teigė, kad sūnus M. V. Anglijoje lanko 5 klasę. Kas yra nelogiška, kadangi Lietuvoje sūnus lankė žemesnę klasę. Mokiniai, atvykę iš kitų šalių, o taip pat ir Lietuvos, priimami į žemesnes klases negu jie mokėsi mokyklose tėvynėje. Taip pat atsižvelgtina, kad sūnus nemoka anglų kalbos. Todėl laikytina, kad teisme I. K. davė melagingus parodymus, kadangi jokių duomenų teismui nebuvo pateikta. Teismo posėdžio metu visiškai nebuvo vertinamos vaiko gyvenimo sąlygos. Buvo apsiribota tik nuomos sutarties kopija ir R. J. raštu, kuriame teigiama, kad I. K. nuomojasi 18 kv.m. kambarį. Ši nuomos sutartis yra sudaryta ne su I. K., o su kitais asmenimis, todėl šios sutarties nuostatos jai netaikytinos. Pati sutartis šioje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes nuomos sutartyje nurodyta, kad ta pati J. kartu su kitais asmenimis pati yra nuomininkė. Todėl lieka neaišku kokios yra nuomos sąlygos, jau nekalbant apie sūnaus gyvenimo sąlygas. Kai sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausymas Lietuvoje, teismas reikalauja iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymos apie gyvenimo sąlygas. Šiuo atveju tokia pažyma nebuvo pateikta ir teismas jos nereikalavo, o Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai šį aspektą visiškai ignoravo ir šioje byloje netinkamai gynė nepilnamečio teises, o teismas nebuvo aktyvus. Apelianto nuomone, atsakovė nepagrindė aplinkybės, kad sūnui yra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovė nenurodė kiek ji realiai gali skirti gaunamų pajamų sūnaus poreikiams tenkinti. Jos gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad būtų užtikrinti sūnaus poreikiai normaliai vystytis. Apelianto nuomone, teismas, tenkindamas atsakovės reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus bendravimo su tėvu tvarką, nustatė, kad ieškovas turi tik teisę ir pareigą mokėti išlaikymą, tačiau iš esmės neturi teisės bendrauti su sūnumi, bei gauti iš I. K. informaciją apie sūnaus gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas bei kitą informaciją. Tokiu būdu teismas pažeidė tėvų valdžios lygybės principą, numatytą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnyje, kadangi savo sprendimu teismas iš esmės eliminavo ieškovo teises, palikdamas tik pareigas. Teismas taip pat pažeidė sūnaus M. V. teises, numatytas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 d., apribodamas iki minimumo, o iš esmės eliminuodamas galimybę bendrauti su savo tėvu. Teismo posėdžio metu nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos M. V. realizuoti teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.164 straipsnyje. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio nuostatas, kur numatytos skyrium gyvenančio tėvo, o taip pat ir vaiko teisės bendrauti tarpusavyje, bei tėvo teisės dalyvauti jį auklėjant. Teismas nustatydamas tokią ieškovo su sūnumi bendravimo tvarką iš esmės panaikino bent kokią bendravimo galimybę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 148-151) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės nuomone, ieškovas neturi sąlygų išlaikyti vaiką, jį prižiūrėti ir auklėti. Ieškovas gyvena kaimo vietovėje, dėl ko būtų sunkumų vaiką nuvežti į mokyklą Alytuje. Ieškovo darbo grafikas nėra tinkamas vaiko priežiūrai, kadangi ieškovas dirba apsaugos darbuotoju, jam taikoma suminė darbo laiko apskaita. Sūnus M. Londone bendrauja su atsakovės seserimi, kitais lietuviais tiek savo amžiaus, tiek ir vyresniais, gyvenančiais Lietuvoje. Vasaros atostogų metu jis leidžia laiką Lietuvoje su tėvu, seneliais, savo draugais. Lietuvą. Ieškovas yra konfliktiško, agresyvaus būdo, piktnaudžiauja alkoholiu. Keletą kartų atsakovę buvo stipriai sumušęs, dėl ko ji kreipėsi pagalbos į policiją. Fizinį smurtą ieškovas vartojo netgi mažamečio sūnaus akivaizdoje. Kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, elgiasi neadekvačiai vaiko interesams, patvirtina byloje pateikti įrodymai: 2004-09-14 ieškovas yra baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą; 2005-11-10 ieškovas yra baustas administracine tvarka už tėvo valdžios panaudojimą prieš vaiko interesus; 2006-10-15 ir 2007-01-01 ieškovas kėlė triukšmą, dėl ko buvo kreiptasi į policijos pareigūnus; medicininiai įrašai atsakovės med. kortelėje, atsakovės paaiškinimai, liudytojų S. S. ir S. K. parodymai. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog sudarytų sūnui tokias gyvenimo sąlygas, kokias sudarė atsakovė. Skirtingai nei ieškovas, atsakovės moralinės savybės yra tinkamos vaiko auklėjimui ir priežiūrai. Ji nėra bausta administracine tvarka. Jos ryšys su vaiku yra stipresnis, nei su tėvu, nes nuo gimimo vaikas ištisai gyvena su motina. Šis ryšys niekuomet nebuvo nutrukęs. Ieškovas savo veiksmais siekia pažeminti vaiko motiną prieš vaiką ir tuo žeidžia vaiko orumą, daro neigiamą įtaką psichologiniam vaiko vystymuisi. Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, ieškovas, bendraudamas su sūnumi, nuteikinėjo jį prieš atsakovę, liepė jam sakyti išgalvotas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie atsakovės nederamą moralinį elgesį, vaiką gąsdino neprasitarti motinai apie garso įrašų darymą. Tik po kiek laiko M. papasakojus minėtas aplinkybes atsakovė kreipėsi į prokuratūrą dėl neteisėtų ieškovo veiksmų. Byloje buvo apklaustas M., kuris aiškiai išreiškė norą gyventi su motina. Ieškovo teiginiai, jog teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nustatė bendravimo tvarką, ribodamas tėvo valdžią, yra nepagrįsti. Teismas išsamiai ištyrė faktines aplinkybes: pripažino atsakovės ir vaiko dalyvavimą teismo posėdyje būtinais, surinko įrodymus, kurių pakankamumas leido teismui padaryti aiškią išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nenustatė, kad atsakovė ribotų vaiko bendravimą su tėvu, šias aplinkybes patvirtino ne tik šalys, bet ir vaikas. Ieškovas turi du vaikus iš pirmosios santuokos, kurie gyvena Anglijoje su jų motina. Ieškovas kitiems dviem vaikams gyventi Anglijoje nedraudžia. Ieškovas yra gerai informuotas apie gyvenimo sąlygas šioje valstybėje, ne kartą yra joje lankęsis, dėl ko pagrįsta manyti, kad ieškovas gali netrukdomai bendrauti su vaikais.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovės atstovė – apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m, gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į eilę aplinkybių, neteisingai ir vienašališkai įvertino pateiktus įrodymus, netinkamai gynė vaiko teises. Atsakovė įrodinėjo, kad ji dirba Anglijoje, sūnus ir ji turi gyvenamą vietą. Pateikti dokumentai vertintini kritiškai. Pateikta pažyma neįrodo, kad tikrai I. K. dirba būtent šį darbą, kad sūnus lanko konkrečios mokyklos konkrečią klasę. Apelianto nuomone, atsakovė nepagrindė aplinkybės, kad sūnui yra užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų, ieškovas laiko neįrodytu, jog atsakovė gali sudaryti tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi. Tačiau ieškovas taip tik teigia, įrodymų, kad vaikui Anglijoje gyventi nesudarytos normalios sąlygos nepateikė. Atsakovė pateikė byloje įrodymus apie tai, kad ji nuomojasi gyvenamąją patalpą, dirba ir gauna darbo užmokestį, vaikas lanko mokyklą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino tokias aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kitaip, abejoti atsakovės aiškinimu ir kritiškai vertinti jos pateiktus įrodymus, nes šie rodymai ieškovui tik kelia abejones, tačiau nenurodomi argumentai, kodėl teismas turėtų jais netikėti.
Teisėjų kolegija netenkindama ieškovo apeliacinio skundo, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp ieškovo ir atsakovės kilo dėl vaiko, gimusio nesusituokusiems tėvams ir jiems kartu negyvenat, gyvenamosios vietos nustatymo. Ginčo teisiniams santykiams dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tėvams gyvenant skyrium, reguliuoti taikytinos LR CK trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus normos. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaikui gimus nesusituokusiems tėvams ir šiems kartu negyvenant, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų teismo sprendimu. Sprendžiant ginčą tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina vadovautis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei abiejų tėvų lygiateisiškumo principais, tai pat atsižvelgti į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.3 str. 1 d., 3.156 str., 3.174 str. 2 d.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme vaikas aiškiai išreiškė norą gyventi su motina. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai ir pagrįstai įvertino ir šią labai svarbią aplinkybę. Kad vaiko noras prieštarautų jo interesams, teisėjų kolegija vertinti pagrindo neturi.
Ieškovas apeliaciniame skunde be to dar nurodė, kad teismas taip pat pažeidė sūnaus M. V. teises, numatytas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 d., apribodamas iki minimumo, o iš esmės eliminuodamas galimybę bendrauti su savo tėvu, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio nuostatas, kur numatytos skyrium gyvenančio tėvo, o taip pat ir vaiko teisės bendrauti tarpusavyje.
Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat nesutinka. Nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką byloje prašė atsakovė. Ieškovas nepasiūlė kitokios bendravimu su vaiku tvarkos, nagrinėjant bylą net nenurodė, kad ieškovės pasiūlyta tvarka yra netinkama, ar jam bent jau nepriimtina. Todėl pripažinti, kad teismas nepagrįstai patenkino atsakovės priešieškinį ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą, negalima. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl nesutinkanti su byloje šalies pareikštu reikalavimu kita šalis privalo, jei nesiūlo būdo, kaip išspręsti ginčą, bent jau nurodyti tokio nesutikimo su kitos šalies reikalavimu argumentus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad iš esmės pagrįsto ir teisėto Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.