Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R., 2013-10-12, apie 18.20val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, suduodamas rankomis ir spirdamas šeimos nariui tėvui L. R. į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą.

Nukentėjusysis L. R. parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį sūnus jam sudavė į veidą ir jam pradėjo bėgti kraujas. Sūnus davė smūgį į nosį ir pastūmė. Sudavė vieną kartą ir jam skaudėjo. Be to, sūnus jį spardė į krūtinę. Smūgių išskyrus į krūtinę, daugiau nebuvo.

Iš nukentėjusiojo L. R. parodymų matyti, kad 2013-10-11 apie 18.00 val. namuose Lieporių g.9-13, sūnus V. R. buvo agresyviai nusiteikę, tarp jų kilo konfliktas, tada sūnus rankos delnu paėmęs jam už veido, stūmė jį į sieną, o jam nugriuvus ant grindų, dar du ar tris kartus spyrė į petį. Tai jam sukėlė fizinį skausmą. Jis supyko ir iškvietė policiją. Jis į medikus ir į teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Sūnus V. R. gydosi psichiatrinėje ligoninėje (b.l. 13,20).

Ekspertas Gintaras Butkus teismo posėdžio metu nurodė, kad ekspertizę atliko 2014-05-06 ir nustatė, kad tiriamasis V. R. iki jam inkriminuojamos veikos, jau sirgo lėtiniu psichozės sutrikimu – paranoidine šizofrenija, jis buvo paūmėjimo fazėje, psichozės būsenoje, dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nesugeba būti pilnavertis teismo proceso dalyvis, todėl nerekomenduotina kviesti į teismo posėdį, jį apklausti ir jam rekomendavome taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje, nes darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jis panaudojo fizinį smurtą savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje prieš šeimos asmenį, kurio atžvilgiu turėjo ir iki šiol turi santykių kliedėjimo idėjų. Taip pat dar yra išreikštas paranoidinis sindromas, dėl kurio jis, dėl liguistų išgyvenimų gali agresyviai elgtis, ir taip pat ambulatoriškai gydomas nebus užtikrintas jo medikamentinis gydymas. Kokia asmens sveikatos būklė šiuo metu, tai kadangi šizofrenija yra lėtinis, progresuojantis psichikos sutrikimas, tai jis ir šiuo metu serga ta pačia liga ir viskas priklauso nuo to, kaip jis vartoja reguliariai vaistus, kaip jie yra skiriami, ir to neįmanoma užtikrinti, kadangi iki tol jis nesigydė, iš esmės buvo gydomas tik sykį stacionare, tačiau po to ambulatoriškai nėra duomenų, kad jis lankėsi, tai ta rekomendacija stacionarinio gydymo yra tik tuo, kad jis būtų tinkamai gydomas, nes ambulatorinėmis sąlygomis tas gydymas nebūtų užtikrintas. Šiai dienai asmuo kelia pavojų visuomenei, jis gali atlikti neadekvačius ir tame tarpe agresyvius veiksmus aplinkinių ir savo atžvilgiu. Jam būtinas stacionarinis gydymas.

Iš 2013-10-11 L. R. protokolo – pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į policiją dėl sūnaus V. R. panaudoto fizinio smurto jo atžvilgiu. (b.l. 5).

Iš 2013-10-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vieta (duomenys neskelbtini), bute, kur V. R. smurtavo savo tėvo L. R. atžvilgiu (b. l. 7-9).

Iš 2013-10-11 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad užfiksuotas smurtas tarp artimų šeimos narių sūnaus V. R. ir tėvo L. R. (b.l. 10-11)

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 97TPK-147/2014 matyti, kad V. R. nustatyta diagnozė F20.0 Paranoidinė šizofrenija, tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę. (b.l. 47)

2014-05-05 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi V. R. skirta ambulatorinė teismo psiciatrijos ekspertizė, pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (b.l.50-51).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK-121/2014 matyti, kad V. R. 2013-10-12 darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką buvo lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos - paūmėjimo fazėje ( psichozės būsenoje) dėl kurios jis negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu V. R. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kuris jam trukdo savarankiškai realizuoti procesines teises, todėl jo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme yra netikslingas, ir jis negali atlikti bausmės, nes yra ne nusikaltimo, o visuomenei pavojingos veikos subjektas. V. R. reikia taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jis panaudojo fizinį smurtą savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje prieš šeimos asmenį, kurio atžvilgiu turėjo ir iki šiol turi santykio kliedėjimo idėjų (b.l. 54-56)

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad V. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. R., 2013-10-12, apie 18.20val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, suduodamas rankomis ir spirdamas šeimos nariui tėvui L. R. į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į panaudoto smurto mastą prieš šeimos narį, V. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl suduotų smūgių koja į galvos sritį, kadangi nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad į galvą jam buvo suduota tik rankomis.

V. R. šios veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti, todėl jis, darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties V. R. yra pripažintinas nepakaltinamu (LR BK 17 str.), todėl atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad V. R. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jam skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) (LR BK 98 str. 1 d. 2 p.)

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina nutarčiai įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p.,

nutaria:

V. R. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

V. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.